Naujos knygos

Knyga „Melų medis“ – neplokščias detektyvas

Tarp visos gausios verstinės literatūros paaugliams paklysti lengva. Kiekvienas viršelis žada nepakartojamus nuotykius, paslaptis, įspūdžius, magiją, o žiūrėk, čia tik pirma ciklo knyga, yra dar trys, o gal keturios. Todėl ir Frances Hardinge „Melų medį“ (Nieko rimto, 2017) atsiverčiau atsargiai (tik perskaitęs visą sužinojau, kad ji gavusi porą rimtų apdovanojimų), ir netrukus, kad ir kaip banaliai tai beskambėtų, nebegalėjau padėti į šalį. 

 

Vis dėlto mano negebėjimas atsitraukti nebūtinai yra rekomendacija kiekvienam (turbūt tikrai stebinau aplinkinius, kad mėgavausi ja, greta iš scenos griaudžiant ne prasčiausioms Lietuvos grupėms, vis kviečiančioms: „Nu, ar gerai jums?!“). Ši knyga, mano kukliais stebėjimais, nėra tipiška dabartinė paauglių literatūra – pirmiausia tuo, kad joje ypač jaučiasi literatūros klasikos dvelksmas: ramaus, dirbtinai neužaštrinto pasakojimo, kruopščios detalės ir dėmesio vidinėms būsenoms, ne tik nuotykiui. Tad tolimesnę pastraipą galbūt supras ne kiekvienas, tačiau štai kaip maišyčiau „Melų medžio“ receptą.

 

Paimkime Astrid Lindgren „Kalio Bliumkvisto nuotykius“ ir perkelkime veiksmą iš mažo Švedijos miestelio į lietingą, šlapią, niaurią Anglijos salą su tamsiais akmeniniais namais, griežtais XIX a. luomų papročiais, Dauntono abatijos intrigiūkštėmis ir gerokai nemalonesniais bei ryžtingesniais blogiečiais nei pas madam Lindgren. Tai bus aplinka. Tada seklį Kalį pakeiskime mergaite. Ne, ne Eva Lota, o Mattie iš Charles Portis romano (ir puikaus brolių Coenų filmo) „True Grit“ („Tikras ryžtas“), veikusia taip pat XIX a., tiktai Laukiniuose Vakaruose. Taip išvysime Feitę Sanderli, pagrindinę veikėją. O tada viską pagardinkime dar žiupsneliu gotikos (kad ir Merry Shelly „Frankenšteino“), nejaukiais to laiko papročiais (žiurkių pjautynėmis, mirusių šeimos narių fotografavimu, savižudžių nelaidojimu) bei keistu, mistiniu mokslu (pats Melų medis). Štai jums ir kokteilis – tikra kruvinoji Merė.

 

Kaip jau prasitariau, tai – detektyvas, o Feitė – seklė. Tik ar lengva XIX a. mergaitei iš kilmingos šeimos ja būti, kai ne tik mergaitės, bet ir moters vieta – kažkur šešėlyje, nuolankumo užkampyje? Gal ir nelengva, bet kai kito kelio tiesiog nėra, juo tenka eiti. Be to, Feitė – paauglė, vadinasi, viską pasaulyje jaučia stipriau, sodriau, todėl – ir konfliktai su motina, ir vargas su broliuku, ir žudiko paieškos, ir sudėtingos simpatijos kitiems, ir tas pojūtis – esi mergaitė, todėl tavo pasaulis daug labiau iš anksto lemtas kitų: tais laikais tu negali atrodyti per daug protinga, apsiskaičiusi, tu neturi teisės įeiti į mokslinių darbų zoną, tu esi antrarūšė, tu privalai slapstytis. Ilgainiui emancipacijos elementas tampa kertine kūrinio ašimi. Dar vienas man labai patikęs momentas – knyga ištikima pavadinimui, ji tikrai daug kalba apie melą: melą kaip įrankį, melą kaip ginklą ir melą kaip destrukciją. Nemeluokit, vaikučiai? Ne, viskas daug sudėtingiau. Ir tai – tik privalumas kūriniui. 

 

Apibendrinu: gerai sukaltas, turiningas kontekstu ir detalėmis, nebanalus, neplokščias detektyvas, kurį su džiaugsmu perskaitys skaitantis paauglys (bet vargu ar ji įkandama „Nevykėlio dienoraščio“ skaitytojams) ir suaugęs.

 

Šaltinis: https://www.15min.lt/kultura/naujiena/literatura/knyga-melu-medis-neplokscias-detektyvas-286-851568

Knygoje – išgyvenimo drama Antrojo pasaulinio karo metais patekus į japonų nelaisvę

 

Leidykla „Briedis“ pristato serijos „Antrasis pasaulinis karas“ naujieną – atsiminimus „Užmirštas kalnietis“. Joje – neįtikėtina autoriaus Alisterio Urkharto išgyvenimo drama patekus į japonų nelaisvę.

 

Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, dvidešimtmetis škotas Alisteris Urkhartas buvo pašauktas į kariuomenę ir su Gordono kalniečių pulku išsiųstas į tuometinę Jungtinės Karalystės koloniją Singapūrą. Japonams užpuolus koloniją, 1942 m. jis kartu su 120 000 kitų karių pateko į japonų nelaisvę ir netrukus perpildytais krovininiais vagonais išvežtas į Birmą (dab. Mianmaras). Ten, kartu su su kitais belaisviais, jaunuolis buvo priverstas tiesti pražūtingąjį Mirties geležinkelį ir tiltą per Kvė upę. Dirbdami vergiškomis sąlygomis, čia mirė daugiau nei 100 tūkst. žmonių... 

 

Ištvėręs kankinimus, alinantį badą ir cholerą, visiškai išsekęs Alisteris po kelių mėnesių buvo išsiųstas į kitą belaisvių stovyklą Japonijoje vienu iš „pragaro laivų“. Taip buvo vadinamas liūdnai pagarsėjęs kelių dešimčių surūdijusių griuvenų japonų laivynas, skirtas gabenti atsargas ir belaisvius į tolimiausius užkampius. Alisteriui nebuvo lemta pasiekti kelionės tikslo, nes į laivą pataikė amerikiečių torpeda. Dauguma plukdytų karo belaisvių, ištvėrusių vergovę ir badą prie Mirties geležinkelio, žuvo. Tačiau Alisteriui pavyko išsigelbėti – jis penkias dienas vienui vienas plūduriavo ryklių knibždančioje Pietų Kinijos jūroje, kol jį rado banginių medžiotojai. Išgelbėtas jis galiausiai vis tiek buvo išvežtas į Japoniją ir priverstas sunkiai dirbti šachtoje prie pat Nagasakio. Po dviejų mėnesių amerikiečiai ant šio miesto numetė atominę bombą…

 

„Užmirštas kalnietis“ – tai jautri paprasto į karą pašaukto jaunuolio išgyvenimo istorija. Patekęs į nelaisvę Alisteris ištvėrė daugybę išbandymų ir net tris kartus atsidūrė visai arti mirties. Šios knygos autoriui pavyko išsigelbėti, tačiau dauguma jo draugų, karo belaisvių, žuvo... 

 

Alistair Urquhart. Užmirštas kalnietis: išgyvenimo drama japonų nelaisvėje per Antrąjį pasaulinį karą. Vertėja Jurga Grunskienė. – Vilnius: Briedis [2017] – 312 p.

 

 

Šaltinis: https://www.15min.lt/kultura/naujiena/literatura/knygoje-isgyvenimo-drama-antrojo-pasaulinio-karo-metais-patekus-i-japonu-nelaisve-286-837282

Knygos ištrauka: Jessie Burton romanas pasakojimas apie ypatingas asmenybes ir jų troškimus „Mūza“

Siūlome paskaityti jums ištrauką iš neseniai lietuvių kalba išleisto Jessie Burton romano „Mūza“ (išeldio leidykla „Baltos lankos“, vertė Emilija Ferdmanaitė) ištrauką

 

Lietingą 1967–ųjų rugpjūčio rytą būsima poetė Odelė Bastijo lipdama akmeniniais Londono Skeltono meno galerijos laiptais pajunta, kaip krūtinėje ima daužytis širdis. Prie durų jos laukia Loris Skotas, vyras, kurį matė tik vienąkart, tačiau taip ir nesugebėjo pamiršti. Po pažastimi jis spaudžia iš motinos paveldėtą nežinomo dailininko paveikslą. Kartu su Odelės viršininke, ekscentriškąja Skeltono kuratore panele Kvik, jie pasineria į paslaptimis ir apgavystėmis išvagotą paveikslo istoriją. 

 

Visa tiesa apie paveikslą glūdi viename 1936–ųjų Ispanijos kaime, pripažinto meno kūrinių prekeivio namuose, kuriuose jis gyvena kartu su žmona ir dukterimi Olivija Šlios, svajojančia tapti dailininke. Netrukus į jų trapų pasaulį įsiveržia tapytojas, revoliucionierius Izaokas Roblesas ir jo jaunutė sesuo Tereza ir šitai pakeičia jų gyvenimus iš pamatų. 

 

„Mūza" – tai magiškas pasakojimas apie ypatingas asmenybes ir jų troškimus, apie meilę ir apsėdimą, apie autentiškumą ir išdavystes. Apie netikėtus kelius, kuriais istorijos potvyniai ir atoslūgiai neišvengiamai formuoja ir nulemia žmonių likimus.

 

Loris mane surado rugpjūčio penkioliktąją. Buvo septynios ryto, ir aš skubėjau į ankstyvą pamainą. Krautuvės tebebuvo uždarytos, autobusai Čaringo Kryžkelės keliu važinėjo rečiau. Žingsniavau Pal Malu – įprastai gyvybe trykštanti gatvė buvo tuščia, paskendusi žalsvoje šviesoje. Visą savaitę lijo, ir grindinio akmenys buvo šlapi nuo apyaušrio liūčių, medžiai vėjyje siūbavo tarsi jūržolės. Esu mačiusi kur kas smarkesnio lietaus, tad manęs jis nebaugino: saugodama nuo purslų, įbrukau Express, kurį nešiau Pamelai, į rankinuką, perėjau Karltono sodus ir patraukiau į Skeltono aikštės centrą. Praėjau pro pjedestalą, ant kurio stovėjo seniai mirusio politiko statula, vaizduojanti tuščio žvilgsnio senioką, kurio apsiaustą dergė balandžiai. Anksčiau būčiau pasmalsavusi, kas gi jis toks – tačiau penkeri metai Londone ištrynė bet kokį domėjimąsi Viktorijos laikų kriošenomis. Begalybėn įsmeigtas statulos žvilgsnis tik didino mano nuovargį. 

 

Pakėliau akis į Skeltoną. Prie durų stoviniavo aukštas liesas jaunuolis, vilkintis patrintą odinį švarką. Jis buvo siauro veido ir labai tamsių rudų plaukų. Priėjusi arčiau supratau, kad tai jis. Pajutau, kaip gniaužia gerklę, susitraukia skrandis, krūtinėje daužosi širdis. Ėmiau lipti laiptais, ieškodama rankinuke Skeltono durų rakto. Šį kartą Loris buvo su akiniais, jų stiklai blizgėjo ryto šviesoje. Po pažastimi spaudė paketą, suvyniotą į rudą popierių – į tokį mėsininkai vynioja savo prekes. Pamatęs mane Loris išsišiepė. 

 

– Labas, – tarė jis. 

 

Koks jausmas pamatyti Lorio šypseną? Pamėginsiu apibūdinti: tarytum gydūnas būtų uždėjęs delnus man ant krūtinės. Mano kelių girnelės pavirto į košę, žandikaulis dilgčiojo, burna išdžiūvo. Panūdau jį apkabinti ir pasakyti: „Tai tu, tu atėjai.“

 

– Sveiki. Kuo galiu padėti? Jo šypsena suvirpėjo. 

 

– Neprisimeni? Susipažinome vestuvėse. Buvau su Barbaros šutve. Tu skaitei eilėraštį ir nenorėjai su manimi šokti. 

 

Aš susiraukiau. 

 

– A, tikrai. Kaip sekasi? 

 

– Kaip man sekasi? Tau neįdomu, kodėl aš čia? 

 

– Dabar septynios valandos ryto, pone… hmm? 

 

– Skotas, – tarė jis, ir šypsena dingo jam nuo veido. – Loris Skotas. 

 

Praėjau pro jį ir negrabiai įkišau raktą į spyną. Kas man darosi? Po visų fantazijų apie tai, kaip mes būsime kartu, susidūrusi su tikrove vėl tapau tokia pat neperkalbama kaip iš pradžių. Stumtelėjusi duris įžengiau į vidų, jis nusekė įkandin. 

 

– Atėjote su kuo nors susitikti? – paklausiau. 

 

Jis pervėrė mane priekaištingu žvilgsniu.

 

– Odele. Po velnių, apėjau visas šio miesto galerijas, visus muziejus, kad tave surasčiau. 

 

– Mane? 

 

– Taip. 

 

– Penkias savaites nesugebėjai manęs surasti? Galėjai paklausti Patriko Minamoro. 

 

– Suskaičiavai, – nusijuokė jis. 

 

Iškaitau ir nusisukusi ėmiau tikrinti paštą. Jis iškėlė rudo popieriaus paketą ir tarė:

 

– Atnešiau liūtaites. 

 

– Ką tokias? 

 

Mano balse aiškiai skambėjo įtarimas. Jis šyptelėjo. 

 

– Mamos paveikslą. Paklausiau tavo patarimo. Kaip manai, ar rasiu, kas man jį įvertintų?

 

– Nė neabejoju. 

 

– Patikrinau tavo pastebėtus inicialus, I. R. Nieko neradau. Greičiausiai paveikslas bevertis. 

 

– Ketini jį parduoti? 

 

Tebesvaigstančia galva, nemaloniai tuksenančia širdimi apėjau medinį registratūros stalą. Dar niekada gyvenime nebuvau su vaikinu tokia tiesmuka. 

 

– Galbūt. Pažiūrėsim. 

 

– Maniau, tavo motina jį dievino? 

 

– Mano motina dievino mane, – atšovė jis, su niūria šypsena dėdamas paketą ant stalo. – Juokauju. Aš nenoriu jo parduoti, bet jeigu jis ko nors vertas, bent žinosiu, nuo ko pradėti. Tas šunsnukis Džeris – atsiprašau už žodyną – bet kurią akimirką gali išspirti mane lauk. 

 

– Argi tu neturi darbo? 

 

– Darbo? 

 

– Už kurį būtų mokama? 

 

– Esu dirbęs praeityje.

 

– Tolimoje ir nebeatmenamoje? 

 

– Kokia tu kritiška, – vyptelėjo jis. 

 

Tiesą pasakius, aš tikrai buvau kritiška žmonių, kurie nenori dirbti, atžvilgiu. Visi, su kuriais susipažinau atvykusi į Londoną: Sintė, batų parduotuvės merginos, Semas, Patrikas, Pamela, – turėjo darbus. Vien būti Londone reiškė turėti darbą. Ten, iš kur esu kilusi, nuosavas darbas – vienintelis būdas pabusti iš ilgo miego, lydėjusio ištisas laukuose dirbusias kartas. Tai buvo vienintelė išeitis. Sunku pakeisti visą gyvenimą tave lydinčias žinutes, juo labiau kad jos išsiųstos anksčiau, nei tu gimei.

  

 

Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/kultura/naujiena/literatura/knygos-istrauka-jessie-burton-romanas-pasakojimas-apie-ypatingas-asmenybes-ir-ju-troskimus-muza-286-837180

A. J. Greimas: ką reiškia jūsų rabiniški ginčai?

Didžiulės, išsamios dvitomės monografijos „Algirdas Julius Greimas: asmuo ir idėjos“ pirmoji dalis – ant knygos sudarytojo filosofo Arūno Sverdiolo stalo. „Šią knygą laikome kertiniu, pačiu svarbiausiu 2017-ųjų, – A. J. Greimo metų, – akcentu“, – sako jis.

 

Pirmieji į rankas šį leidinį (leidykla „Baltos lankos“), turintį daugiau kaip 700 puslapių, šiandien paims „Santaros-Šviesos“ suvažiavimo dalyviai. Jis bus populiarus ir tarp kitą savaitę prasidedančio pasaulinio semiotikų kongreso dalyvių. 

 

Pasak knygos sudarytojo, pirmajame tome – labai daug naujos medžiagos, atskleidžiančios A. J. Greimo asmenybę: jo paties autobiografiniai rašiniai, Lietuvoje beveik nežinomi interviu iš prancūziškų leidinių, laiškai, pirmą kartą pilnai pateikiami užrašyti pokalbiai su Sauliumi Žuku, įvairių žmonių atsiminimai, Thomo F. Brodeno studija apie A. J. Greimo metus Lietuvoje ir rašinys, skirtas jo pokarinei rezistencinei veiklai Paryžiuje.

 

Kitais metais turėtų pasirodyti antroji dvitomio dalis, kurioje bus susitelkta ties teorinėmis A. J. Greimo idėjomis. Yra jo paskaitų, kurios niekada nebuvo užrašytos – visiškai nauji, labai svarbūs tekstai. 

 

„Paskaitos įdomios tuo, kad yra gerokai paprastesnės nei jo raštai. O tai didelis dalykas, jei mėginote jį skaityti“, – nusijuokia prof. habil. dr. A. Sverdiolas. 

 

Taip pat antroje dalyje bus virtinė A. J. Greimo prancūzų mokinių tekstų, kurie atskleis, ką jiems reiškė Greimo semiotika ir kaip jie savarankiškai plėtojo jos idėjas. Bus ir lietuvių semiotikų tekstų A. J. Greimo tematika.

 

Pradėjo nuo kalbotyros 

 

Kaip paprastam skaitytojui paaiškintumėte, kas yra semiotika ir koks buvo A. J. Greimo kelias jos link? – DELFI klausė prof. A. Sverdiolo. 

 

Jis pradėjo nuo kalbotyros. Studijavo Grenoblyje, Romanas Jakobsonas jį laikė jaunu gabiu prancūzų kalbininku. 

 

Semiotiką paprasčiausia būtų suprasti kaip kalbotyros tęsinį. Jei galima tyrinėti fonemas, leksemas ar sakinius kaip prasmės vienetus, tai A. J. Greimas užsibrėžė įrodyti, kad egzistuoja ir dar didesnių vienetų – tekstų – vidiniai dėsningumai. Kitaip tariant, bendri principai, kaip tie tekstai randasi. 

 

Pateiksiu konkretų pavyzdį. Vladimiras Propas, tirdamas rusų stebuklines pasakas, aptiko 7 ar 8 formalius elementus, kurie pasikartoja bet kurioje pasakoje. A. J. Greimui ši teorija, savotiška pasakos „gramatika“, atrodė gera pradžia. Jis siekė ją sugriežtinti, sumažinti elementų skaičių, o svarbiausia – pritaikyti kiekvienam pasakojimui. Tad mokome studentus atpažinti ir iškelti gelmines logines struktūras, kurios glūdi bet kuriame tekste. 

