Naujos knygos

2018-10-15

Lietuvių darbo tradicijos ir papročiai

Balys Buračas
Leidykla: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras

Neseniai sukako 120 metų nuo žymaus lietuvių fotografo ir kultūros metraštininko, etnografo ir kraštotyrininko Balio Buračo (1897–1972) gimimo Sidariuose, Šiaulėnų valsčiuje, tuometinėje Šiaulių gubernijoje. Minėdami Lietuvos valstybės 100 metų jubiliejų, turime puikią progą prisiminti, kaip gyvybe alsuojantis tautinis atgimimas pašaukė daugelį Lietuvos žmonių, tarp jų brolius Buračus – Balį, Joną, Bronių – iš pačios kaimo gilumos visom kūrybinėm galiom įsitraukti į mūsų kultūros tradicijų puoselėjimą, įprasminimą ir išsaugojimą.

Balys Buračas per daugiau kaip 50 metų keliavęs po gimtąjį kraštą su fotoaparatu rankose, pateikė platų ir tikrovišką mūsų šalies papročių, tradicijų, liaudies meno ir materialinės kultūros vaizdą. Jis siekė išsaugoti sparčiai nykstančius tautinės kultūros klodus ir turėjo retą gebėjimą suvokti savo atliekamo darbo išliekamąją vertę. Balio Buračo fotografijose Lietuvos kraštovaizdis, piliakalniai, kasdienybės ir švenčių aplinkoje įamžinti mūsų žmonės tautiniais kostiumais puošė lietuvių laikraščių ir žurnalų puslapius.

Šiame leidinyje pateikta nemaža dalis Balio Buračo palikimo, skirto tautinių darbo papročių bei susijusių tradicijų aprašymui ir, svarbiausia, jų patraukliai ikonografijai. Skelbiama medžiaga parodo ne tik tų tradicijų savitumą bei grožį, bet ir mūsų civilizacijos pažangą per praėjusį šimtmetį, nepaisant dviejų pasaulinių karų ir sunkios okupacijos.

Knygos rankraštyje itin gausu tarpukario Žemaitijos, ypač kupiškėnų, šiaulėnų, telšiškių, taip pat Aukštaitijos ir Dzūkijos gyventojų darbų, jų švenčių ir kitų tradicijų bei papročių Balio Buračo užrašytų aprašymų. Iš muziejuose ir archyvuose saugamų išlikusių maždaug 10000 negatyvų šiam leidiniui atrinkta per 400 retų, daugiausia iki šiol nepublikuotų, nuotraukų, kurios sugrupuotos pagal parinktus tekstus. Jos atspindi unikalius etninės kultūros aspektus, būdingus kupiškėnams, dzūkams, kitiems Aukštaitijos ir Žemaitijos rajonams.

2018-03-26

Ispanų kalba. Praktinė gramatika. Fonetikos įvadas

Alfonso Rascón Cabalero
Leidykla: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras

Alfonso Rascón, baigęs filologiją Madrido Complutense universitete, nuo 1996 dėsto ispanų kalbą ir lingvistines disciplinas (ispanų kalbos fonetiką, leksikologiją, stilistiką, literatūrą) Vilnius universitete. Sudarė Lietuvių–ispanų kalbų žodyną (2002), nuo 2005 m. leidžia ir nuolat atnaujina Ispanų kalbos kursą(I, II, III ir IV dalis), skirtą paskaitoms.

Ši gramatika skirta besimokantiems ispanų kalbos lietuviams. Knygoje sistemingai pateikiamos ispanų kalbos gramatikos, fonetikos ir rašybos ypatybės siekiant suprantamai paaiškinti ispanų kalbos išskirtinumą ir palengvinti jos mokymąsi. Išsamiai aprašyti visi kalbos aspektai, ypač tie, kurie lietuviams sunkiau perprantami: veiksmažodžių daryba, veiksmažodžių ser, estar ir haber, būtųjų laikų pretérito perfecto, imperfecto ir indefinido vartojimo skirtumai, visi subjunktyvo, artikelių ir asmeninių įvardžių vartojimo atvejai. Kiekvienas teiginys iliustruojamas pavyzdžiais. Priede pateiktos taisyklingųjų bei netaisyklingųjų veiksmažodžių lentelės ir indeksas.

2018-03-12

Preußisch-Litauen: Ein enzyklopädisches Handbuch

Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras
Leidykla: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras

„Preußisch Litauen: Ein enyzklopädisches Handbuch“ yra mokslinis informacinis leidinys apie istorinės Rytų Prūsijos šiaurės rytinėje dalyje iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos (1945 m.) gyvavusį lietuvininkų gausiai gyventą regioną, vadinamą Prūsų, arba Mažąja Lietuva. Žinyne supažindinama su Prūsų Lietuvos istorine ir etnine raida, lietuvininkų tapatybės bruožais. Daug vietos skiriama lietuvininkų kultūrai, kuri, išaugusi ant lietuviško pagrindo, ilgainiui paveikta vėliau įsigalėjusios vokiškosios kultūros, išliko savita, o vietinės ir atneštinės kultūrų sąveika suteikė tik šiam kraštui būdingus bruožus. Leidinys sudarytas iš trijų dalių. Pirmoji dalis supažindina su krašto istorijos raida, antroje dalyje – miestų ir svarbesnių gyvenviečių aprašymai, trečioje – žymiausių Mažosios Lietuvos žmonių biogramos. Yra asmenų, gyvenviečių ir dalykų rodyklės.

„Preußisch-Litauen: Ein enzyklopädisches Handbuch“ stellt die historische Region im Nordosten des ehemaligen Ostpreußen in den Mittelpunkt, die in der deutschsprachigen Literatur als Preußisch-Litauen, in der litauischen Literatur als Kleinlitauen (Mažoji Lietuva) bezeichnet wird.

Es bietet einen eingehenden Überblick über die historisch litauisch geprägte Region Ostpreußens und dokumentiert die Eigenart dieses Landstriches, die sich durch die enge deutsch-litauische Symbiose und die intensive gegenseitige kulturelle Beeinflussung herausgebildet hat. Sein Aufbau ist dreigeteilt. Der erste Teil bietet thematisch gegliedert überblicksartige Darstellungen zu Geschichte, Sprache, Kultur und Literatur Preußisch-Litauens. Teil 2 und Teil 3 sind in Form eines Lexikons gestaltet. Der zweite Teil bietet Artikel zu den wichtigsten Orten Preußisch-Litauens und des Samlandes. Der dritte Teil umfasst Biogramme zu bedeutenden litauischen Persönlichkeiten und Persönlichkeiten deutscher und anderer Herkunft, deren Wirken in besonderer Weise mit der Region Preußisch-Litauen verbunden ist. Dem enzyklopädischen Handbuch sind Indices der Personennamen, Ortsnamen und Sachbegriffe beigegeben.

Užsisakykite naujienas