Naujos knygos

2017-11-16

Lito istorija

Leidykla: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras

Litas, kurio istorija tiesiogiai siejasi su dviem Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiais, apimančiais 1922–1940 ir 1992–2015 metus, o pavadinimas – su Lietuvos vardu, jos piliečių sąmonėje išlieka kaip tautinė ir stabiliausia valiuta.

Po Lietuvos aneksijos 1940 m. birželio 15 d. buvo nutrauktas nepriklausomos Lietuvos valstybės gyvavimas ir lietuviškų pinigų kursavimas, Lietuvos bankas paverstas SSRS valstybinio banko Lietuvos respublikine kontora, ir nuo 1941 m. kovo 25 d. litų apyvarta buvo uždrausta, jis išimtas iš piniginės apyvartos ir įvestas rublis. Lito banknotai sudeginti, didelė dalis išvežta į Maskvą, o 15 mln. litų 1941 m. pagrobė vokiečiai. Pirmasis lito gyvenimo etapas baigėsi.

Atkurta nepriklausomybė sužadino nacionalinės valiutos atgimimo viltį ir atsirado puikia proga atnaujinti nacionalinio tapatumo interpretacijas kuriant banknotus. Lito kūrimo procesas buvo ilgas. Valiutos kūrimo patirties Lietuvoje neturėjo nei konkurso organizatoriai, nei dailininkai.

Lito išvaizda buvo kuriama ilgai ir nuosekliai. Dailininkų grupės darbas truko apie metus. Paskelbus konkursą dailininkams teko užduotis pasirinkti, ką vaizduoti banknotuose. Pasiūlymuose matyti, kad į atkuriamą litą jie žiūrėjo kaip į tarpukario banknotų tąsą. Banknotus dažnai puošė įmantrūs ornamentai ir šriftai, buvo gausu liaudiškų audinių, juostų ornamentų, medinių verpsčių ir langų papuošimo fragmentų. Buvo ir pasiūlymų vaizduoti Lietuvos kunigaikščių portretus – ne realius, o įsitvirtinusius tradicinėje ikonografijoje.

Kiekvieno lietuvio sąmonėje litas sukelia šiltus jausmus, žadina nostalgiją. Kita vertus, euro įvedimas parodo valstybės ryžtą nesidairant į šalis, tuo labiau nesigręžiojant atgal, žengti Vakarų Europos keliu. Nuo šiol lietuviškos euro monetos, paženklintos valstybiniu herbu – Vyčiu ir lietuvišku valstybės vardu Lietuva – skleidžia ne tik Vakarų Europai, bet ir visam pasauliui gerąją žinią apie mūsų šalį. Čia papasakota istorija tėra knyga, žodžiais ir vaizdais primenanti reikšmingą lietuviško lito kelią iki dabartinių eurų, jo vaidmenį mūsų valstybės istorijoje, ekonomikoje, visuomenės sąmonėje.

2017-11-03

Mirties nugalėti nepavyko: Biržų ir Dubingių kunigaikščių Radvilų biologinė istorija (XV a. pabaiga – XVII a.)

Raimonda Ragauskienė
Leidykla: Lietuvos edukologijos universiteto leidykla

Monografijoje atskleidžiama XV a. pab. susiformavusios ir iki XVII a. pab. gyvavusios įtakingiausios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų kunigaikščių Radvilų giminės – Biržų ir Dubingių šakos – biologinė istorija. Remiantis „mažosios biologinės istorijos“ konceptu per tris svarbiausius segmentus – istorinį, demografinį ir medicininį – tarpdalykiškai analizuojami šios diduomenės grupės – septynių kartų, šešiolikos šeimų, 52 atstovų – duomenys. Tiriami biologinio potencialo rodikliai – šakos dydis, asmenų gyvenimo trukmė, vedybinės politikos ypatybės. Analizuojami negalavimai ir ligos, naudoti gydymo būdai ir vartoti vaistai, mirties priežastys. Atkreipiamas dėmesys į pagalbą teikusį įvairų medicinos personalą (gydytojus, chirurgus, vaistininkus, pribuvėjas ir kt.). Tyrimas užbaigiamas personaliniu pjūviu – visų nustatytų Biržų ir Dubingių Radvilų atstovų – mažamečių ir pagyvenusių, vyrų ir moterų – biologinėmis biogramomis.