 

Klasikinis A. J. Greimo darbas yra Guy de Maupassant‘o apsakymo „Du draugai“ studija. 6-7 puslapių kūriniui paskyrė ištisą knygą, kad išnarstytų visus siužeto, semiotiškai – generatyvinio tako, niuansus. 

 

Pasiekė tokių dalykų, kurių skaitytojas niekaip nepastebėtų: novelė apie du pokvailius bičiulius, karo metu išėjusius pažvejoti ir vokiečių sušaudytus, anot A. J. Greimo, yra pasakojimo apie Jėzaus Kristaus nukryžiavimą transpozicija. Visur įžvelgiamas nukryžiavimas dėl tikėjimo. Kitaip tariant, Kristaus auka yra šio pasakojimo gelminė struktūra.

 

Semiotikų sriuba 

 

A. J. Greimo šimtmetis įtrauktas į UNESCO minimų sukakčių sąrašą. Vienas jam skirtų renginių šiemet vyko net Peru!.. 

 

Lotynų Amerikoje A. J. Greimo semiotika gana populiari. Tarkime, Brazilijos semiotikos asociacija turi kelis tūkstančius narių. 

 

Kokia tokio populiarumo priežastis? 

 

Į savo universitetus lotynų amerikiečiai kviečia daug prancūzų, tarp jų yra ir A. J. Greimo mokinių. Jo metodologiją jie taip išplėtojo, kad dabar ten veikia semiotinių studijų programos, kokių nerasi ir Europos universitetuose. 

 

Šiaip jau A. J. Greimo semiotika populiari net Pietų Korėjoje, apskritai Tolimuosiuose Rytuose. 

 

Štai, prašau. O mėgstama pabrėžti, esą semiotika nepasiekė savo tikslų, nesugebėjo pakeisti tradicinės literatūrologijos... 

 

Iš tiesų A. J. Greimo ambicijos, kai kūrė savąjį metodą, buvo itin didelės. Jis manė, kad humanitariniams mokslams reikia tokio metodologinio pagrindo, kokiu gamtos mokslams yra matematika. Įsivaizduojate, kokia analogija?!

 

Skaitykite daugiau: http://www.delfi.lt/veidai/kultura/a-j-greimas-ka-reiskia-jusu-rabiniski-gincai.d?id=75021670

 

Šaltinis: www.delfi.lt

Antroji Vilniaus klubo premija skiriama Vilniaus architektūros gidams

Šią savaitę prasidėsiančios aštuonioliktosios tarptautinės Vilniaus knygų mugės metu bus įteikta antroji Vilniaus klubo premija. Apdovanojimas, kuriuo siekiama skatinti Lietuvos ir užsienio autorius rašyti apie Vilniaus miestą ir jį populiarinti, šiemet įteikiamas autorių kolektyvui, sukūrusiam vieną įdomiausių ir skaitomiausių miesto tekstų – knygą „Vilnius 1900-2016. Architektūros gidas“ (leidykla „Lapas”).

 

Vilniaus architektūros gidas – tai ir specifinė, ir pagauli architektūrinės literatūros forma, savotiškos miesto tapatybę formuojančių pastatų išnašos, istorijos dėlionės detalės, architektūros revizija ir raidos dokumentacija, dialogas ne tik su pastatais, bet ir su praeitimi. Kartu tai ir miestą pristatanti bei garsinanti pasaulinė vizitinė kortelė, mat Vilniaus architektūros gidas jau išverstas į anglų ir vokiečių kalbas. Sostinės pastatus pristatantis leidinys aprėpia šimtą šešioliką Vilniaus architektūros metų (1900 – 2016), pasakoja 238 pastatų istorijas, rodo skaitytojams 333 nuotraukas ir 200 brėžinių. Kitaip tariant, tai miesto tapatybės ir ją formavusių etapų bei istorijų liudijimas, atskleidžiamas per keturis svarbiausius praėjusio amžiaus etapus: XX a. pradžia (1900-1918), tarpukaris (1918-1940), sovietiniai metai (1940-1990) ir gyvenimas nepriklausomoje Lietuvoje (1990-2016). 

 

Vilniaus architektūros gido atsiradimą dar 2005 metais inicijavo Architektūros fondas, leidybą tęsia leidykla „Lapas“, išleidusi knygą ir angliškai, o vokiškąjį  vertimą išleido Berlyne įsikūrusi viena garsiausių pasaulyje architektūros leidyklų „DOM publishers“. Vilniaus architektūrą pristatančius leidinius rengia gausus architektų, architektūros tyrėjų ir fotografų kolektyvas – Julija Reklaitė, Rūta Leitanaitė, Marija Drėmaitė, Nijolė Lukšionytė, Karolis Kučiauskas, Diana Kontrimaitė, Algimantas Mačiulis, Vaidas Petrulis, Jurgita Rimkevičienė, Indrė Ruseckaitė, Jūratė Tutlytė, Aida Štelbienė, Renata Vaičekonytė-Kepežinskienė, Audrius Ambrasas, Raimondas Urbakavičius, Norbert Tukaj ir kiti.

 

Vilniaus architektūros gidas ir jo autorių kolektyvas yra antrieji Vilniaus klubo premijos laureatai, praėjusiais metais pirmąja Vilniaus klubo premija už jautrų, autentišką asmeninį žvilgsnį į miestą knygoje „Šiapus ir anapus Vilniaus vartų“ (R. Paknio leidykla) buvo apdovanota teatrologė Gražina Mareckaitė. 

 

Pristatydama šiųmečius premijos laureatus, Vilniaus klubo ir Vilniaus klubo premijos komisijos narė Rita Bartkevičienė pabrėžia, kad „šiuo konkursu siekiame skatinti ir populiarinti domėjimąsi Vilniumi, tad knyga apie Vilnių yra viena geriausių priemonių šiam tikslui pasiekti. Šiemet į mūsų akiratį pakliuvęs ir laureatu tapęs Vilniaus architektūros gidas yra išraiškingas, dinamiškas ir besikeičiantis mūsų miesto portretas. Tai knyga, kuri, tikiu, sudomins ne tik Vilniaus miesto svečius, užsienio keliauninkus, bet ir vilniečiams suteiks galimybę geriau, o gal net naujai ir netikėtai pažinti gimtąjį miestą.“

 

Nuo 1998 metų veikiantis Vilniaus klubas vienija aktyviausius miesto verslo, mokslo ir kultūros žmones, beatodairiškai mylinčius Lietuvos sostinę ir siekiančius ją visapusiškai gražinti ir garsinti. Praėjusiais metais įsteigta Vilniaus klubo premija yra knygos apdovanojimas, įsteigtas Vilniaus klubo, ir knygos konkursas, kurį organizuoja Lietuvos leidėjų asociacija. Šiuo dvi svarbias organizacijas vienijančiu konkursu siekiama įvertinti per praėjusius 2-3 kalendorinius metus išleistas knygas apie Vilniaus miestą, skatinančias pažinti Lietuvos sostinę, populiarinančias Vilniaus miesto istoriją, tradicijas, savitumą per knygą kaip miesto vizitinę kortelę, ugdančias vilniečių ir svečių žingeidumą ir pagarbą Lietuvos sostinei. 

 

Vilniaus klubo premija bus įteikta Vilniaus knygų mugėje vasario 25 d., šeštadienį, 17 val. 5.3 salėje. Renginyje bus parodyti fragmentai iš šiuo metu pvz.lt (Rudolfo Levulio ir Pauliaus Mazūro) kuriamo architektūrinio filmo „Neatpažinti statybiniai objektai (NSO)“. Renginio moderatorė – Jūratė Čerškutė. Renginyje dalyvaus Rita Bartkevičienė, Julija Reklaitė, Rūta Leitanaitė, Marija Drėmaitė.

Lazerių technologijos sukūrė unikaliausią Lietuvos nepriklausomybės 100-iui skirtą knygą

Pasitinkant Vasario 16-ąją, Vilniuje pristatyta viena unikaliausių pastarųjų metų Lietuvoje išleistų knygų, kurioje dera senosios ir naujausios technologijos – „Ar prisiminsi mane, Vilniau?“. Tai puiki dovana sostinei, kurioje buvo paskelbta Lietuvos nepriklausomybė.

 

Knygos autorė – žurnalistė, istorikė – Juventa Mudėnienė teigia, kad ši knyga – tarsi simbolinis 100 metų ilgumo tiltas, jungiantis XX amžiaus ir XXI amžiaus pradžią: „Šiandieninis Vilnius pateikiamas nūdienos fotografijose. Jose – aikštės, gatvės, mums gerai žinomi pastatai, šimtmečiais formavę sostinės veidą ir visos šalies dvasią.

 

Tačiau kiekvieną, atsivertusį šią knygą, apstulbina unikalūs, kiauraraščiai popieriaus karpiniai. Juose – žmonių siluetai. Tai realūs vilniečiai, gyvenę prieš beveik šimtą metų, o dabar „atgiję“ iš tarpukario fotografijų. Kai kurie vėl atsidūrė tose pat vietose, kur buvo kadaise nufotografuoti. Puošnios ponios, išdidūs korporantai, skriejantys fajetonai ar Kazimiero mugės šurmulys – tai tarpukario Vilniaus, kuris amžiams dingo po Antrojo pasaulinio karo, atmosfera.“

 

Dvejus metus autoriai Juventa ir Paulius Mudėnai ieškojo tinkamiausių, išraiškingiausių senųjų nuotraukų Lietuvos ir Lenkijos virtualiuose archyvuose. Vėliau darė eskizus, karpė juos žirklėmis, derino prie miesto nuotraukų, pjaustė bandomuosius puslapius. Pasak kūrėjų, Lietuva jau vadinama lazerių šalimi, tad nenuostabu, kad žengti pirmi žingsniai į gana konservatyviu vadinamą knygų pasaulį.

 

Iki šiol Lietuvos leidėjai nedrįso čia, tėvynėje, išnaudoti technologinių pasiekimų. Todėl ypač džiugu, kad visas šios knygos radimosi procesas – idėja, originali kūryba, fotografavimas, lazerinis pjaustymas, spauda, šilkografija ir kiti technologiniai darbai – buvo vykdomas čia, Lietuvoje.

 

P. Mudėnas patvirtina, kad tokią unikalią idėją bijojęs sugadinti ir ieškojęs optimalių technologinių sprendimų: „Pjaustymas lazeriu – nepigus malonumas, skaičiuojamas pjovimo linijos ilgis centimetrais. Taupant būtų reikėję atsisakyti smulkių detalių, tačiau be jų karpiniai prarastų trapumą ir žavesį. Todėl nedvejodami rinkomės brangesnį, tačiau geresnį variantą. Viename knygos puslapyje vingiuoja 5 – 7 metrai linijos. Visoje knygoje – net 82 metrai! O jeigu ištiestume viso knygos tiražo (500 egz.) liniją, ji nusidriektų daugiau nei 40 kilometrų.“

 

Knyga „Ar prisiminsi mane, Vilniau?“ yra skirta Lietuvos nepriklausomybės šimtmečiui. Išleista lietuvių ir anglų kalbomis. Ypatinga padėka Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos. Be jų dalinės paramos nuostabi knyga „Ar prisiminsi mane, Vilniau?“ gyventų tik svajonėse.

 

 

 

Šaltinis: http://www.delfi.lt/veidai/kultura/lazeriu-technologijos-sukure-unikaliausia-lietuvos-nepriklausomybes-100-iui-skirta-knyga.d?id=73764574

Išrinktos gražiausios 2016 metų knygos

Kultūros ministerija, bendradarbiaudama su Lietuvos dailininkų sąjunga ir Vilniaus dailės akademija, kasmet rengia konkursą geriausioms meninio apipavidalinimo ir poligrafinio atlikimo Lietuvos leidyklų išleistoms knygoms išrinkti. Konkursui 63 leidyklos pateikė 142 knygas. Knygos meno ekspertų komisija knygas vertino pagal meninio apipavidalinimo ir leidybinio-poligrafinio atlikimo kriterijus.

 

Pagrindinė Metų premija paskirta dailininkei Agnei Dautartaitei-Krutulei už Luther Blissett knygos „Q“ apipavidalinimą (leidykla „Aukso žuvys“, BALTO print spaustuvė).

 

Dailininkams ir iliustratoriams paskirtos 6 premijos 12 diplomų pagal temines grupes.

Diplomai dailininkams, iliustratoriams, leidykloms ir spaustuvėms bus įteikti vasario 23 d. 12 val. Vilniaus knygų mugėje LITEXPO parodų centre.

 

 

Šešios premijos paskirtos pagal temines grupes:

 

  • dailininkei Sigutei Chlebinskaitei už knygą „Uosto fuga“/ Autorius Mindaugas Kvietkauskas (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, BALTO print spaustuvė), grožinė literatūra ir eseistika;

 

  • dailininkei, iliustratorei ir autorei Kotrynai Zylei už knygą „Didžioji būtybių knyga“ (leidykla  „Aukso žuvys“, spaustuvė  „Petro ofsetas“), knygos vaikams;

 

  • dailininkui Jokūbui Jacovskiui už knygą „Lietuvos Jeruzalės medikai“/ Sudarė Davidas Ščupakas (R. Paknio leidykla, BALTO print spaustuvė), mokslinės, dalykinės knygos, vadovėliai;

 

  • dailininkei Aušrai Lisauskienei už knygą „Absoliuti tekstilė: nuo ištakų iki XXI a.“/ Sudarė Eglė Ganda Bogdanienė (Vilniaus dailės akademijos leidykla, Standartų spaustuvė), meno leidiniai;

 

  • dailininkui Gyčiui Skudžinskui už knygą „Tada“/ Autorius Algis Griškevičius (VšĮ ,,Nerutina“, spaustuvė „Druka“), meninės ir dokumentinės fotografijos lediniai;

 

  • dailininkei Sigutei Chlebinskaitei už knygą „Giedanti gaidžio galva“/ Iliustratorius ir autorius Stasys Eidrigevičius (leidykla „Apostrofa“, Standartų spaustuvė), bibliofiliniai ir eksperimentiniai lediniai.

 

 

Dvylika diplomų pagal temines grupes skiriama:

 

grožinė literatūra ir eseistika:

 

  • dailininkei Deimantei Rybakovienei už knygą „Naisių vainikas. Zigmo Gėlės premijos laureatų poezijos antologija“/ Sudarytoja Deimantė Kažukauskaitė-Kukulienė (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, BALTO print spaustuvė);

 

  • dailininkui Tadui Karpavičiui už knygą „XXI a. Kudirka“/ Autorius Žygimantas Kudirka (leidykla ,,Kitos knygos“,  spaustuvė „Kopa”);

 

knygos vaikams:

 

  • iliustratorei Daliai Karpavičiūtei už knygą „Kultūringa pelė Stasė“/ Autorė Monika Krikštopaitytė (išleido  Modernaus meno centras, BALTO print spaustuvė).

 

  • iliustratorei Aušrai Kiudulaitei už knygą „Laimė yra lapė“/ Autorė Evelina Daciūtė (leidykla „Tikra knyga“, BALTO print spaustuvė);

 

 

mokslinės, dalykinės knygos, vadovėliai:

 

  • dailininkei Vidai Kuraitei už knygą „Pinigai Lietuvoje“/ Autoriai Dalia Grimalauskaitė ir Eduardas Remecas (išleido Lietuvos nacionalinis muziejus, spaustuvė ,,Petro ofsetas“);

 

  • dailininkei Silvai Jankauskaitei už knygą „Šiuolaikinės medijos ir informacija. Požeminiai garažai Google karalystėje“/ Autoriai Vincas Grigas, Andrius Šuminas, Arūnas Gudinavičius ir Modestas Grigaliūnas (Akademinė leidyba , BALTO print spaustuvė);

 

meno lediniai:

 

  • dailininkams Sigutei Chlebinskaitei ir Rokui Gelažiui už knygą „Atminimų sodai“/ Sudarytojos Rima Cicėnienė ir Reda Griškaitė (išleido Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, spaustuvė „Petro ofsetas“ );

 

  • dailininkei Viktorijai Leleivei už knygą „Peradresuota 1. Lietuvių ir litvakų tapyba Lietuvos išeivijos dailės fondo kolekcijoje“/ Sudarytoja Rasa Andriušytė-Žukienė (išleido ,,Lewben Art Foundation“ ir „Lietuvos išeivijos dailės fondas“, Standartų spaustuvė);

 

 

meninės ir dokumentinės fotografijos leidiniai:

 

  • dailininkui Izaokui Zibucui už knygą „Namų tyloj“/ Autorius Arūnas Baltėnas (R. Paknio leidykla, spaustuvė „Petro ofsetas“);

 

  • dailininkui Tomui Mrazauskui už knygą „Kasdienybė/Daily Life“/ Sudarytojas Gintaras Česonis (išleido Lietuvos fotomenininkų sąjungos Kauno skyrius, spaustuvė „Kopa”);

 

bibliofiliniai ir eksperimentiniai leidiniai:

 

  • dailininkui Jurgiui Griškevičiui už knygą „Night shift“/ Autorius Mindaugas Jankauskas (spaustuvė „Kopa”);

 

  • dailininkui Gyčiui Skudžinskui už knygą „Burning Slides“/ Autorė Aurelija Maknytė (leidykla ,,Nerutina“, spaustuvė „Druka“).

 

Vilniaus dailės akademijos premija skiriama dailininkui Zigmantui Butaučiui už knygą ,,Barokas ir betonas. Fotomanipuliacijos“ /Autorius Liudas Parulskis (leidykla ,,Actus musicus“ (Lapas), BALTO print spaustuvė).

 

Lietuvos dailininkų sąjungos premija skiriama dailininkei Sigutei Chlebinskaitei už knygą ,,Ne vien Dangus. Heaven and Beyond“/ Autorės Dalia Vasiliūnienė ir Skaidrė Urbonienė (išleido Advokatų kontora ,,Valiūnas ir partneriai Ellex“, spaustuvė ,,Petro ofsetas“).

Paskirta 2017 metų Vilniaus klubo premija knygai apie Vilnių

Konkurso komisijos sprendimu, 2017 m. Vilniaus klubo premija skirta autorių leidybiniam kolektyvui už knygą „Vilnius 1900–2016. Architektūros gidas“ bei jos vertimus į anglų ir vokiečių kalbas. 

 

Architektūros gido atsiradimą inicijavo Architektūros fondas, leidybą tęsia leidykla „Lapas“, o vokišką vertimą išleido Berlyne įsikūrysi leidykla „DOM publishers“. Leidinius rengia gausus architektų, architektūros tyrėjų ir fotografų kolektyvas – Julija Reklaitė, Rūta Leitanaitė, Marija Drėmaitė (sudarytojos), Nijolė Lukšionytė, Karolis Kučiauskas, Diana Kontrimaitė, Algimantas Mačiulis, Vaidas Petrulis, Jurgita Rimkevičienė, Indrė Ruseckaitė, Jūratė Tutlytė, Aida Štelbienė, Renata Vaičekonytė-Kepežinskienė (tekstų autoriai), Audrius Ambrasas, Raimondas Urbakavičius ir Norbert Tukaj (fotografai).

 

Vilniaus klubo premija bus įteikta Vilniaus knygų mugėje vasario 25 d., šeštadienį, 17 val. 5.3 salėje. Renginyje bus parodyti fragmentai iš šiuo metu pvz.lt (Rudolfo Levulio ir Pauliaus Mazūro) kuriamo architektūrinio filmo „Neatpažinti statybiniai objektai (NSO)“. Renginio moderatorė – Jūratė Čerškutė. Renginyje dalyvaus Rita Bartkevičienė, Julija Reklaitė, Rūta Leitanaitė, Marija Drėmaitė.

 

Šiais metais konkurse buvo vertinamos knygos apie Vilnių, išleistos per 2015-2016 metus. Premijos dydis – 1000 €. Visą knygų, kurios pretendavo į Vilniaus klubo premiją, sąrašą rasite paspaudę šią nuorodą.

 

Premijos tikslas – skatinti Lietuvos ir užsienio autorius rašyti apie Vilniaus miestą ir jį populiarinti. Konkursu siekiama kasmet įvertinti išleistas knygas apie Vilniaus miestą, kurios skatina pažinti Lietuvos sostinę, populiarina Vilniaus miesto istoriją, tradicijas, savitumą per knygą kaip miesto vizitinę kortelę, ugdo vilniečių ir svečių žingeidumą ir pagarbą Lietuvos sostinei, bei išrinkti ir paskelbti Premijos laureatą. 

 

Vilniaus klubo premijos nuostatai skelbiami Lietuvos leidėjų asociacijos el. svetainėje www.lla.lt.

Skelbiamas 2016 m. knygos meno konkursas

Lietuvos kultūros ministerija, siekdama išrinkti geriausias meninio apipavidalinimo ir poligrafinio  atlikimo Lietuvos leidyklų 2016 metais išleistas knygas, skelbia Knygos meno konkursą.

 

Teikti knygas konkursui turi teisę visi Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka įregistruoti juridiniai asmenys, vykdantys leidybinę ir spausdinimo veiklą, taip pat knygų autoriai ir dailininkai.

 

Konkursui priimamos knygos pagal šias temines grupes:

  1. Grožinė literatūra ir eseistika;
  2. Knygos vaikams;
  3. Mokslinės, dalykinės knygos, vadovėliai;
  4. Meno leidiniai (monografijos, katalogai, albumai, išskyrus fotoalbumus);
  5. Bibliofiliniai ir eksperimentiniai leidiniai;
  6. Meninės ir dokumentinės fotografijos leidiniai.

 

Knygos pateikiamos po vieną egzempliorių Kultūros ministerijos kanceliarijai (J. Basanavičiaus 5 d., LT-01118 Vilnius) iki 2017 m. sausio 16 d. 

Daugiatomiai leidiniai konkursui pateikiami vienu tomu arba pilnu rinkiniu.

 

Kartu su knyga pateikiami šie dokumentai:

  • Užpildyta Knygos anketa;
  • Knygos vertinimo anketa užpildžius 1 punktą ,,Bendra informacija“;
  • Visų konkursui teikiamų knygų sąrašas.

 

Konkursui negali būti teikiami leidiniai, neatitinkantys knygos formos ir funkcijų reikalavimų (žurnalai, segtuvų bylos, kalendoriai nuplėšiamais lapais).

 

Papildoma informacija teikiama Meno ir kūrybinių industrijų politikos departamente (Rasa Balčikonytė, tel. (8- 5) 2193588, el.p. rasa.balcikonyte@lrkm.lt).   

 

Knygos anketą peržiūrėti ir atsisiųsti galite paspaudę šią nuorodą.

 

Knygos vertinimo anketą peržiūrėti ir atsisiųsti galite paspaudę šią nuorodą. 

Kviečiame dalyvauti konkurse „2016 metų knyga, prakalbinusi popierių“!

Tai - UAB „Papyrus Lietuva” nominacija Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos organizuojamame Knygos meno konkurse, prie kurio UAB „Papyrus Lietuva” prisijungia jau ketvirtus metus.

 

Ateinančiųjų metų 18-oji Vilniaus knygų mugė skelbia, jog mėgins atrasti lietuviškus ženklus pasaulyje bei juos perskaityti. Papyrus konkurse taip pat gausu ženklų - išmonės, pasirinkimo, tradicijų, atsiskleidžiančių knygos meno ir tipografikos derinyje. Juos pažinti, pamatyti ir įvertinti mums padės skirtingų sričių specialistų komisija.

 

Knygų po 1 egzempliorių lauksime iki 2017 m. sausio 30 d. adresu Ukmergės g. 120, 08105, Vilnius.

 

Papildoma informacija teikiama: 

El. paštu: vilija.liutkeviciene@papyrus.com 

Tel.: 8 686 41129, 8 (5) 272 4609.

 

Papyrus Knygos meno konkurso komisijos nariai:

 

  • Prof. dr. Donatas Jonas Sidaravičius, VGTU Mechanikos fakultetas, Poligrafinių mašinų katedra
  • Lekt. dr. Tomas Petreikis, VU Komunikacijos fakultetas, Knygotyros ir dokumentotyros institutas 
  • Lekt. dr. Ingrida Venytė, KTU Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakultetas, Gamybos inžinerijos katedra
  • Gytis Skudžinskas, fotomenininkas, grafikos dizaineris, leidybinės platformos „NoRoutine Books“ vienas įkūrėjų
  • Lekt. Agnė Dautartaitė-Krutulė, VDA Grafikos katedra, knygos meno disciplinos
  • Rimas Supranavičius, Vilniaus knygrišių gildijos steigėjas ir pirmininkas, knygrišys-restauratorius
  • Rasa Jančiauskaitė, iliustratorė, grafikos dizainerė, VDA Grafinio dizaino katedros Vizualiųjų komunikacijų dizaino magistro studentė

 

Konkurso nuostatus, anketą ir knygos vertinimo anketą rasite paspaudę šią nuorodą. 

 

Šaltinis: https://www.papyrus.com/ltLT/news/46100025/view.htm

Lapkričio knygų TOP 5: į kuriuos naujus kūrinius verta atkreipti dėmesį?

15min kas mėnesį pristato naujas knygas, kurių nereikėtų praleisti pro akis. Šįkart pristatome 5 neseniai pasirodžiusias įvairių žanrų knygas.

 

Šį kartą mėnesio knyga tapo Emily St. John Mandel knyga „Vienuolikta stotis“. Parašyti originalų postapokaliptinį romaną šiais laikais atrodo gana sudėtinga užduotis. Paslysti ant klišių ir ant jau aprašytų vaizdinių yra be galo lengva. Tačiau Emily St.John Mandel pavyko. „Vienuolikta stotis“ – puikiai parašytas, nemažai filosofinių poteksčių turintis romanas su stipriais personažais, smarkiai išsiskiriantis iš kitų distopinių, postapokaliptinių romanų. Šis sąrašas – subjektyvus požiūris, o kokios knygos įspūdį paliko jums?

 

MĖNESIO KNYGA

 

Emily St. John Mandel „Vienuolikta stotis“ (Rašytojų sąjungos leidykla, iš anglų kalbos vertė Nijolė Regina Chijenienė)

KAM: Ieškantiems originalaus distopinio romano

 

KITOS REKOMENDUOJAMOS KNYGOS

 

Lauren Groff „Moiros ir Furijos“ („Baltos lankos“, iš anglų kalbos vertė Aistė Kvedaraitė-Nichols)

KAM: Ieškantiems įdomia forma parašytos knygos apie santuoką ir joje slepiamas paslaptis

 

Ian McEwan „Vaiko gerovė“ („Jotema“, iš anglų kalbos vertė Rasa Racevičiūtė)

KAM: Mėgstantiems santūriu stiliumi parašytas giliai psichologines knygas

 

Jorge Luis Borges „Smėlio knyga“ (Rašytojų sąjungos leidykla, iš ispanų kalbos vertė Linas Rybelis)

KAM: Norintiems perskaityti vienus įdomiausių XX a. smulkiosios prozos kūrinius

 

Margarita Matulytė, Agnė Narušytė „Camera obscura: Lietuvos fotografijos istorija 1839–1945“ (Vilniaus dailės akademijos leidykla)

KAM: Besidomintiems fotografija, Lietuvos meno istorija

 

 

Knygų pristatymo vaizdo įrašą rasite paspaudę šią nuorodą.

Šaltinis: http://www.15min.lt/kultura/naujiena/literatura/lapkricio-knygu-top-5-i-kuriuos-naujus-kurinius-verta-atkreipti-demesi-286-706245

„Tyto alba“ pristatė 11 naujų lietuvių rašytojų kūrinių: nuo klasikų iki debiutantų

Viena svarbiausių šalies leidyklų „Tyto alba“ ketvirtadienį vykusios spaudos konferencijos metu kvietė susipažinti lietuvių literatūros naujienomis – renginyje dalyvavo net 11-a autorių, kurių knygos ką tik pasirodė ar jau netrukus pasieks knygynų lentynas.

Kaip teigė leidyklos direktorė Lolita Varanavičienė, šį susitikimą galima pradėti nuo geros naujienos – knygos Lietuvoje nemirė, o lietuvių autoriai kaip niekad geidžiami ir laukiami, nors skaitytojų, deja, mažėja. „Šiųmetė [rašytojų] grupė mums patiems atrodo labai įdomi. Turime klasikų ir debiutantų, grožinės literatūros, negrožinės bei tarpinio žanro pavyzdžių. Yra leidyklos surastų grynuolių ir mus pasirinkusių patyrusių autorių, kurie iki šiol knygas leido kitose leidyklose“, – sakė L.Varanavičienė.

 

Savo kūrinį pirmasis pristatė eseistas Eugenijus Ališanka, kurio knyga „Empedoklio batas. Tolimųjų reisų esė“ pasirodė dar šį birželį. Knygoje E.Ališanka gilinasi į šiandienio žmogaus situaciją, o kultūriniais kontekstais prisotintus tekstus konstruoja atsisakydamas linijinio pasakojimo. 

Paklaustas, kaip gimė knygos pavadinimas, rašytojas teigė, jog jam jaunystėje didelį įspūdį padarė graikų filosofo Empedoklio teorija, teigianti, jog pasaulį valdo meilės ir neapykantos jėgos, o kosmose skraido įvairios kūno dalys, kurios šių jėgų dėka jungiasi į įvairiausias kombinacijas.

„Literatūrinis tekstas, bent jau kaip aš jį dabar įsivaizduoju, atsiranda labai panašiai. Yra tam tikros detalės, tam tikri vaizdiniai, atmintys, vaizduotės nuoplaišos, sapnai – ir visa tai vienaip ar kitaip jungiasi tekste“, – sakė rašytojas. Tęsdamas pasakojimą apie knygos pavadinimo gimimą, E.Ališanka priminė ir legendą apie Empedoklį – sakoma, kad jam įšokus į ugnikalnį, šis išspjovė vieną filosofo batą.

 

 

Plačiau skaitykite: http://www.15min.lt/kultura/naujiena/literatura/leidykla-tyto-alba-pristate-11-nauju-lietuviu-rasytoju-kuriniu-286-680993

Šaltinis: http://www.15min.lt

Lietuviškas komiksas suaugusiems apie 90-ųjų kartą ieško savo skaitytojų

Jeigu vaikystėje rinkote „Turbo“ gumos popierėlius, turėjote telefoną „Nokia 3310“, žiūrėdavote „Mauglį“, jeigu Jūsų tėvai ir seneliai dalyvavo Sąjūdyje, o Jūs matėte, kaip sovietinė Lietuva tampa vakarietiškąja, jeigu žinote, kas yra 90 – ųjų karta – didelė tikimybė, jog naujas Gerdos Jord komiksų romanas „Gertrūda“ yra ir apie jus. „Knygstarterio“ platformoje knyga šiuo metu ieško savo skaitytojų.

 

„Gertrūda“ – jau antrasis Gerdos Jord komiksas suaugusiems ir jaunimui. 2014 m. autorė kartu su Migle Anušauskaite išleido komiksą apie Darių ir Girėną „10 litų“. Knyga vėliau buvo apdovanota „Patriotų premija“.

 

„Gertrūda: grafinis Y kartos dienoraštis“ – tai komiksas apie Gertrūdą, gimusią 1985 m. Tarybų Lietuvoje, Marijampolės teritorijoje, ir mačiusią, kaip sovietinė šalis įsiveržia į Vakarų blizgesį. Kartu tai pasakojimas apie visą kartą, gimusią ant Nepriklausomybės slenksčio. Kartą, kuri dar žiūrėjo „Mauglį“ per „Šilelį“, bet po kelerių metų turėjo mokytis dirbti kompiuteriu. Kartą, kuri mokėsi n-tojoje vidurinėje mokykloje, iki nakties žaisdavo su draugais kieme, klausėsi „Foje“, patyliukais sliūkindavo į savo kambarį po mokyklos šokių, matė, kaip tėvai Kauno klinikose duoda kyšius seselėms, kartą, kuri pirmą kartą į užsienį išvyko užsidirbti skinant braškes ir išgyveno daug kitų dalykų, kuriuos ši knyga pažadina iš atminties miegamojo. Drauge tai ir jautrus pasakojimas apie draugystę, šeimą, meilę, savęs paieškas.

 

Plačiau skaitykite: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2016-05-17-lietuviskas-komiksas-suaugusiems-apie-90-uju-karta-iesko-savo-skaitytoju/144415

„Poezijos pavasariui“ – nauja J. Marcinkevičiaus rinktinė ir pirmoji M. Balakausko knyga

Lietuvoje prasidėjus „Poezijos pavasariui“ pasirodo ir daugiau poezijos knygų. Šį kartą dvi naujienas pristato ir leidykla „Versus aureus“.

 

Pirmoji Manto Balakausko poezijos knyga „Roma“ – kaip įrodymas, kad Roma yra ne tik Nerono, Felinio ir didžiųjų prekybos centrų amžinasis miestas. Roma yra ir amžinoji būsena, kurią išgyvena žmogus, žmonių pora, žmonių bendruomenė. Būsena, kupina keisčiausių paradoksų ir atviro žiaurumo, akivaizdaus absurdo ir kankinančių neurozių. Bet kartu – nepakartojamo grožio, t. y. poezijos, sklindančios vaizdais, žodžiais ir nuojautomis, besislepiančios pasaulio kultūros grynuoliuose ir (tyčia ar netyčia) vulgarizuotoje kalboje. Viskas yra Roma. Viskas yra poezija.

 

Nauja Justino Marcinkevičiaus (1930–2011) poezijos rinktinė „Viešpatie, nejaugi neprašvis?“ Apimanti ir atverianti autoriaus kūrybą nuo pirmosios knygos iki rinkinio, sudaryto iš po rašytojo mirties rastų eilėraščių. Marcinkevičiškai atpažįstama iš gimtosios istorijos, kultūros, kalbos, žmogaus santykio su laiku temų. Ir kartu – šiek tiek kitokia, nei anksčiau išleistos Justino Marcinkevičiaus rinktinės: daugiau dėmesio skirianti individualiai refleksijai, dažniau bylojanti ne dainuoti, o mąstyti ir matyti skirtomis intonacijomis, labiau atitinkanti filosofinės lyrikos kanoną.

 

Plačiau skaitykite: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2016-05-16-poezijos-pavasariui-nauja-j-marcinkeviciaus-rinktine-ir-pirmoji-m-balakausko-knyga/144372

Naujausias A. Baricco romanas „Jaunoji Nuotaka”

Tiesiog laikas pralėkė taip greitai, kad jie net nespėjo apsižiūrėti, o jaunoji Nuotaka jau stovėjo čia, veikiausiai atvykusi atlikti to, kas su visų formaliu pritarimu buvo seniai sutarta, - ištekėti už Sūnaus.

 

Buvo apmaudu pripažinti, kad, remiantis faktais, Sūnaus nebuvo.

 

Alessandro Baricco (Alesandras Barikas, g. 1958 m.) – italų literatūros fenomenas. Filosofas, muzikos kritikas, vienas populiariausių italų rašytojų pasaulyje. Jis yra parašęs 12 romanų, „Jaunoji Nuotaka“ – naujausias jo kūrinys.

 

Prabangioje užmiesčio viloje pagal savus ritualus ir papročius gyvena turtinga, keista, atsaini Šeima. Dieną namiškius apima jaudulys ir džiugesys, tiesiogiai proporcingi nakties nerimui ir kančiai, mat, pasak legendos, būtent naktį karta po kartos miršta visi šeimos vyrai ir moterys. Dėdė per miegus žarstosi išminties perlais ir net žaidžia tenisą. Romus ir tvirtas Tėvas kiekvieną ketvirtadienį tam tikru reikalu važiuoja į miestą. Dukra savotišku būdu kovoja su naktinės mirties siaubu. Paslaptingos praeities Motina gyvena apgaubta legendinio grožio auros. Knygos čia uždraustos, nes jos atitraukia žmones nuo gyvenimo, kuriame viskas jau ir taip yra, tik reikia įsiklausyti...

 

Nepajudinamą šios Šeimos gyvenimo ritmą palaiko visur esantis liokajus Modestas. Sūnaus nėra, jis išvykęs į užjūrį tvarkyti klestinčio tekstilės verslo reikalų ir namo siunčia tik gremėzdiškas ir keistas dovanas. Ir jaunutė Nuotaka, sugrįžusi iš užjūrio, kad ištekėtų už Sūnaus. Ji laukia, stebėdama nekintamus ritualinius įpročius, iš kurių įspūdingiausias – gausūs pusryčiai, neturintys nei galo, nei krašto. Viskas, rodos, sukasi tik apie viena – Sūnaus laukimą.

 

Plačiau skaitykite: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2016-05-02-naujausias-a-baricco-romanas-jaunoji-nuotaka/143805

„Magnificat leidiniai“ pristato rinkinį „Gailestingieji šventieji“

Nacionaliniam gailestingumo kongresui „Magnificat leidiniai“ parengė naują knygą – Popiežiškosios naujosios evangelizacijos tarybos sudarytą rinkinį „Gailestingieji šventieji“.

 

Apibendrindamas „Misericordiae Vultus“, bulę dėl Gailestingumo ypatingojo jubiliejaus paskelbimo, popiežius Pranciškus rašo: „Savo maldą taip pat kreipiame į šventuosius ir palaimintuosius, gailestingumą padariusius savo gyvenimo užduotimi.“ (MV, 24) Trokšdami giliau džiaugtis Gailestingumo jubiliejumi, „Magnificat leidiniai“ siūlo jums knygą, skirtą tokiems šventiesiems. Jos pavadinimas – Gailestingieji šventieji – nurodo, kad šie žmonės neapsiribojo vien liudydami gailestingumo darbais. Jie gyveno Gailestingumo dvasia ir todėl suvokė, jog privalo nedelsdami išreikšti Gailestingumo grožį savaisiais gyvenimais.