Knygoje plėtojama mintis, kad biologinis istorijos matas – fizinė ir psichinė sveikata, gyvenimo trukmė, mirties priežastys, šeimos struktūra ir jos modelis – yra svarbi integralios istorijos dalis, labai praplečianti žinojimą apie praeities visuomenę. Šios tematikos LDK istorijos tyrimuose jau nebegalima ignoruoti...

2017-09-11

Lietuvos Taryba ir nepriklausomos valstybės atkūrimas 1914–1920 metų dokumentuose

Alfonsas Eidintas ,Raimundas Lopata
Leidykla: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras

Tai Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui pažymėti skirtas unikalus dokumentų rinkinys, kuriame skelbiami šiuolaikinės Lietuvos valstybės atkūrimo planai, rezoliucijos, 1914–1920 metų Lietuvos Valstybės Tarybos, lietuvių atstovų suvažiavimų JAV, Rusijoje, Šveicarijoje, Švedijoje protokolai.

Pirmą kartą visi šie dokumentai, skelbiami Lietuvos valstybės atkūrimą reprezentuojančiame leidinyje, atspindi lietuvių politinės minties raidą pačiu svarbiausiu – valstybingumo atkūrimo – klausimu. Pirmasis pasaulinis karas įžiebė viltį, kad palankiai susiklosčius geopolitinėms aplinkybėms Lietuva gali pasiekti savarankiškumą – apie tai liudija lietuvių sambūrių dokumentai nuo pat pirmųjų pareiškimų 1914 metais. Dokumentai puslapis po puslapio atskleidžia lietuvių politinės minties valstybės klausimu raidą nuo autonomijos iki visiškos nepriklausomybės reikalavimų, parodo, kaip ir kodėl kito tie planai ir sumanymai, kaip kultūrinių ir šalpos lietuvių organizacijų veikla, finansų kaupimas nuo karo nukentėjusiesiems šelpti išsirutuliojo iki politinio centro susidarymo, kuris ėmė rūpintis Lietuvos klausimo kėlimu kariaujančiose valstybėse, JAV, kaip iš Tarybos komisijų radosi valstybės diplomatinės tarnybos, valstybės aparato konstravimo ir išlaikymo įstaigos, vėliau ministerijos.

Lietuvių centrų ir organizacijų Lietuvoje, JAV, Rusijoje, Šveicarijoje, Ukrainoje, Švedijoje dokumentai atskleidžia tarptautinių įvykių poveikį lietuvių planams, Pirmojo pasaulinio karo įtaką ir Lenkijos problemą, kaip buvo einama nuo nepalankios Lietuvai situacijos, kai nieko nedavė net Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didinga istorija, prie nedidelių, bet konkrečių pasiekimų, kaip buvo laviruojama su kraštą okupavusia vokiečių administracija, kaip gimė Vasario 16-osios Aktas, kokioje teritorijoje buvo planuojama Lietuvos Respublika, kaip megzti ryšiai ir pagaliau Lietuva gavo Santarvės valstybių politinę ir karinę paramą, kaip Valstybės Taryba perėmė Seimo (parlamento) vaidmenį ir nepriklausomybės kovas užbaigus atvedė kraštą į pirmąjį Lietuvos Steigiamojo Seimo posėdį 1920 m. gegužės 15 d., kuriame dar kartą, jau laisvoje nuo okupantų teritorijoje, išrinktieji tautos atstovai iškilmingai deklaravo demokratinės Lietuvos Valstybės atkūrimą etnologinėmis sienomis.

Leidinio sudarytojai ir įvado autoriai prof. Alfonsas Eidintas ir prof. Raimundas Lopata. Rinkinys iliustruotas nuotraukomis, žemėlapiais, rodančiais, kokią valstybės teritoriją planavo įvairios organizacijos, grupės, lietuvių konferencijos. Leidinys skiriamas mokslo visuomenei, studentams, tyrinėtojams, istorikams ir politologams, visiems, kurie domisi Lietuvos istorija.