 

Šventieji atsiduoda tūkstančiais būdų, nes meilė be galo kūrybiška. Todėl skaitysime apie vienuolius ir karalius (šv. Elzbieta Vengrė ir pal. Vladimiras Gika), vienuolijų steigėjus (pal. Motina Teresė ir šv. Vincentas Paulietis) ir kunigus (šv. Arso klebonas ir šv. Leopoldas Mandikas), šeimos tėvus ir motinas (šv. Joana Bereta Mola ir pal. Elžbieta Kanori Mora), misionierius (šv. Petras Klaveras ir garbingasis Marčelas Kandija) ir kovotojus už žmonių teises (šv. Kotryna Marija Dreksel ir Dievo tarnaitė Doroti Dei). Dėl kai kurių iš jų paskelbimo šventaisiais Bažnyčia dar atlieka kanonizacijos procesą, tačiau juos jau suvokiame ir jaučiame kaip tikrus šventuosius – dėl jų liudijimų ir jų tikėjimo išpažinimo.

 

Popiežius Pranciškus rašo, kad šventieji įžengė į „Dieviškojo gailestingumo gelmes“. Tegul šių liudijimų skaitymas bei jų apmąstymas tampa ir užtarimo malda, kad per šį Jubiliejų gyventume su nepalaužiamu tikėjimu ir pasitikėjimu gailestingąja Tėvo meile.

 

Knygos ieškokite „Magnificat“ stende Gailestingumo kongreso dienomis arba katalikiškuose knygynuose.

2016 m. kovo mėnesio knygos vaikams ir paaugliams

Mopso Karlo istorija: kaip jis pasiklydo ir rado kelią namo / Fabiola Nonn, Lukas Weidenbach, Joëlle Tourlonias; vertėja Kazimiera Kazijevaitė. – Kaunas: Debesų ganyklos, 2016. – 25 p.: iliustr. – ISBN 978-609-8090-99-4

 

Knygos anotacija:
„Mopso Karlo istorija“ – tai pasakojimas apie didelį mažo šuniuko nuotykį. Nuotykį, kuris prasideda tada, kai mopso Karlo šeimininkė, sulaukusi skubaus skambučio, išlekia į pagalbą ir… palieka savo augintinį vieną. Knygoje pats mopsas Karlas papasakos apie savo klaidžiojimus svetimomis miesto gatvėmis, pažintį su bename Paula ir kelionę namo, pas savo mylimą šeimininkę. Keliaukite kartu su mopsiuku ir Jūs!

 

Šiandien karaliai mums pasakas seka: pasakos pagal M. K. Čiurlionio paveikslus / Milda Pleitaitė, Kazimieras Momkus. – Vilnius: M. K. Čiurlionio namai, 2015. – 44 p.: iliustr. + 1 garso diskas (CD). – ISBN 978-609- 95781-0-1

 

Knygos anotacija:
Fantazijų ir simbolių kupini M. K. Čiurlionio paveikslai paskatino autorius sukurti laisvos vaizduotės įkvėptas poetines pasakas, kurios skaitytojams leis pažvelgti į dailininko kūrybą kitokiu žvilgsniu ir kvies paklajoti po paslaptingą pasaulį, kupiną neįtikėtinų spalvų bei nuostabių išgyvenimų. Pasaulį, visada esantį čia, – tereikia žengti žingsnį ir leisti sau jame atsidurti.

 

Knygoje esanti kompaktinė plokštelė su M. K. Čiurlionio kūriniais suteiks galimybę pasakas skaityti muzikos fone.

 

Sukilimas: sakmė jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikams apie 1831 ir 1863 metų sukilimus / Vydas Astas; iliustracijos Rimanto Tumasonio. – Vilnius: Homo liber, 2016. – 28 p.: iliustr. – ISBN 978-609-446-114-9

 

Knygos anotacija:
„Sukilimas“ – tai pasakojimas jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikams apie vieną žymiausių lietuvių istorijos įvykių, apie sukilimą prieš caro jungą.

 

Dukart kilo į sukilimus tauta, 1831 ir 1863 metais, didvyriškai kovėsi su gerokai didesne kariuomene. Nors nuo tų įvykių prabėgo daugel metų, bet prisiminimas apie juos neblėsta, kaip neblėsta širdyse amžinas laisvės troškimas.

 


Vėjų miesto pasakos
: pasakos / Gintarė Adomaitytė; iliustravo Dalia Dūdaitė. – Vilnius: Labdaros ir paramos fondas „Švieskime vaikus“, 2016. – 35 p.: iliustr. – (Vaikų bibliotekėlė). – ISBN 978-609- 8161-06-9

 

Knygos anotacija:
„Vėjų miesto pasakos“ kupinos išmonės, žaismės, gilių jausmų ir tarp eilučių slypinčios išminties. Galbūt kai kuriems Vėjai ir Vėjukai padės stiprinti skaitymo įgūdžius. Kitiems pagelbės grįžti į vaikystę, kai viską, ko tik trokšti, įmanoma įsivaizduoti.

 

Į kelionę po Vėjų miestą jus kviečia literatūrinių premijų laureatė rašytoja Gintarė Adomaitytė ir dailininkė Dalia Dūdaitė.

 

Bumba Dumba Kabančių Riestainių gatvėje: pasaka / Tomas S. Butkus. – Vilnius: Vario burnos, 2016. – 39 p.: iliustr. – ISBN 978-609-95464-7-6

 

Knygos anotacija:
2012 m. į literatūros pasaulį atkeliavo Bumba Dumba – smalsus ir išradingas žmogelis, nenustygstantis vietoje ir vis trokštantis sužinoti daugiau. Pirmoje knygoje apkeliavęs Visatos pakraščius, šį kartą jis patenka į miestą. „Kur daugiau, jei ne mieste, surasi draugų“ – nutaria Bumba Dumba, ir nuotykiai Kabančių Riestainių gatvėje prasideda.

 

Painūs gatvių labirintai, besikuždantys šešėliai ir paslaptingi dūmų kamuoliai – viskas, kas aprašyta šioje knygoje, nutiko beveik iš tikrųjų. „Seniau ta Vilniaus vieta vadinosi Kaminais. Šią gatvę skersai išilgai išvaikščiojau kartu su vaikais, o paskui čia užsuko ir Bumba Dumba“, – pasakoja knygos autorius. Knygoje keletas naujovių: tuščios vietos paliktos nuspalvinti vaikams, o visi paveikslėliai jungiasi vienas su kitu ir sudaro beveik 10 metrų ilgio piešinį.

 

Juozukas ir Jockus: apysaka / Pranas Mašiotas; iliustravo Marija Sučilaitė ir Lauksminė Steponavičiūtė. – Vilnius: Labdaros ir paramos fondas „Švieskime vaikus“, 2015. – 69 p.: iliustr. – (Vaikų bibliotekėlė). – ISBN 978-609-8161-08-3

 

Knygos anotacija:
Viena meniškiausių laikoma Prano Mašioto (1863-1940) apysaka pasakoja apie berniuko ir eigulio draugystę, teikia įdomių žinių apie mišką, apskritai apie gamtą ir anų laikų Lietuvos kaimo gyvenimą. Kūrinys pirmą kartą išspausdintas 1934 m.

 

Plačiau skaitykite: http://rubinaitis.lnb.lt/index.php?-1031482856

Naujos knygos paaugliams: kaip juos sudominti skaitymu?

Jų tapatybė nebėra žodis. Jų tapatybė – vaizdas. Jiems nebereikia „daryti“ (mąstyti, skaityti, eiti į lauką), kad sužinotų/patirtų, kažką nauja – daugybė naujų įspūdžių, įvaizdžių, raiškos, gyvenimo būdų juos pasiekia skrolinant – ir dėl to jiems nereikia nieko daryti, tik žiūrėti. Tik būti visada „in“, nes kai/jei atsitrauksi, užgrius tuštuma… Tyla. Nuobodulys. Niekas. O tai šiuolaikiniam žmogui nepakeliama. Informacijos perteklius, kurio vis daugiau (o vaikams – ypač), yra pernelyg reikšmingas. Knygos šiais laikais konkuruoja nebe tik su televizoriumi, bet su daugybe medijų.

 

Pabandykite įsivaizduoti, kaip gyvenimą regi 12-14 metų paaugliai: pasaulis lekia šuoliais, įvykiai keičiasi astronominiu greičiu (snap chat‘e vieną vaizdą gali matyti 10 sekundžių, ir jei nespėjai per tą laiką pasižiūrėti – viskas, daugiau jau niekada jo neišvysi ir nesužinosi kažko labai „svarbaus“), o knyga, net jei ji ir įdomi, – labai lėta. Tiesa ta, kad nėra vieno būdo, kaip prisijaukinti skaitymą, ir vienos knygos, kuri patiks visiems. Deja, čia nėra jokių taisyklių. Galbūt vienintelė taisyklė galėtų būti ši: neverskite savo vaiko skaityti. Tai žiauriai sunku, nes kartais būname visu šimtu procentų įsitikinę, kad ta knyga paaugliui patiks. Turiu jus nuvilti, bet frazę „paskaityk 20 minučių, tada galėsi pažaisti kompiuteriu“ turite mesti į šiukšlių dėžę. Per 20 min. bus paviršutiniškai perlėkta tekstu, dialogais ir skaitymas iš neįdomaus užsiėmimo tikrai nevirs mėgstamu. Susikoncentruokite ne į „kad“, o „kaip“.

 

Pradžiai ne taip jau ir nesvarbu, ką konkrečiai vaikas skaito: gal jam patinka enciklopedijos, a la „nevykėlio“ dienoraščių tipo knygiūkštės ar anekdotų rinktinė. Jei vaikas skaito – tai jau gerai. Skaitymui, kaip ir daugeliui kitų naudingų užsiėmimų (sportas, sveika mityba ir pan.), reikalingas įprotis. Per „blogos“ literatūros etapą pereina visi. Kitaip ir negalėtume įvertinti gerų knygų. Jei norite, kad vaikas įprastų sekti siužetą, lauktų atomazgos, galite pabandyti detektyvus: jiems paprastai būdingi dinamiški siužetai, netikėta atomazga, palyginti nesudėtinga kalbinė raiška. Galima pradėti nebūtinai nuo Šerloko Homso. Dar vienas koziris gali būti vaikų mėgstamos žvaigždės ir superherojai – jei jūsų vaikui patinka One direction, Džonas Deppas ar „Žvaigždžių karai“, galbūt jis su malonumu perskaitys apie juos knygą. Šiais laikais vadinamosios jaunimo „žvaigždutės“ leidžia daugybę knygų – ne visos jos prieinamos lietuvių kalba, tačiau paauglys jau pakankamai gerai išmano anglų ar kitą kalbą, tad kodėl nepabandžius atsisiųsti jam įdomios knygos iš užsienio?

 

Galbūt ir paradoksalu, tačiau manau, kad apie skaitymą paaugliams vis dažniau turėtume kalbėti kitais būdais, o ne vien sakydami „girdėjau, ši knyga gera“ ar „privalai kasdien pusvalandį paskaityti“. Skaitymo prestižą derėtų kelti paauglių kalba: muzikiniais ir videoklipais, per įvairias programėles ir aps‘us, pinterest‘o nuostabiais pin‘ais, citatomis ir, žinoma, asmeniniu pavyzdžiu. Jei tėvai skaitys knygas, vaikams tai užstrigs ir kažkada tikrai taps tapatybės dalimi. Na, ir dar vienas dalykas – dalinkitės įspūdžiais: apie tą, ką perskaitėte. Skamba banaliai? Bet tai labai svarbu. Jei kažkokia knyga jums paliko didelį įspūdį, papasakokite apie tai savo paaugliui, pabandykite perteikti siužetą ar iškelti svarbų klausimą. Kalbėkite su savo paaugliais – tai labai svarbu, jie nori klausytis, ir patys būti išgirsti. Net jei ir tyli.

 

Plačiau skaitykite: http://lituanistusamburis.lt/naujos-knygos-paaugliams-kaip-juos-sudominti-skaitymu/

Istorinis nuotykių romanas "Partizanas" įsitvirtino knygynuose

Istorinis nuotykių romanas „Partizanas“ (autorius Mindaugas Milinis) sulaukė tikros sėkmės.  Pardavusi visą pirmąjį tiražą K. Mickevičiaus leidykla „Briedis“ knygą išleido dar kartą.

 

„Praėjusių metų spalio pabaigoje išleidome šį mažai žinomo autoriaus romaną 1500 egzempliorių, Lietuvos rinkai optimaliu, tiražu ir stebėjome, kaip skaitytojai ją perka. Rezultatai pranoko lūkesčius. „Partizaną“, galima sakyti, išgraibstė. Mažiau nei per keturis mėnesius. Todėl užsakėme papildomą leidimą“, - sakė Karolis Mickevičius, leidyklos vadovas.

 

Pasak jo, knyga nebuvo ypatingai reklamuota, knygynuose ji sudėta atokesnėse lentynose, tačiau skaitytojai „Partizaną“ vis tiek suranda. Tai tik liudija, kad tokio pobūdžio literatūra reikalinga.

 

Režisierius ir žurnalistas Rimas Bružas, pristatydamas „Partizaną“ Vilniaus knygų mugėje, sakė, kad šią knygą jis atsivertė atsargiai. „Bijojau nusivilti. Bet apsirikau. „Partizaną“  perskaičiau per du vakarus. Romane labai glaustai ir koncentruotai atpasakota visa Lietuvos pokario istorija, paliesta ir Mažosios Lietuvos genocido, ir „Vilko vaikų“ tema. Be to, labai lengvas ir įtaigus rašymo būdas, greitai plėtojamas veiksmas knygą daro artimą kino filmui“, - mugės skaitytojams sakė R. Bružas.

 

Panaši asociacija kilo ir „Šiaurės Atėnų“ apžvalgininkei Sigitai Bietikytei: „Įvykių tėkmė priartina tekstą prie tikro nuotykių, veiksmo ar „šaudyk–gaudyk“ filmo. Autoriaus gebėjimas nuosekliai aprašyti veikėjų poelgius ir tiksliai apibūdinti garsus priverčia skaitytoją jei ne patį pasijusti pokario Lietuvoje, tai bent įsivaizduoti, kad čia pat stribai geria samagoną, netyčia susišaudo ar kitaip „gina šalį nuo buržuazinių likučių“. Tekstas toks kinematografiškas, kad retkarčiais ir žadą atima. Taip ir nesupranti – žiūri filmą ar skaitai(...)Kinematografiškumo įspūdį knygoje sustiprina į arimus caksinčių kulkų lietus, šlapi smūgiai gumine lazda į krūtinę, buvimo vietą išduodantis cigaretės šviesulys, apakinančios sunkvežimių šviesos. Daug garso, daug šviesų, kaip vienas veikėjas pasakytų. Paimi knygą ir, rodos, varva degtinė iš jos puslapių. Atrodo, kad tas rožinis skirtukas kitą kartą bus ištrauktas kruvinas ir pradvisęs drėgnu paraku. Skaitai ir uodi prasto tabako kvapą, raugintus kopūstus, dešrą ir prakaitu prasmirdusius liaudies gynėjus. Skonio pojūčiai ir garsai tikroviški, vaizdai šokiruojantys („Romanas „Partizanas“ be partizanų“, „Šiaurės Atėnai“, 2016-03-04).

 

„Personažai sukurti gerai – daug ir skirtingų, gerai apibrėžtais charakteriais. O jų tikrai daug: partizanai, kaimiečiai, stribai, „milicininkai", vokiečių armijos likučiai, nusėdę lietuviškuose miškuose. Apibendrinant, tikrai neblogas romanas – tirštas, dinamiškas, įdomus ir tikroviškas“, - savo tinklaraštyje rašė „knygoholike“ prisistačiusi Rima Čeliauskaitė.

 

Pats knygos autorius Mindaugas Milinis neslepia, kad norėjo sukurti lengvai skaitomą ir kupiną nuotykių tekstą, kurį būtų įdomu skaityti ir jaunimui. „Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui Lietuvoje tebevyko tikras karas. Norėjau jį aprašyti patraukliai, kad būtų įdomus ir vyresnio amžiaus, ir vyresnės kartos skaitytojams“, - sakė knygos autorius.

 

„Partizanas“ taip pat buvo nominuotas ir „Patriotų“ premijai, tačiau komisija pasirinko kito autoriaus kūrinį.

Net 5 naujos užduotėlių ir spalvonių knygelės vaikams

Pristatome visai neseniai pasirodžiusias užduotėlių ir/ar spalvojimo knygeles mažiesiems. Pasidairykite ir išsirinkite tai, kas tinka jūsų vaikui.


Mažas ar didelis Peliukas. – Vilnius: Tikra knyga, 2016. 24 p.

 

Tai Rimo Valeikio sukurta mokomoji spalvinimo knygelė vaikams apie peliuką, vardu Peliongas. Kiekviename paveikslėlyje užkoduota mįslė – peliukas didelis ar mažas?

 

 

Įdomiausia, kad neteisingo atsakymo nėra. Vaikas pats pasirinks, kurį objektą šalia peliuko išryškinti ir mokysis tyrinėti pasaulį. 

 

 

Perskaitęs knygelę ir apžiūrėjęs piešinius, jis mokysis suvokti, kad dydžio matas yra santykinis.

 

 

Beje, visas tekstas knygelėje yra didžiosiomis raidėmis, tad besimokantys skaityti vaikai galės patys perskaityti istoriją.

 

 

O spalvindami – miklinti rankytę.

 


Mano pasaulio atlasas. – Vilnius: Alma littera, 2016. 24 p.

 

Čia rasite įdomios informacijos, iliustruotų žemėlapių, gražių paveikslėlių ir nuotraukų, susipažinsite su kvapą gniaužiančiais pasaulio stebuklais.

 

 

Sužinosite, kaip kai kuriose šalyse gyvena žmonės, kokie nuostabūs kraštovaizdžiai, unikalūs laukiniai gyvūnai ir garsiausi paminklai.

 

 

Smagiai praleisite laiką ant didelio pasaulio žemėlapio klijuodami lipdukus ir vėliavas. Be to, rasite dar ir milžinišką plakatą, kurį vaikas galės pasikabinti savo kambaryje.

 

 

Ar esate pasirengę leistis į didžiąją kelionę po pasaulį?

 

Plačiau skaitykite: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2016-04-03-net-5-naujos-uzduoteliu-ir-spalvoniu-knygeles-vaikams/142638

Knyga „Opera naujųjų medijų amžiuje“

Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras kviečia ne tik į spektaklius ir koncertus. Jau daugiau nei dešimt metų teatras leidžia žurnalą „Bravissimo“ ir rengia tarptautinius operos kritikų seminarus. Sukaupta patirtis ir žinios paskatino parengti dvikalbę dešimties įvykusių seminarų pranešimų rinktinę „Opera naujųjų medijų amžiuje. Istorinė ir kritinė peržvalga / Opera in the World of New Media. A Historical and Critical Perspective“ (sudarytojos Beata Baublinskienė ir Laima Vilimienė. Vilnius: Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras, 2015). Visiems, kurie domisi operos ir apskritai muzikinio teatro problematika, ši knyga turėtų būti įdomi. Jūsų dėmesiui – knygos įžangos straipsnis.

 

Siūlome įžanginį šios knygos straipsnį, kurio autorė – viena iš knygos sudarytojų bei žurnalo „Bravissimo“ redaktorė Beata Baublinskienė.

 

2006 m. lapkričio 27 d. Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre buvo surengtas pirmasis tarptautinis operos kritikų seminaras „Opera naujųjų medijų amžiuje“. Jis buvo sumanytas kaip platforma plėtoti kritinį operos diskursą ir skatinti intelektinį vietinės operos terpės tarptautiškumą: suburti Lietuvos muzikos, teatro, scenos menų kritikus ir publicistus bei pakviesti užsienio kolegas, kad gyvame dialoge formuotųsi kritinis diskursas apie aktualią operos sceną. (Stiprus akstinas organizuoti seminarą, be abejo, buvo vos prieš metus pradėto leisti operos žurnalo „Bravissimo“ reikmės: tikėtasi patraukti ir paskatinti domėtis opera daugiau rašančiųjų, praplėsti paties leidinio žinomumą panašaus tipo užsienio žiniasklaidos erdvėje.)

 

Praėjus dešimčiai metų galima konstatuoti, kad LNOBT operos seminarai ne tik tapo tradicija, operos žinovus ir aistruolius kasmet suburiančiu forumu, bet ir kryptingai moduliavo vadinamųjų operos studijų link. Kaip atidarydamas X tarptautinį operos seminarą pažymėjo autoritetingasis mūsų operos tyrinėtojas Jonas Bruveris, renginį jau derėtų vadinti konferencija.

 

Plačiau skaitykite: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2016-03-31-knyga-opera-naujuju-mediju-amziuje/142553

M.Jančorienės knyga – 12 netradicinių būdų kovai su depresija

Sveikatos temų žurnalistė Meilė Jančorienė, stebėdama nelaimingas šeimas, kurių centre dažnai atsiduria depresija susergančios moterys, ryžosi parašyti netradicinę knygą.

 

Tačiau tai – ne sunkiai skaitomas medicinos vadovėlis, o atvira ir jausminga publicistinė avantiūra. M.Jančorienės knyga „Nerimo akmuo. 12 negirdėtų būdų depresijai, nerimui, stresui įveikti“, kurią išleido leidykla „Alma littera“, yra tarsi verbalinis antidepresantas, nesukeliantis jokio šalutinio poveikio. Knygos centre – vienos moters istorija ir jos kova su viena opiausių XXI a. problemų – depresija. Kartu su M.Jančoriene, knygos herojė išbando 12 alternatyvių šios ligos gydymo būdų.



M.Jančorienė tarp pažįstamų žmonių pastebėdavo vis daugiau emocinio balanso stokojančių moterų. Viena jų – pagrindinė knygos veikėja Marija. Tai tikra moteris, išdrįsusi leistis į šią avantiūrą drauge su žurnaliste tam, kad geriau pažintų save, savo ligą, atrastų išgijimo būdus ir, svarbiausia, taptų pavyzdžiu kitiems.

 

Visas Marijos gydymosi procesas, apėmęs tokias veiklas kaip MA-URI terapija, ajurveda, akupunktūra, raganų burtai, hipnozė ir netgi susitikimas su vilkais, privedė prie netikėtų atradimų, išvadų ir naujai išsikeltų gyvenimo tikslų.

 

Plačiau skaitykite: http://www.15min.lt/naujiena/kultura/literatura/m-jancorienes-knyga-12-netradiciniu-budu-kovai-su-depresija-286-603893

2016 m. vasario mėnesio knygos vaikams ir paaugliams

Katinėlis Juodis: nedorėlis lietutis: pagal Rob Scotton kūrinius / Amy Hsu Li; iš anglų kalbos vertė Viktorija Uzėlaitė; vidinės iliustracijos: Robert Eber. – Vilnius: Nieko rimto, 2016. – 31 p.: iliustr. – ISBN 978-609-441-197-7


 
Knygos anotacija:
Ak, tas nedorėlis lietutis! Tai jis kaltas, kad pasivažinėjimas riedučiais nuėjo niekais, o katinėlis Juodis šlapias – nors gręžk. Nuobodu tūnoti namie. Nerasdamas sau vietos Juodis painiojasi visiems po kojomis. Atrodytų, diena jau sugadinta, tačiau... Juodi, pažvelk pro langą: regis, lietus jau aprimo!

 

Knyga priklauso serijai „Aš skaitau!“, kuri mažiesiems padės mokytis skaityti paprastai ir smagiai.

 

Baisieji Alano dantys: apysaka / Jarvis; iš anglų kalbos vertė Laura Gineitienė. – Vilnius: Burokėlis, 2016. – 32 p.: iliustr. – ISBN 978-609-8178-00-5

 

Knygos anotacija:
Tankiose džiunglėse gyveno Alanas – labai baisių aligatorių giminės palikuonis. Kiekvieną rytą jis rūpestingai išsiblizgindavo žvynus, pasigaląsdavo nagus, nusišveisdavo dantis, prieš veidrodį parepetuodavo šiurpias grimasas ir išeidavo gąsdinti džiunglių gyventojų. Šie drebėdavo ir puldavo slėptis, išgirdę baisų riaumojimą: „Aš esu didysis baisusis Alanas! Saugokitės mano aštrių kaip peiliai dantų!“

 

Tačiau niekas nežinojo, kad po ilgos ir sunkios gąsdinimo dienos grįžęs į savo pelkę Alanas išsiima ir į jam vienam žinomą slėptuvę pasideda savo netikrus dantis. Deja, vieną dieną Alano dantys dingsta. Ką dabar daryti krokodilui, kuris be gąsdinimo nieko kita nemoka daryti? O gal džiunglių žvėris pavyks išgąsdinti ir be baisiųjų dantų?

 

Linksma, sąmojinga ir žaismingai papasakota istorija, išraiškingos ir akį traukiančios iliustracijos tikrai sužavės mažuosius skaitytojus.

 

Melagių pilis: pasaka / Vytautė Žilinskaitė; dailininkas Paulius Juodišius. – Vilnius: Alma littera, 2016. – 47 p.: iliustr. – ISBN 978-609-01-1709-5

 

Knygos anotacija:
Tai istorija apie mažą berniuką Diną, kuris nuolatos visiems meluodavo. Vieną dieną per tuos melus Dinas pakliūva į didelę bėdą – keistuolio vežėjo įtikintas sėda į jo karietą ir nuvažiuoja tiesiai... į Melagių pilį. Ten Dinas patiria, kaip nesaldu pačiam būti apgaudinėjamam ir kaip sunku ištrūkti iš melo pinklių.

 

Šioje spalvingoje knygelėje mažieji skaitytojai ne tik patirs daugybę nuostabių nuotykių, bet ir išmoks svarbią pamoką – jei meluosi, tik į bėdą pakliūsi!

 

Plačiau skaitykite: http://rubinaitis.lnb.lt/index.php?-446361240

 

 

Kokios rimtos verstinės knygos lietuvių kalba pasirodys artimiausiu metu?

Literatūros mėgėjams naujų knygų niekuomet negana, visad smalsu, kokios knygos bus lietuvių kalba išleistos artimu metu. Tai, kokie rimtosios literatūros kūriniai bus išleisti lietuvių kalba, galima sužinoti patyrinėjus Kultūros rėmimo fondo ataskaitą.

 

Iš šios ataskaitos matyti, kurių knygų leidimui fondas skyrė pinigų ir kurios pasirodys lietuviškai.

 

Daugybė Romaino Gary gerbėjų gali džiaugtis, nes leidykla „Vaga“ planuoja išleisti jo apsakymų rinkinį „Paukščiai skrenda į Peru“.

 

Guenterio Grasso kūrinių mėgėjai turės galimybę pažvelgti į šio autoriaus gyvenimą, mat Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla leis jo prisiminimų knygą „Svogūnų lupimas“, kuri, pasirodžiusi Vokietijoje, sukėlė daug diskusijų. 

 

Skaitytojai taip pat galės užpildyti spragą Lotynų Amerikos literatūros žiniose, mat leidykla „Vaga“ išleis kolumbiečio rašytojo Juano Gabrielio Vasquezo knygą „Kaip skamba krintantys“. Šį autorių Nobelio premijos laureatas Mario Vargas Llosa pavadino vienu originaliausių naujų rašytojų Lotynų Amerikoje. 

 

Lietuvių skaitytojai galės praplėsti žinias ir apie islandų literatūrą. Leidykla „Apostrofa“ išleis islandų autoriaus Sjono poetišką istoriją apie XVII amžiaus Islandiją „Iš banginio burnos“, o Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla leis knygą „7 islandų poetai“

 

Verstinės poezijos Lietuvoje leidžiama itin mažai, tad sveikintina, kad bus išleista Nobelio literatūros premijos laureato Tomo Transtromerio poezijos ir prisiminimų knyga „Per svyruojantį pasaulį“. 

 

A.B.Yehoshua knyga „Moteris Jeruzalėje“ giriama už tai, kad joje skvarbiu žvilgsniu žvelgiama į šių laikų Izraelio visuomenę, šią knygą lietuvių kalba leis leidykla „Sofoklis“. 

 

Estų rašytojas Reinas Raudas jau žinomas lietuvių skaitytojams, ypač dėl neseniai išleistos knygos „Brolis“, kuri Lietuvoje pakliuvo į vertingiausių verstinių knygų trumpąjį sąrašą. Leidykla „Apostrofa“ išleis dar vieną jo knygą „Rekonstrukcija“.

 

Plačiau skaitykite: http://www.15min.lt/naujiena/kultura/literatura/kokios-rimtos-verstines-knygos-lietuviu-kalba-pasirodys-artimiausiu-metu-286-593053

Trys nauji leidiniai apie vaikų literatūrą ir skaitymo skatinimą

Tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje pristatyti trys nauji leidiniai, skirti aptarti vaikų literatūrą ir vaikų bei jaunimo skaitymo skatinimą.


Loretos Jakonytės monografija „Šeimos vaizdinys sovietmečio lietuvių literatūroje vaikams“ (Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas).

 

Monografijoje analizuojama vaikų literatūra nuo 1945 iki 1990 m. Kaip knygos ketvirtame viršelyje rašo autorė, be išankstinio plano žiūrėta, ką pati literatūra rinkosi pasakoti apie šeimą, kuriuos jos gyvenimo aspektus aktualizavo, kaip interpretavo tėvų ir vaikų santykius, kokią vietą šeimoje skyrė vaikui.

 

Kaip pastebėta knygos pristatymo metu, nors iš monografijos pavadinimo gali pasirodyti, kad tema yra gana siaura, reikia turėti omenyje, kad vaikų literatūroje šeima yra itin svarbus objektas, apie kurį kalbama daugelyje kūrinių, be to, tai yra sovietmečio tyrimų dalis, galinti padėti plačiau suvokti to meto literatūros ir kultūros procesus.



Ingos Mitunevičiūtės ir Eglės Baliutavičiūtės metodinis leidinys „Vaikų ir jaunimo knygų klubai“ (Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka).

 

Lietuvos Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų literatūros centro specialisčių metodinis leidinys – kol kas vienintelis tokio pobūdžio lietuvių autorių darbas. Jame išsamiai pristatomi knygų klubai, kaip kūrybinio skaitymo skatinimo būdas, pateikiama jų veiklos vizija, išryškinama reikšmė ir teikiama nauda.

 

Leidinyje gausu praktinių patarimų, kaip organizuoti bei plėtoti knygų klubų veiklą, kokiais principais remtis, kad jie būtų patrauklūs ir naudingi įvairaus amžiaus vaikams bei jaunimui.

 

 

Kaip pristatymo metu teigė autorės, sumanymas parašyti metodinį leidinį apie knygų klubus kilo dėl kelių priežasčių: organizuojamų klubų sėkmės, susidomėjusių kolegų klausimTai straipsnių rinkinys tiek specialistams, dirbantiems su vaikais, tiek tėvams, besirūpinantiems savo vaikų skaitymu, norintiems geriau suprasti, kodėl vaikams skaityti verta nuo pat pirmųjų dienų, kokią naudą vaikui teikia skaitymas, ką vaikų literatūroje randa suaugusieji.

 

„Esu laimingas, nes skaitau: praktinis vadovas ugdantiems jaunuosius skaitytojus“ (VšĮ „Laikas skaityti“)

 

Tai straipsnių rinkinys tiek specialistams, dirbantiems su vaikais, tiek tėvams, besirūpinantiems savo vaikų skaitymu, norintiems geriau suprasti, kodėl vaikams skaityti verta nuo pat pirmųjų dienų, kokią naudą vaikui teikia skaitymas, ką vaikų literatūroje randa suaugusieji.

 

Leidinyje taip pat pateikiami praktiniai patarimai, kaip išsirinkti vertingą literatūrą, kaip skaityti ir kalbėti apie knygas su vaikais, kaip padėti įveikti skaitymo sunkumus.

 

 

„Skaitantis žmogus visada ras kelią, žinos, kur ieškoti reikalingos informacijos, turės lakesnę vaizduotę, lengviau susikalbės su aplinkiniais. Skaitantis vaikas užaugs išmintingas žmogus. Tokią žinią šio leidinio autoriai nori perduoti visiems mūsų vaikų tėveliams. Auginkime savo vaikus išmintingus“, – rašo leidinio sumanytoja, VšĮ „Laikas skaityti“ direktorė Rūta Elijošaitytė.

 

Šaltinis: Rubinaitis

Vilniaus knygų mugė: keliaujantiems po Lietuvą – kauniečių mokslininkų žinynai

Kauno technologijos universiteto (KTU) Filosofijos ir psichologijos katedros docentė Junona Almonaitienė kartu su istoriku Vyteniu Almonaičiu kiekvienais metais keliauja po Lietuvą ir leidžia pažintines knygas, vadinamas „keliautojo žinynais“. Vilniaus knygų mugėje, kuri vyks vasario 25-28 d., bus pristatyta naujausia mokslininkų knyga „Šiaurės Skalva: keliautojo po Pagėgių kraštą žinynas“, kviečianti į Mažąją Lietuvą. Pernai į mugę bendraautoriai vyko su žemaičių žemes aprašančia knyga „Šiaurės Karšuva“.

 

KTU docentės J. Almonaitienės paprašėme plačiau papasakoti apie keliautojo žinynus ir tai, kas skatina rašyti būtent tokias knygas.

 

– Visos Jūsų knygos – tai istorijos ir kultūros paveldo, o kartu ir mokslo populiarinimo leidiniai. Esate psichologė, kas jus skatina domėtis šiais dalykais?, – paklausėme J. Almonaitienės.

 

– Kaip psichologę, mane vis labiau domina asmenybės tapatumo, jo raidos problemos. Besigilindama į jas, supratau, kad susvetimėję su savo aplinka, istorija netenkame dalies tapatumo. Kolega britų psichologas Rogeris Smith‘as teigia, kad žmonės, išmanantys istoriją, gyvena visavertiškiau.

 

Aš pridėčiau, kad mūsų kasdienė aplinka, tarkime, kultūros paminklai, tuomet tarsi įgyja „3D vaizdą“: mes juos regim ne tik kaip „čia ir dabar“ gyvą dekoraciją, bet „matome“, kas ir kaip čia anksčiau buvo, o kartu – kas ateity gali būti, jei, tarkim, mes ne „aklai“ pritaikysim ją šiandienai, o su tam tikra idėja ir žinodami istorinį kontekstą. Tai atveria erdves kūrybai, „maitina“ vaizduotę.

 

֪– Ar apie tai kalbate per paskaitas studentams?

 

– Per paskaitas laikausi kurso aprašo, programos. Dėstydama temas apie tapatumą, jo formavimąsi – taip. Su smalsiais studentais, radusiais apie mūsų knygas informacijos internete, pasikalbame ir neformaliai, po paskaitų.

 

– Kas juos labiausiai domina?

 

– Dažniausiai visi susidomi tada, kai knygose rašoma apie jų gimtąsias ar gerai pažįstamas vietas: „Aš gyvenu Kauno Senamiesty, ir net nežinojau, kad...“, „Aš iš Tauragės, bet niekad net nepagalvojau...“ ir t. t.

 

– Ką nežinomo galima atrasti Kauno Senamiestyje?

 

– Yra vietų, pro kurias kasdien praeiname ir net nebandome jomis pasidomėti. Man pačiai netikėtas atradimas – Benediktinių vienuolynas ir šv. Mikalojaus bažnyčia, puošta įspūdingais vitražais, tinkliniais ir krištoliniais skliautais.

 

Ne visi mokslininkų darbai greit pasiekia plačiąją visuomenę, tad pateikiame naujienų ir iš jų „daržo“. Štai „Kauno Senamiestyje“ pristatytas naujas Vytenio Almonaičio tyrimas apie Nemuno ir Neries santakoje kryžiuočių 1384 metais pastatytą Marienverderio pilį.

 

Knygose stengiamės pateikti mokslininkų pripažintas, kiek įmanoma nuo įvairiausių mitų „apvalytas“ žinias, ir jau vien tai ne vienam būna savotiškas atradimas.

 

– Kauno Senamiesčiu turbūt domisi ne tik kauniečiai?

 

– Žinoma, ne. Tiesa, retai, bet tenka išgirsti komentarų: „Kaunas mūsų nedomina“. Potekstėje – Kauno ir kauniečių stereotipai, su kuriais nepadiskutuosi. Tačiau, pavyzdžiui, „Tripadvisor“ tinklalapyje Kauno Senamiestis vertinamas tikrai neblogai.

 

– Ar neketinate išleisti šio vadovo angliškai?

 

– Tokią galimybę svarstome.

 

Pristatys naujausias knygas

 

Vytenio ir Junonos Almonaičių knygos „Šiaurės Skalva: keliautojo po Pagėgių kraštą žinynas“ pristatymas vyks vasario 27 d. 11 val.

 

Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ vyksiančioje knygų mugėje naujausias knygas pristatys ir leidykla KTU „Technologija“. Vasario 25 d. 15 val. bus pristatyta Ryčio Ambrazevičiaus ir Astos Leskauskaitės monografija „Priebalsių akustinės ypatybės: palatalizacija ir balsingumas“. 14 val. leidyklos KTU „Technologija“ vadovė Inga Garbačiauskienė dalyvaus diskusijoje „Ar tikrai akademinė leidyba – tik paslauga?“.

 

Vasario 26 d. 12 val. – Aistės Balžekienės, Algio Krupavičiaus, Algio Junevičiaus, Eglės Butkevičienės, Justinos Ražanauskaitės mokslo studija „Europos Sąjungos piliečių teisės: požiūriai ir patirtys“, 13 val. – Rositos Lekavičienės ir Dalios Antinienės monografija „Emocinis intelektas: Lietuvos jaunimo tyrimas“, 17 val. – Liucijaus Dringelio, Evaldo Ramanausko, Nijolės Steponaitytės mokslo studija „Lietuvos miestų, miestelių ir kaimų erdvinės struktūros savitumo nustatymas ir jo išsaugojimas“ pristatymas.

Gina Viliūnė vėl prakalbino Vilniaus mūrus

Prieš porą metų istoriniame detektyve „Vilniaus Madona“ profesionali gidė Gina Viliūnė pasakojo Vilniui nusipelniusio kunigaikščio Aleksandro meilės istoriją XVI a. LDK sostinėje ir narpliojo dar neatskleistas miesto paslaptis.

 

Šiemet naujame romane „Magdalė, smuklės merga“ autorė tęsia pasakojimą apie miestiečių intrigas pusamžiu brandesniame Vilniuje ir žada atskleisti dar daugiau netikėtų miesto istorijos vingių. Naujausia leidyklos „Alma littera“ išleista G. Viliūnės knyga, kartu su rašytoja Jolita Herlyn ir žurnalistu Giedriumi Drukteiniu diskutuojant moters troškimų tema, bus pristatyta kitą savaitgalį vyksiančioje Vilniaus knygų mugėje. 


  
Knygoje „Magdalė, smuklės merga“ dėmesys kreipiamas jau nebe į dvaro gyvenimą, bet į paprastus miestiečius. Romano veiksmas prasideda 1530 m. pavasarį, kai Vilniuje ima siausti „juodoji mirtis“ – maras. Vieni gyventojai bėga, kiti bando pasipelnyti iš užklupusios nelaimės. Užupio smuklės mergą Magdalę likimas nuveda į teisėjo Vaitiekaus Skirtauto rūmus, tačiau ji nė neįtaria, kokios intrigos rezgamos šių puošnių namų užkaboriuose.

 

Greta sąmokslų ir pinklių, kūrinyje eilinių XVI amžiaus miestiečių lūpomis pasakojama apie tuometines šventes, amatus, papročius, marui gydyti pasitelkiamus stebuklingus vaistus ir burtus. 

 

„Vilniaus istorija – sena ir labai turtinga. Tai skirtingų tautų ir religijų susikirtimo vieta, kultūrų katilas, palikęs ryškius ženklus istorijoje. Šio miesto gatvės visad buvo painių intrigų veiksmo vieta, tad sostinės istorija visad išliks neišsemiamas kūrybos ir domėjimosi šaltinis“, – paklausta, kodėl jos knygose dominuoja Vilniaus istorijos tema, pasakoja G. Viliūnė.

 

Rašytoja atsisako skaitytojus skirstyti pagal amžių ar išsilavinimą, o savo kūrinį dovanoja visiems, simpatizuojantiems istorijai ir dinamiškam siužetui. Jos teigimu, būsimam skaitytojui nebūtinas joks pasirengimas: knyga įtrauks tiek menkai susipažinusius su Lietuvos ir Vilniaus raida, tiek su autore besidalijančius aistra istorijai.

 

Romaną „Magdalė, smuklės merga“ Gina Viliūnė pristatys Vilniaus knygų mugėje, vasario 27 d., šeštadienį 12 val. kartu su Jolita Herlyn ir jos naujausia knyga „Atsargiai – moteris“. Rašytojas bendrai išpažinčiai sujungė dėmesys moters troškimams ir transformacijai, nors jų protagonistes ir skiria 500 metų.

 

Bendro renginio, kurį moderuos žurnalistas Giedrius Drukteinis, tema – „Ko trokšta moterys – kas bendro tarp XVI a. smuklės mergos Magdalės ir XXI a. emigrantės Redos?”

 

Plačiau skaitykite: http://www.15min.lt/naujiena/kultura/literatura/gina-viliune-vel-prakalbino-vilniaus-murus-286-583605

Akupunktūriniai „Nedingusio Vilniaus“ tyrinėjimai

Vidas Poškus (g. 1977) studijavo dailės istoriją Vilniaus dailės akademijoje. Šiuo metu Lietuvos kultūrinėje spaudoje ir tinklaraščiuose skelbia dailės kritikos tekstus ir esė. Reiškiasi kaip meno kuratorius ir dailininkas. „Nedingęs Vilnius: miesto akupunktūros“ – pirmoji jo knyga.

 

Vilnius yra kaip laikrodis ir kaip filosofas, – sako Vidas Poškus. Tarsi didelis kūnas, kurį norisi (ir galima) pažadinti, bedant adatėles į gyvybiškai svarbius kūno taškus. Autorius klajoja po šį miestą-kūną, pasakodamas dailės, architektūros, savo paties istorijas.

 

Tai labai asmeniška, subjektyvi ir netikėta knyga, nustebinsianti ir tuos, kurie mano, jog Vilnių pažįsta kaip savo penkis pirštus, ir tuos, kurie ruošiasi jį atrasti.

 

Parašyti knygą apie Vilnių ir jo dailę bei architektūrą paskatino paprasta priežastis – meilė šiam miestui. Kasdien vaikščiodamas šio seno miesto gatvėmis ir stebeilydamas į šventoves ir rūmus, namus ir kiemus, stengiuosi (nors didelių pastangų ir nereikia!) įžvelgti vis ką nors nauja. Būtent tuo ir norisi pasidalyti su gerbiamu Skaitytoju. Savuosiuose Vilniaus tyrinėjimuose pasitelkiau „akupunktūrinį“ metodą – šį miestą matau kaip gyvą organizmą, į kurį besdamas adatėles katalizuoju įvairias jo istorijos ir gyvosios praeities detales. Tai nėra sisteminga mokslinė analizė ar nuodugni akademinė studija – daugiau impresionistiniai pasažai, subjektyvios pastabos. Tokios mintys, tikiu, apninka kiekvieną žiūrintį į Vilnių. Nes toks yra šis Miestas... Knygos pavadinimas (o ir idėja) iš tiesų turi sąsajų su didžiuoju Vlado Drėmos veikalu „Dingęs Vilnius“. Tai nėra šio esminio veikalo tęsinys ar diskusija su juo, tai jo įkvėpti subjektyvūs pašnekesiai, tikint, kad senasis Vilnius nėra dingęs.

 

Vilnius čia analizuojamas ir nagrinėjamas, atgaivinamas ir prijaukinamas smeigiant tyrimo adatėles į spontaniškai nutaikytas vietas ir laikrodžio rodyklėmis smaigstant įvairius miesto laikotarpius bei periodus.

Nauja Agnės Gilytės stiliaus patarimų knyga paaugliams

Agnė Gilytė prieš porą metų parašė ir išleido didelio populiarumo sulaukusią knygą „Spintologija“. Šios knygos nugarėlėje rašoma, jog ši knyga jums, jeigu:

  • galvoje – chaosas dėl spintos turinio
  • tau 11–19 metų
  • nori gerai atrodyti bet nežinai, kaip
  • tau svarbu gerai jaustis
  • nebesugalvoji, kaip išsiskirti dėvint uniformą
  • nori patikti JAM

Garsi stilistė Agnė Gilytė pažada, kad daugiau nebereikės sukti galvos ieškant atsakymo į klausimą „Ką rengtis?“. Knygoje ji padės rasti trūkstamas detales tame chaose, kuriame kartais jaučiasi atsidūrus kiekviena paauglė. Tiesiu ir žemišku stiliumi autorė pateikia daugybę patarimų kaip pirkti, kaip pertvarkyti spintą, kaip atrasti savo stilių ir t.t.

 

Pati A. Gilytė yra užsiminusi, jog šios knygos idėja gimė seniai – dar rašant „Spintologiją“, tačiau tai tikrai nėra pirmosios knygos tęsinys. Tiesa, vizualiai abi knygos panašios: abi yra nedidelio patogaus formato, minkštais viršeliais, papuošta funkcionalia gumyte-žymekliu. Stilistės manymu, šiuolaikiniai paaugliai nemėgsta skaityti ilgų tekstų, tad ir savo knygoje ji jais nekankina – čia gausu iliustracijų, schemų, dėstymo punktais ir pan.

 

Patrauklus knygoje ir autorės kalbėjimo su savo skaitytoju būdas: ji nenurodinėja, neaiškina, o padeda suprasti, kad ne copy/paste metodas svarbiausias kuriant savo stilių. Agnė Gilytė skatina visų pirma suvokti, kuo kiekvienas esame išskirtinis, kas mums patinka gyvenime apskritai, ką norime pabrėžti, ir tada bus tikrai žymiai lengviau suvokti, kas mums tinka bei pažinti savo figūrą. 

 

Knygoje gausu ne tik stiliaus, bet ir grožio patarimų bei paprastų ir itin praktiškų pastebėjimų.

 

Šaltinis: Bernardinai.lt

JAV pristatoma nauja Rūtos Šepetys knyga „The Salt to the Sea“

Rašytoja Rūta Šepetys, tarptautinio pripažinimo sulaukusio bestselerio „Tarp pilkų debesų“ autorė, pradeda savo naujo istorinio romano „The Salt to the Sea“ („Druska jūrai“) pristatymų JAV skaitytojams ciklą. Knygos pristatymų ciklas prasidėjo vasario 3 d. autorės susitikimu su skaitytojais JAV Kongreso bibliotekoje Vašingtone.

 

Jauniesiems skaitytojams skirtame romane R.Šepetys aprašo vieną didžiausių Antrojo pasaulinio karo nusikaltimų – 1945 metų žiemą įvykusią keleivinio laivo „Wilhelm Gustloff“ tragediją. Sovietų povandeniniam laivas torpedavus, žuvo veik 10 000 keleiviniu laivu „Wilhelm Gustloff“ plaukusių civilių gyventojų, kurie frontui artėjant traukėsi į Vakarus.

 

Romane pasakojama apie lietuvaitę Joaną, lenkę Emiliją ir iš Karaliaučiaus kilusį Florianą, kurie, bėgdami nuo karo baisumų, susitinka keleiviniame laive „Wilhelm Gustloff“. Tragedijos akivaizdoje jaunuoliai privalo rasti jėgų, pasitikėti vienas kitu ir tapti beatodairiškai drąsūs, kad išsigelbėtų. Tautiniai, kultūriniai ar socialiniai skirtumai tampa visiškai nesvarbūs, nes dešimt tūkstančių laive esančių žmonių turi kovoti dėl to paties dalyko – išlikimo.

 

Šiuo metu kuriamas kino filmas pagal kitą R.Šepetys romaną „Tarp pilkų debesų“.

 

Šaltinis: http://kultura.lrytas.lt/literatura/jav-pristatoma-nauja-rutos-sepetys-knyga-the-salt-to-the-sea.htm

Knyga „Nustebink mane“ į baletą leis pažvelgti kitomis akimis

Maggie Shipstead romanas „Nustebink mane“ (leidykla „Sofoklis“, 2016) būtent apie šį neramų baleto pasaulį. Įkvėpta istorijos apie Michailą Baryšnikovą, kuris 1974 m. gastroliuodamas Toronte nusprendžia nebegrįžti į Sovietų Rusiją ir pasiprašo politinio prieglobsčio, autorė romane pristato nuostabiai panašų ir talentingą šokėją Arslaną Rusakovą. Gražus, gundantis ir narciziškas, publika jį myli už tai, kad jis ypatingas. Tačiau jauna amerikietė Džoana, padėjusi jam pabėgti iš tėvynės, įsimylėjusi šį talentingą ir charizmatišką vyrą menksta jo šešėlyje... Ji – puiki šokėja, tokia puiki, jog priklauso garsiai Niujorko baleto trupei, tačiau aiškiai supranta, jog niekada nebus primabalerina ir nešoks poroje su Arslanu Rusakovu. Skaudžiai išsiskyrusi su dievinamu primarijumi, Džoana nusprendžia pakeisti savo gyvenimą iš esmės.

 

Bet kuris šokėjas žino, baletą galima mesti, bet prisiminimai ir svajonės – nedingsta. Ištekėjusi už vaikystės draugo Džeikobo, Džoana susilaukia sūnaus Hario. Abejingas beisbolui ir futbolui, jos sūnus eina iš proto dėl baleto. Treniruojamas Džoanos, jis tampa perspektyviu šokėju ir jo talentas netrunka įsukti Džoaną vėl į Arslano orbitą. Šiame kontekste kosmoso terminai turbūt netgi ypatingai tinka. Baletas – begalinio kartojimo rezultatas: nesuskaičiuojamos veiksmų, scenų, kombinacijų, žingsnių repeticijos. Čia vaikomasi tobulumo. Ir, rodos, visai natūralu vardan jo aukoti ne tik valandų valandas treniruojantis, bet ir alinti save dietomis, graužtis dėl per plačių klubų ar nedėkingos genetikos. O tai tikrai pakeliama tik ypatingiems, rodos, iš kitos masės sukurtiems žmonėms. Šios knygos veikėjai būtent tokie – ilgam įsimenantys, įkvėpti meilės, kamuojami kaltės ir pražuvusių nuostabių akimirkų ilgesio personažai. Romane – lemtingi sprendimai, apmaudas, taip pat manipuliacijos bei kūrybinės ambicijos.

 

Jei žavitės šiuo gražiu ir tuo pat metu žiauriu menu, jei įdomu užsispyrusių, kūrybingų žmonių likimai, Maggie Shipstead romaną jums tiesiog būtina perskaityti. Nėra abejonės, kad kitą kartą gėrėdamiesi baletu į jį jau žvelgsite kitomis akimis.

 

Plačiau skaitykite: http://www.15min.lt/naujiena/kultura/literatura/knyga-nustebink-mane-i-baleta-leis-pazvelgti-kitomis-akimis-286-577263

Pirma pasaulyje vaikus migdanti knyga jau Lietuvoje

Tėvai visais laikais sprendžia nesibaigiančią problemą: kaip užmigdyti savo mažuosius? Sprendimą šiai problemai pasiūlė švedų psichologas, parašęs vaikus migdyti padedančią knygą. Vos pasirodžiusi ji sulaukė didžiulio susidomėjimo. Nepraėjus nė pusei metų knyga buvo išleista daugiau nei 40-yje pasaulio šalių ir pritraukė per milijoną skaitytojų. Dabar mokslininko Carlo Johano Forssen Ehrlino knyga „Triušelis, kuris norėjo užmigti. Pasaka padedanti migdyti vaikus“, kurią išleido leidykla „Alma littera“, pasirodė ir Lietuvoje.

 

Iš pažiūros paprastutė iliustruota pasakų knygelė su visais vaikiškų knygų atributais – spalvotomis iliustracijomis, visiems pažįstamu bei artimu personažu triušeliu ir nedideliu teksto kiekiu – virto netikėtu daugelio tėvų atradimu. C.J.Forssen Ehrlinas, remdamasis savo akademine patirtimi, praktinės psichologijos žiniomis ir raminamosiomis technikomis, sukūrė knygą, leidžiančią sustiprinti ir ryšį tarp tėvų bei vaiko. Pasaka apie triušiuką Rodžerį parašyta taip, kad kiekvienas tėvas, balsu skaitydamas knygą, ją lengvai pritaikys savo mažyliui. Tačiau skaitant šią knygą svarbu nepamiršti, jog ji padės tik tada, kai tėvai skaitydami ją vaikams pritaikys visus autoriaus patarimus.

 

Apie tai, kad knygos tikrai gali padėti užmigti, tačiau jų skaitymas prieš miegą turėtų būti kaip specialus procesas, kalba ir žinomas šalies psichoterapeutas Olegas Lapinas.

 

„Pats ne kartą savo akimis mačiau, kaip žmonės tiesiog su knyga rankose užmiega, tad knygų poveikis žmogaus miegui – neginčijamas. O vaikus, natūralu, knygos veikia dar labiau. Naudingi visi gerai žinomi knygų skaitymo vaikams aspektai: ir ramybė, užplūstanti, kai artimas žmogus yra su tavimi, ir galimybė vaikui įsitraukti į procesą bei taisyti tėvelių smulkias klaideles, ir proga natūraliai perimti knygelėse vaizdžiai perteikiamą moralinę žinutę. Tačiau didelę įtaką vaikų miegui turi tiek tai, kaip parašytas tekstas, tiek tai, kaip tėvai vaikams jį perskaito“, – apie knygų poveikį miegui kalbėjo psichoterapeutas O.Lapinas.

 

C.J.Forssen Ehrlino knygos pradžioje ne tik trumpai paaiškinami pagrindiniai pasakos sudarymo principai, tačiau ir aiškiai nurodoma, kaip ja naudotis: kaip skaityti, kokias intonacijas ar tempą naudoti, kada, siekiant užtikrinti atžalos įsitraukimą, įterpti vaiko vardą. Tokiu būdu knyga tampa įdomiu potyriu ne tik 3-7 metų vaikams, bet ir jų tėvams.

 

Plačiau skaitykite: http://kultura.lrytas.lt/literatura/pirma-pasaulyje-vaikus-migdanti-knyga-jau-lietuvoje.htm

Nauja knyga: „Eva Braun.Gyvenimas su Hitleriu“

Domitės Pirmuoju ir Antruoju pasauliniu karu, Adolfo Hitlerio gyvenimu ir nacių sukurtu chaosu? Tuomet jums gali patikti žymios vokiečių istorikės Heike Gortemaker knyga „Eva Braun.Gyvenimas su Hitleriu“. Knygą išleido leidykla „Gimtasis žodis“.

 

Kaip rašoma knygos anotacijoje, autorė, remdamasi gausiais šaltiniais ir gyvų liudininkų pasakojimais, kūrinyje piešia nacionalsocialistų valdomos Vokietijos paveikslą, kuriame savo vietą turi ne tik pagrindinė veikėja E.Braun, bet ir mylimasis A.Hit¬leris, Braunų šeimos nariai, artimiausia fiurerio aplinka – nacių vadai ir vadukai su žmonomis ir draugėmis.

 

Knygos autorė atskleidžia nemažai legendų ir mitų, sklandžiusių XX amžiuje ir tebesklandančių mūsų dienomis, sumaniai praveria užuolaidą, kuri slėpė asmeninį, intymų diktatoriaus gyvenimą.

 

Nacionalsocialistų propaganda nuolatos skelbė, kad amžina ir tikroji fiurerio sutuoktinė yra Vokietija. Tai, kad didysis tautos vadas ilgus metus turėjo meilužę, negalėjo sugriauti sumaniai kurto mito. A.Hitlerio draugė neturėjo pasirodyti viešai, jos egzistavimas buvo neigiamas iki paskutinės Trečiojo reicho gyvavimo dienos, iki jųdviejų vedybų ir savižudybės 1945-ųjų balandžio 30-ąją.

 

Kokia iš tiesų buvo E.Braun, kokių tikslų siekė stovėdama fiurerio šešėlyje? Ar suvokė režimo propaguojamą ideologiją ir tai, kad meilužis – baisiausias diktatorius žmonijos istorijoje? Į šiuos ir panašius klausimus istorikė H.Gortemaker stengiasi atsakyti.

 

Šaltinis: knygupalepe.lt

Romanas „Ledinukų rūmai“ – meilės prisipažinimas Stambului

Elif Shafak (Elif Šafak, g. 1971) – žymiausia ir populiariausia jaunesniosios kartos turkų rašytoja, dvylikos knygų autorė, gyvenanti tai Stambule, tai Londone. Jos proza pakerėjo daugybę skaitytojų visame pasaulyje, jos kūriniai išversti į daugiau nei dvidešimt kalbų. Lietuvių kalba jau išleistos dvi jos knygos – „Stambulo pavainikė“ ir „Keturiasdešimt meilės taisyklių“.

 

Romanas „Ledinukų rūmai“ – meilės prisipažinimas Stambului, pasakojimas apie namą, kuris yra ir viso miesto metafora: matęs klestėjimo laikus, kadaise buvęs prabangus, o dabar apšiuręs, tačiau kupinas istorijų ir gyvybės. Čia Stambulo praeitis susipina su „Ledinukų rūmų“ gyventojų istorijomis, čia miestas iškyla kaip mistikos, tikėjimo ir naujovių katilas.

 

 

Stambulo centre buvusių kapinių vietoje stovintis namas, kurį rusų generolas kadaise pastatė savo žmonai, dabar glaudžia dešimt šeimų. Dvyniai kirpėjai, profesorius, namų šeimininkė, spoksanti muilo operas, nevykėlis studentas, lengvai kvaištelėjusi Madam Tetulė, senelis, šiurpinantis du savo anūkus baisiomis istorijomis, bevardis pasakotojas ir jo meilužė – visų jų likimai susiraizgę po Ledinukų namų stogu tarsi „Tūkstančio ir vienos nakties“ pasakos.

 

 

Komizmas ir tragedijos, praeitis, dabartis, ateitis – viskas šiame romane supinta į vieną spalvomis žaižaruojantį pasakojimą; namo gyventojų istorijos, juokingos, keistos, pamokamos ir jaudinančios – jos neįtikėtinos ir drauge realios. Tikros... kaip ir namo gyventojų šiukšlių vagystės, namą vis gausiau užplūstantys tarakonai ir kitos keistybės. Ir visa tai keisčiausiu būdu virsta sielų kelione į tiesą – taip įmanoma tik Elif Shafak knygose.

 

Šaltinis: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2016-01-14-romanas-ledinuku-rumai-meiles-prisipazinimas-stambului/139592

Išleistas jubilieinis „Tautosakos darbų“ numeris

Štai ir jubiliejinis, 50-asis (L), „TAUTOSAKOS DARBŲ“ numeris (pirmasis pasirodė dar 1935 m.!). Šio jubiliejaus proga žymus vengrų folkloristas Vilmosas Voigtas pradeda tomą kritišku žvilgsniu vertindamas į jo akiratį patekusią nuo XX a. pradžios iki dabar Europoje ir pasaulyje folkloro ir etnologijos žurnalų sklaidą. Referuodamas jų istorinę raidą, gana objektyviai atspindinčią tam tikrais laikotarpiais ir pačią folkloristikos būklę, jis konspektyviai aptaria, kaip į šį kontekstą įsiterpia Lietuvoje leidžiamas aptariamos krypties mokslinis žurnalas. Šiai sukakčiai pažymėti skelbiamas ir Vilmos Daugirdaitės parengtas išsamus Tautosakos darbų (1935–2015, t. 1–50) bibliografinis duomenynas, dedamas tomo gale. Lietuvių folkloristikai šie metai svarbūs ir dėl kitos ne mažiau reikšmingos sukakties – šiemet pažymėtas Lietuvių tautosakos archyvo aštuoniasdešimtmetis. Minėto išplėsto bibliografinio aprašo parengėjos kita publikacija kaip tik ir skirta lietuvių tautosakos mokslo istorinių ištakų apžvalgai.

Pasirodys pirmoji popiežiaus Pranciškaus knyga lietuviškai

Šių metų sausio 12 d. 11 val. Romoje įvyks oficialus pirmosios popiežiaus Pranciškaus knygos pristatymas. Sveikinimo žodį tars Vatikano leidyklos direktorius Giuseppe Costa. Renginyje dalyvaus kardinolas Pietro Parolinas, aktorius Roberto Benigni, politinis kalinys Zhangas Agostino Jianqingas, pokalbį moderuos Šventojo Sosto spaudos tarnybos vadovas Federico Lombardi.

 

Panašiu metu knyga bus išleista dar dvidešimtyje pasaulio kraštų, tarp jų ir Lietuvoje. Leidykla „Baltos lankos“ nuo rytojaus pradeda išankstinę knygos prekybą, o šalies knygynus leidinys pasieks vasarį.

 

Popiežius Pranciškus savo knygoje paprastais ir tiesiais žodžiais kreipiasi į visus planetos vyrus bei moteris, šitaip pradėdamas nuoširdų ir asmenišką dialogą. Pagrindinė popiežiui labiausiai rūpima tema – gailestingumas. Ji visada buvo jo liudijimo, o dabar ir pontifikato, atspirties taškas. 

 

Kiekviename puslapyje juntamas stiprus troškimas pasiekti sielas visų žmonių – ir priklausančių Katalikų bažnyčiai, ir jai nepriklausančių, – ieškančių gyvenimo prasmės, taikos ir susitaikymo kelio, gydymo kūno ir dvasinėms žaizdoms. Pirmiausia popiežius nori pasiekti tą nerimastingą ir skausmą kenčiančią žmoniją, kuri prašo būti priimta, o ne atstumta: vargšus ir emigrantus, kalinius ir prostitutes, tačiau taip pat ir sutrikusius bei nuo tikėjimo nutolusiuosius.

 

Plačiau skaitykite: http://www.15min.lt/naujiena/kultura/literatura/pasirodys-pirmoji-popieziaus-pranciskaus-knyga-lietuviskai-286-566215

Viktoras Uspaskich išleidžia savo pirmąją knygą

Prieš šventes Darbo partijos garbės pirmininkas Viktoras Uspaskich išleido savo pirmąją psichologinę knygą – „Mano ligos ir priešai – mano geriausi mokytojai“. Joje politikas su skaitytojais dalinasi gyvenimo įvykiais, kurie, anot V. Uspaskich, pakeitė jo gyvenimą ir išmokė į jį žvelgti kitomis akimis. Šis kūrinys yra ir tam tikras naudingų patarimų rinkinys.

 

„Ši knyga yra skirta tiems, kurie nori žongliruoti problemomis, išmokti teisingai dirbti, ilsėtis, miegoti, valgyti, bendrauti, būti laimingiems ir lydimiems sėkmės karjeroje, visuomenėje ir šeimoje, būti turtingiems, sveikiems, ir puikios fizinės formos. Mano istorija skaitytojams padės mokytis iš mano klaidų ir jų nekartoti“, – apie knygą pasakoja V. Uspaskich.

 

Knyga pasirodė per didžiausias metų šventes ir bus visiems pasiekiama nemokamai internetine nuoroda: www.uspaskichknyga.lt. Beje, knygos originalas parašytas rusiškai, o į lietuvių kalbą išversti tik pirmieji 100 puslapių, tačiau kas savaitę jų daugės.

 

„Sužinoję, kad rašau, daug žmonių kreipėsi su prašymu knyga pasidalinti dar iki švenčių. Kiekvieną savaitę internete publikuosime vis daugiau į lietuvių kalbą išverstų knygos ištraukų“, – sako V. Uspaskich.

 

Ištrauka iš knygos:

 

Viskas viename žmoguje 

 

Protu nesuvokiamas kontrastas.

 

Šiaurė, toli nuo civilizacijos, tremtinių gyvenvietė, jokio vyksmo, viskas ant išmirimo ribos, didelė skurstanti šeima, duona ant stalo – prabanga ir ne kiekvieną dieną, darbas sulaukus vos vienuolikos.

 

Ir – milijonierius, sėkmingas verslininkas, politikas, ministras, darni šeima, puikūs vaikai.

 

Ir – lyg skradžiai į prarają, į miglą, alkoholis, azartas, lyg po narkozės gyvenimas skendi rūke ir nesėkmėse, o kad nepasirodytų per maža – didžiulė puokštė ligų, gyvenimas pakimba ant plauko.

 

Išėjau iš šio uždaro, pragariško rato, viską surinkau į krūvą. Sukroviau ant svarstyklių. Ir pasvėriau LAIMĖS svarsčiu.

 

Daug epizodų prabėgo mintyse, bet vienas užstrigo iš vaikystės. Nepatikėsite, tačiau taip ir nesugebėjau prisiminti nė vieno niūraus savo vaikystės momento! Dar pabandžiau ir supratau – o juk laimė visai kitur. Laimę suteikia ne duona kasdieninė. Pasirodo, aš buvau pakankamai laimingas ten, toli, be duonos ant stalo.

 

Vis dėlto, kam aš kažko siekiau, lėkiau, skubėjau, rizikavau, kažko ieškojau, dirbau dieną naktį, gudravau, galbūt kažkur kažką iš ko nors atiminėjau? Deja, bet mano taupyklėje laimės nepadaugėjo. KODĖL???

 

Kiekvienas gali sau užduoti tą patį klausimą ir šioje knygoje rasti atsakymą.

 

Dėkoju likimui, kad man buvo suteikta galimybė išmokti tas pamokas dar šiame gyvenime ir likti gyvam, pajusti tikrą laimę, pataisyti sveikatą ir judėti toliau. Pirmoje knygos dalyje pateiksiu tam tikras šių dienų realijas, kurios nėra labai malonios, todėl pasistengsiu jas šiek tiek sušvelninti, tačiau esmę paliksiu. Noriu, kad jūs pajustumėte ir suprastumėte mastą tos situacijos, kurioje reikėjo gyventi, kovoti ir ne tik nepasiduoti, bet priešingai, augti, pakeisti savimonę bei tapti laimingu.

 

Dabar, kad būtų suprantamiau, apie ką ši knyga, pateiksiu nedidelę pamokančią gyvenimišką situaciją. „Noriu gyventi šalia Dievo“ – tokiomis keistenybėmis sūnus nuolat kvaršindavo galvą tėvui. Tėvas vydavo jį kuo toliau nuo savęs, tačiau geroji motina švelniai šypsodamasi sūnui atsakydavo: „Toli iki Dievo, vaikeli. Mylėk žmones ir gyvensi šalia Dievo.“

J.Čerškutė. Prozos mėnuo: ilgai lauktos trečiosios meistrų knygos

Literatūros kritikė dr. Jūratė Čerškutė LRT KLASIKOS laidoje „Ryto allegro“ pristato Danutės Kalinauskaitės novelių knygą „Skersvėjų namai“ ir Rolando Rastausko esė bei kitų tekstų knygą „Trečias tomas“.

 

Retai taip nutinka, tiksliau – sutampa, kad vieno mėnesio atstumu ir taip erdvokoje, knygas skiriančių laiko distancijų, o ir literatūrinės kokybės prasme (kiek per metus pasirodo tikrai gerų knygų?) lietuvių prozos trajektorijoje susitinka dvi dviejų gerų rašytojų knygos. Įsibėgėjus lapkričiui leidykla „Tyto alba“ pristatė trečią Danutės Kalinauskaitės novelių knygą „Skersvėjų namai“, pirmosiomis gruodžio dienomis leidykla „Apostrofa“ išleido trečią Rolando Rastausko esė ir kitų tekstų knygą „Trečias tomas“.

 

Lietuvių literatūros pasaulį sekantiems šis trečiųjų knygų atsitiktinis susitikimas yra daugiau nei puikus, žadinantis geros literatūros lūkesčius ir, viliuosi, juos patenkinsiantis. (Čia tenka pasakyti, kad toks geras knygų sutapimas, generuojantis daugybę atpažįstamų dalykų, kedenantis mąstymo ir prasmių pamušalus, knygų apžvalgininkams nutinka nedažnai.

 

Daug dažniau knygas į apžvalgas poruoti ar grupuoti tenka tiesiog kryptingai konstruojant, kartais ir sunkiai, o šįkart, ant stalo turint D.Kalinauskaitės ir R.Rastausko knygas, tenka tik maloniai džiaugtis tokiu sutapimu.) Bandant įvardyti ateitį dabartyje – faktas apie minėtas knygas yra neabejotinai istorinis, mat abu autoriai yra tikri žodžio meistrai, atstovaujantys ne didiesiems, o mažiesiems prozos žanrams – novelei ir esė, galiausiai abunedaugiaknygiai, nepasiduodantys greito skaitymo ir publikavimo kultūrai, savo knygų nepleškinantys kas metus arba dvejus, o kaipsyk priešingai – jas gražiai išnešiojantys, iššukuojantys ir nugludinantys.

 

Plačiau skaitykite: http://www.15min.lt/naujiena/kultura/literatura/j-cerskute-prozos-menuo-ilgai-lauktos-treciosios-meistru-knygos-286-557003

Garsiausių Lietuvos lyderių mintys – naujoje knygoje

Ar lyderiais gimstama, ar tampama? Iš ko atsiranda energija veikti? Kaip įmonei pasiekti išskirtinių rezultatų? Kas darbuotojus įkvepia bendram efektyviam darbui? Kokios motyvavimo sistemos veiksmingos?

 

Šiuos ir kitus klausimus savo naujoje knygoje „Boso valanda. Kasdienė šiuolaikinio vadovo knyga: kaip vadovauti žmonėms?“ gvildena lektorius, verslo valdymo konsultantas Saulius Jovaišas. Leidinyje atskleidžiamos originalios verslo įžvalgos bei netikėtos mintys apie lyderystę.

 

Prie knygos kūrimo prisidėjo jos bendraautoriai Solveiga Kurgonaitė, Valerija Buzėnienė, Tomas Misiukonis ir kiti. Šio originalaus leidinio pamatas – 2015 metais vykęs kassavaitinių verslo pokalbių transliacijų ciklas „Boso valanda su S. Jovaišu“, kurių metu buvo kalbinami tokie lyderiai, kaip dirigentas Vytautas Lukočius, bendrovės „Tele 2“ vadovas Petras Masiulis, AB „Lietuvos pašto“ generalinė direktorė Lina Minderienė, Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius, žurnalistė Beata Nicholson, edukologijos mokslų daktarė Austėja Landsbergienė.

 

Pasak Sauliaus Jovaišo: „Prieš keliolika metų efektyviai dirbantis vadovas turėjo gebėti valdyti procesus ir juos atliekančius žmones. Šiandienos vadovo samprata ir užduotis smarkiai kinta. Geru vadovu laikomas tas, kuris geba suprasti žmones, juos išgirsti, ugdyti ir skatinti. Prioritetinė vadovo pareiga tampa pagalba darbuotojui noriai įsitraukti į įmonės veiklą. Noriai!“

 

Plačiau skaiykite: http://www.15min.lt/naujiena/kultura/literatura/garsiausiu-lietuvos-lyderiu-mintys-naujoje-knygoje-286-557161

„Sliekas Bevardis“ ir kitos interaktyvios pasakos: kurkite daugiau!

Žengiant technologijų amžiumi sunku tikėtis, kad technologijos nepasieks ir knygų pasaulio. Skaitytojai jau džiaugiasi skaityklėmis, kuriose talpina šimtus knygų, audio knygomis, leidžiančiomis bet kur it bet kada klausytis mėgstamų literatūros kūrinių. O dabar Lietuvoje sparčiai populiarėja interaktyvių pasakų vaikams kūrimas.

 

 

Interaktyvi pasaka – tai vaizdingas ir pusiau kompiuterinio žaidimo stiliaus pasakojimas, įtraukiantis vaikus į knygų pasaulį. Dažnai tokiose pasakose yra apstu užduočių, kurias būtina atlikti norint pasakojimu keliu žengti toliau.

 

 

Visgi visas jas jungia vienas dalykas – kūrinys. Tik jis pateikiamas neįprasta forma ir sudomina vaikus, kurie kaip niekada anksčiau yra supami technologijų.

 

Bene pirmoji Lietuvos leidykla pradėjusi žengti šiuo keliu, buvo „Alma Littera“, skaitytojams pasiūliusi vaikų mėgstamos Kakės Makės nuotykius planšetėje arba mobiliame telefone.

 

 

Ketinimų pradėti leisti tokias interaktyvias knygas turėjo dar bent kelios leidyklos, o labai neseniai savo kūrinį pristatė ir „Slieko Bevardžio“ kūrėjai.

 

 

Kaip nurodo patys autoriai, kurie nėra susiję su jokia leidykla, tai interaktyvi pasaka apie Pelkių klajūną, kuri turi keliolika pabaigų. Štai jums ir interaktyvumas!

 

 

Tiesa, nemokamai išbandyti galite tik dalį šios istorijos, visa kita kainuos 3,99 eurų. Kita vertus, kaina yra gerokai mažesnė nei spausdinti knygos.

 

Plačiau skaitykite: http://www.knygupalepe.lt/sliekas-bevardis-ir-kitos-interaktyvios-pasakos-kurkite-daugiau/

Lietuvoje pristatyta pirmoji neregių testuota pasakų knyga

Gruodžio 1 d. Italų kultūros institute buvo pristatyta vaikams ir jų tėveliams unikali Leonardo da Vinci „Sparnuotosios raidės“ knyga, skaitoma rega, lytėjimu ir klausa, kurią testavo neregiai. Knygos pristatymo renginys buvo skirtas visiems: regintiems ir regos negalią turintiems vaikams.

 

„Šią knygą naudinga pažinti kiekvienam vaikui, nes ji lavina lytėjimo pojūtį bei leidžia suprasti, jog pasaulyje yra skirtingų vaikų. Vieni nemato ar negirdi, kiti negali vaikščioti ar neturi tėvų. Per jas mes mokome vaikus mylėti, džiaugtis,  priimti skirtingus žmones ir pasaulį matyti ne tik akimis, bet ir širdimi“ – teigia knygos idėjos autorė Eglė Jokužytė.

 

Šventinio renginio metu vaikai užrištomis akimis lietė neregių ekspertų testuotas reljefines iliustracijas ir bandė atspėti kūrinių herojus. Paveikslėlis, kuriame pavaizduotas šuo, buvo greitai ir lengvai suprastas, tačiau stručio paveikslėlis buvo kur kas sunkesnė užduotis. Vieniems vaikams tai buvo gandras, kitiems – kalakutas.

 

„Ši knyga yra mano mėgstamiausia, nes ją galiu skaityti kartu su savo mažuoju broliu. Jam labai patinka ne tik žiūrėti bet ir liesti paveikslėlius, klausytis, kaip skaitau Brailio raštu. Panašių knygų tokių neturiu, svajoju, jog būtų jų kur kas daugiau“ – teigė jauniausias knygos iliustracijų ekspertas, neregys Reinoldas, parodęs renginio dalyviams, kaip moka skaityti Brailio raštu.

 

Knygos pasakos sukurtos prie 500 metų pasaulyje žymaus menininko Leonardo da Vinci. Kadangi knygelės herojai yra paukščiai, paukščių tematika lydėjo ir visą renginį. Vaikai juos kūrė, rašė palinkėjimus bei jais puošė eglutę. Vėliau juos džiugino tikrų balandžių pasirodymas, kurių prisilietimas suteikė vaikams šiltų emocijų.

 

Plačau skaiykite: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2015-12-02-lietuvoje-pristatyta-pirmoji-neregiu-testuota-pasaku-knyga/138053

Nauja Virginos Šukytės knyga kviečia leistis į kelionę po mitinį pasaulį

Naujausia Virginos Šukytės knyga „Stebuklų pripoškėjęs pasaulis“ – literatūrinė pasaka, kurioje, kaip ir kiekvienoje pasakoje, yra dalelė tiesos. Net ne dalelė, o kur kas daugiau. Į nuotaikingą, įtraukiantį pasakojimą autorė sumaniai ir išradingai įpina daugybę žinių apie lietuvių mitologiją, sakmių, pasakų, tad ši knyga – ne tik smagus pasiskaitymas, bet ir žinių šaltinis, galintis tapti pirmąja vaikų pažintimi su mitiniu protėvių palikimu.

 

Ne paslaptis, kad pelkės ir gūdūs miškai knibždėte knibžda pačių įvairiausių mitinių būtybių, o kai kurios jų kadais gyveno ir visai šalia žmogaus – jo namuose. Žinias apie šias, senovės lietuvių garbintas būtybes, rašytoja išmoningai supina su išgalvotais dviejų vaikų nuotykiais. Istorija prasideda vieną, atrodytų, eilinę vasaros dieną, kai du vaikai – broliukas ir sesutė – išsiruošia riešutauti. Grįždami namo sutinka senelį, nuo tos akimirkos prasideda stebuklai: senelio lazda virsta žalčiu, kuris tampa smalsių vaikų vedliu, lydinčiu juos visą stebuklingų, o kartais ir šiurpių nuotykių kupiną vasarą.

 

Ne vieną vaikišką knygą sukūrusi rašytoja Virgina Šukytė jau spėjo tapti gera jaunųjų skaitytojų pažįstama. Neišsenkantis kūrėjos įkvėpimo šaltinis – lietuvių tautosaka. „Senelio Povilo pasakos vaikystėje, Universiteto ramuvos ekspedicijos, J. Basanavičiaus tautosakos rinkiniai – kertiniai akmenys, ant kurių stovi ir šios knygos pasaulis, pripoškėjęs stebuklų. Senieji mitai, legendos, pasakos, dainos – gyvas mūsų protėvių balsas, pasiekęs mus per šimtmečius... Tai mūsų tautos patirtis ir išmintis, teikianti stiprybės įvairių kartų žmonėms“, – teigia autorė.

 

Plačiau skaitykite: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2015-11-26-nauja-virginos-sukytes-knyga-kviecia-leistis-i-kelione-po-mitini-pasauli/137727

D. Kajokas: kai reikia, Sukilėlių prospektas man virsta Su upe

Kaunietis poetas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Donaldas Kajokas šįmet išleido 17-ąją savo knygą – eilėraščių rinkinį "Apie vandenis, medžius ir vėjus", ir nors D.Kajokas yra ir romanų, esė autorius, vis dėlto jis poetas. Iš Dievo malonės.

Naujausioje D.Kajoko knygoje atsiveria krikščioniškoji vaizdinija ir budistinė tuštuma, vos girdimas dialogas ir griaudinti tyla, peizažai akiratyje ir peizažai atmintyje, išminčiaus šypsena ir kvailio išvedžiojimai, lietuviška senovės Kinija ir senoviškai kiniška Lietuva.

– Prisipažinsiu – neturiu tau nė vieno klausimo, visi atsakymai – knygos "Apie vandenis, medžius ir vėjus" eilėraščiuose, nejau dabar klausiu, kodėl rašai apie vėjus (ne vėjus). Bet vis tiek pasakyk, kaip pasirašė ši knyga, apie kurią daugelis sako, kad ji – tobula?

– Po rinkinio "Kurčiam asiliukui" jau galvojau, kad su eilėraščiais atsisveikinta. Turėjau keletą kitų sumanymų, bet kaži kas tarsi paėmė už rankos ir truktelėjo atgalios – vėl poezijos pusėn. Priešintis buvo beviltiška. Supratau viena – apie man itin svarbius dalykus privalau rašyti lyg ir paprasčiau, atsiremdamas ne į greitai besikeičiančias technologines naujoves, civilizacijos grimasas, o į esminius žemės sandus. Tokie man pasirodė esantys vandenys, medžiai ir vėjai. Aišku, ir visa, kas šalia jų, virš jų, juose. Žvirbliai, debesys, vabzdžiai etc. Taip bemaž per ketverius metus ši knyga ir pasirašė.

O apie visokias tobulybes, ypač žmogiškąsias, galima kalbėti tik su šypsena lūpose. Kita vertus, anot Salvadoro Dali, nebijok tobulumo, vis tiek jo nepasieksi.

– Iš eilėraščių atrodytų, kad esi gamtos žmogus, vienišas, nušvitęs, tačiau gyveni paprastame daugiabutyje viename iš miesto miegamųjų mikrorajonų ir vandenis, medžius ir vėjus regi iš ketvirto aukšto balkono? Tau jau nebereikia jokių išorinių apčiuopiamybių?

– Kaip nereikia? Tų apčiuopiamybių ir knygoje, ir mano gyvenime apstu. Pastaraisiais metais jų net pagausėjo. Na ir kas, kad gyvenu ketvirtame aukšte, kad už rytinio lango šniokščia Sukilėlių prospektas. Kai reikia, jis man pavirsta Su upe, o išėjęs pasivaikščioti su Šunele gretimoje pievoje sutinku senų ir naujų bičiulių – liepaičių, kaštonų, šermukšnių, beržų... Tarkim, prieš dvejus metus susipažinau su labai gražia drebule, nustebau – lapkritį beveik visų medžių nukritę lapai yra rudi, o jos – sodriai violetiniai.

Tik stebėk ir stebėkis. Liesk, uosk, klausykis. O kai švysteli saulė, tai ir nušvitęs pasijuntu. Tada jau iš tiesų – kaip širdy, taip ir ant žemės.

Keturios naujos spalvonės jūsų mažiesiams

Leidykla „Tikra knyga“ pristato keturias naujas spalvones. Jų autorė - iliustratorė, animatorė Jūratė Leikaitė (Animacijos Mokykla), už animacinius filmus "Taip Laima lėmė", "Margučių rytas" apdovanota "Sidabrinės gervės" apdovanojimais.

Štai viena jų - spalvinimo knygelė su skaičiuotėmis ir užduotimis „Skaičiuotės“. Spalvinant šią knygelę vaikai pasimokys lietuviškų skaičiuočių. Be to, jos parašytos didžiosiomis raidėmis, žodžiai suskiemenuoti, tad mažiesiems skaitytojams tai ir puikus būdas patiems skaityti knygą.

 

Dar viena naujiena - spalvinimo knygelė su mįslėmis ir užduotėlėmis „Mįslės“. Spalvinant knygutę galima ne tik susipažinti su lietuviškos kultūros mažosios tautosakos palikimu, bet ir atlikti daug smagių užduočių.

 

Trečioji naujiena - sudėtingų ornamentų spalvinimo knygelė „Ornamentai“. Spalvinant ornamentų kompozicijas lavinamas vaikų ir jaunuolių dėmesingumas, kruopštumas ir fantazija. Kartu tai ir puiki meninės terapijos priemonė vaikams bei suaugusiems.


Ketvirtoji spalvonė - smagiais ir nuotaikingais piešinėliais išmarginta spalvinimo knygelė apie katinus „Katinai“. Spalvinant katinėlius mažieji ne tik galės lavinti ranką, bet ir mokytis linksmų ketureilių. Eilėraščiai parašyti didžiosiomis raidėmis, todėl juos skaityti bus lengva ir tik pramokusiems skaityti.

Tikri šnipų žaidimai P. Earley knygoje „Draugas Ž“

Šnipų vadovas, perbėgėlis, dvigubas agentas – tai nepamirštama ir neišgalvota istorija žmogaus, kuris vadovavo Rusijos šnipinėjimo programai Jungtinėse Valstijose po Šaltojo karo.

 

1991 m. Sovietų Sąjunga žlugo, pasibaigė Šaltasis karas ir prasidėjo pasaulio pertvarka. Viskas tartum pasikeitė. Tačiau vienas dalykas liko – šnipai.

 

Nuo 1995 m. iki 2000 m. aukščiausio rango Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos darbuotojas, žinomas Draugo Ž. slapyvardžiu, asmeniškai vadovavo visoms slaptoms Rusijos žvalgybos operacijoms Niujorke, jam buvo tiesiogiai pavaldus kiekvienas Manhatane reziduojantis žvalgybos karininkas. Paprastai tariant, Jungtinėse Valstijose jis buvo kone svarbiausias šnipas – Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos labiausiai branginamų paslapčių saugotojas. Draugas Ž. žinojo ir užsienio diplomatų, kurie šnipinėja Rusijai Jungtinėse Tautose pavardes, ir JAV gyvenančio emigranto iš Rusijos, kuris rusų žvalgybai perdavė vogtus milijonų dolerių vertės medicininius tyrimus, tapatybę.

 

O 2000 m. Sergejus Tretjakovas – toks tikrasis Draugo Ž. vardas ir pavardė – perbėgo į JAV pusę. Ir tada paaiškėjo, kad jis turi dar vieną paslaptį. Neįtikėtina, bet pasirodė, kad mažiausiai trejus metus iki perbėgdamas S. Tretjakovas dirbo JAV žvalgybai ir šnipinėjo Rusiją. Nuo to laiko jis nedavė jokių interviu. FTB ir CŽV nesutiko atsakyti į jokius žiniasklaidos klausimus. S. Tretjakovas slapstėsi ir neatskleidė savo paslapčių.

 

Plačiau skaitykite: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2015-09-25-tikri-snipu-zaidimai-p-earley-knygoje-draugas-z/135492

„Augu skaitydamas“ rekomenduoja: Penkios knygos vyresniojo vaikiško amžiaus skaitytojams

Už lango rudenėjantis oras, ant salo – krūva storų knygų. Tobulas derinys, kai atostogos jau grimzta į praeitį ir keliauti galima tekstų puslapiais. Šį kartą – į tikrus tolių tolius. Tiesą sakant, ir pasiekiamus tik fantazijos labirintais.

 

Penkios knygos vyresniojo vaikiško amžiaus skaitytojams, kuriems neramu realybėje ir traukia į mistiškas, magiškas vietas. Bet pirmiausia apie knygą, kurios galima klausytis vaikų darželyje, o vėliau vis iš naujo perskaitinėti iki žilos senatvės, nes joje yra tokių loginių rebusų ar net istorinių aliuzijų, kurie išgliaudomi tikrai ne iš karto. Lewis Carroll „Alisa Stebuklų šalyje“ yra tokia chrestomatinė, kad ją pristatinėti yra tas pats, kaip aiškinti, kas yra duona ir druska. Bet jei jau leidykla „Nieko rimto“ jos leidimą vėl pakartojo, vadinasi niekas iki soties neatsiskaito mažos smalsios mergaitės nuotykių, į kuriuos ją įklampina greitas baltas triušis. Stebuklų šalyje galima gerokai ūgtelėti atsikandus pyragaičio, sutikti gudriai besišypsantį Češyro katiną, o beprotiškos arbatėlės gerti susirenka patys beprotiškiausi svečiai. Regis nieko ypatingo, nes tokių keistenybių vyksta visose pasakose. Tačiau matematikas ir logikos specialistas L. Carrollis knygoje prislėpė tiek keistų idėjų, kad šį kūrinį iki šiol nesiliaujame interpretuoti vis iš naujo savaip. Taigi, mažiausiems skirtos nuostabios Roberto Ingpeno iliustracijos, o vyresniesiems – vis dar neišaiškinti pasaulio pažinimo klodai, kurie veriasi per stebuklus.

 

O dabar lengvai įrodysime, kad „Alisa Stebuklų šalyje“ tikrai yra viena įtakingiausių knygų literatūros istorijoje. Imame į rankas Vaivos Vasiliauskaitės romaną „Pabusk“ ir iš karto suprantame, kad L. Carrollio kūrinį ji tikriausiai skaitė ne vieną ir ne du kartus. Ir visai neseniai, nes knygos autorė dar tebesimoko mokykloje! Jos debiutinės knygos veikėjai taip pat šešiolika metų, o tai reiškia, kad ji pačiame jaunatviškų ieškojimų ir paklydimų įkarštyje. Po vaikystėje patirtos traumos mergaitė daug ko neprisimena, sunkiai susišneka su tėvais ir bendraamžiais, o vieną vakarą atsiduria keistame pasaulyje, kuriame plyti vaiduokliški sodai, bastosi keisti žvėrys, kuriame jos draugai atrodo lyg visai nebe tie... Maginės fantastikos žanro knygose visada daug šiurpinančios tamsos ir garsų, paslaptingų veikėjų ir bauginančių jų galių, emocinės įtampos ir nerimo – viso to, ką dievina paaugliai. Ir autorė tuo mėgaujasi – gal net kiek persistengia. Tačiau šį kartą gotiškas vaizdas siejamas su paaugliškos sielos tamsa, emocijomis ir pasaulio suvokimu. Galime įtarti, jog perskaitę knygą, visai nemažai sužinosime, kas dedasi ne tik jaunosios rašytojos, bet ir jos bendraamžių galvose. Vaizdas nelabai džiuginantis... Tačiau per sapną ieškodama tikrovės, o santykiuose pasitikėjimo ir meilės, mergina pagaliau suranda save. Nors, dar ne dabar. Mūsų laukia antra romano dalis, kurią ji tikriausiai šiuo metu ir rašo.

 

Ir kuo čia dėtas L. Carrollis? Ogi, V. Vasiliauskaitės herojė taip pat – Alisa, netikėtai atsidūrusi Stebuklų šalyje. Senasis tekstas susigėręs į jos romaną kaip išlieta arbata į staltiesę.

 

Sunku patikėti, bet 88-ame Kristinos Gudonytės knygos „Jie grįžta per pilnatį“ puslapyje – vėl Alisa, ir vėl iš „Alisos Stebuklų šalyje“. Nes kažkam ir čia lemta prasmegti skradžiai žemę ir atsidurti kitame pasaulyje. Bet apie viską nuo pradžių...

 

Naujasis ir ilgai rašytas romanas išduoda patirtį, nes autorė jau išleidusi tris knygas („Gėlių dvaras“, „Blogos mergaitės dienoraštis“, „Ida iš šešėlių sodo“) paaugliams. „Jie grįžta per pilnatį“ idėja tarsi išplaukia iš ankstesnės knygos „Ida iš šešėlių sodo“, kurioje dvi paauglės pateko į legendinius Vilniaus požemius ir išvydo senąjį miestą. Naujosios knygos Bertai, kuri įsidarbinti italų, lenkų ir lietuvių kinematografininkų grupėje, kuriančioje filmą apie karalienę Boną, jos draugams Žygiui ir Augiui viskas klostosi labai panašiai. Netikėtai sutiktas nemirtingas Tvardovskis burtažodžiais pasidarbuoja taip, kad prieš skaitytojų akis visa didybe atsiveria renesansiškasis Vilnius, gyvenantis vieną gražiausių savo periodų. Taip, vaikinai su visa kino kamera ir Y kartos įpročiais šlumšteli į 1535 m. miestą, ir autorė turi puikią progą į nuotykinio romano smagumus įpinti kruopščiai surinktą ir edukacijai paruoštą istorinę medžiagą. Žinoma, ne tokią tikslią kaip rimtose monografijose, bet vaizdžią lyg spalvotame kine: dvarų intrigos, architektūra, miestiečių kasdienybė, kankinimai... Į dūzgiantį XXI a. Vilnių taip pat per klaidą atkeliauja tokio pat paaugliško amžiaus kunigaikštis Žygimantas Augustas. Ir ši silpniausia charakterinė romano grandis verčia pripažinti, kaip taikliai ir įtikinamai sukurti kiti K. Gudonytės veikėjų charakteriai. Koks intriguojamas atrodo 500 metų besitęsiantis Tvardovskio gyvenimas, kaip švelnėja Bonos Sforzos bruožai, ir dar guvūs, smalsūs, šmaikštūs paaugliai, kuriuos K. Gudonytė pažįsta artėdama su pagarba ir meile.

 

Catherynne M. Valente „Mergaitė, kuri laivą pasidarė ir Pasakų šalį apiplaukė“ mus ir vėl kviečia sekti mergaitę Rudsėję, pačią nuobodžiausią jos gyvenimo dieną Žaliojo vėjo nuneštą į Pasakų šalį. Taip, paraleliniai pasauliai tiesiog užvaldę vaikų literatūrą... Regis, niekas nebenori gyventi paprastai, ir autoriai lenktyniauja, kam pavyks sukurti dar keistesnę vietą, kurioje dedasi protu nesuvokiami dalykai. Ir Catherynne M. Valente tekstai gali būti pavyzdys, rodantis, kaip nuo „Ozo šalies burtininko“, „Narnijos kronikų“, „Piterio Peno“ laikų keitėsi paralelinių pasaulių fantastikos knygos: keistėjo, greitėjo, ryškėjo, tirštėjo, kaip ir visas šiuolaikinis pasaulis aplink mus. Jau pradžioje beskaitant veikėjų sąrašą, galima liežuvį nusilaužti, o vėliau kiekviena detalė perkeičiama taip, kad nė krisleliu neprimintų realybės. Nors knygos struktūra beveik nepakito, nes pagrindiniam veikėjui vis tiek reikia įveikti save, atlikti žygdarbių ir ką nors svarbaus suprasti. O čia naudingų patarimų dalija ir iš klasikos knygų pasiskolintas pasakotojo balsas, kuris išduoda, kad už vaikiškos istorijos slypi daugybė aliuzijų į suaugusiųjų problemas. Pavyzdžiui, Pasakų šalyje mergaitė nori sugrąžinti Markizės pavogtą daiktą ir yra priversta susimąstyti, kad lygiai taip realiame gyvenime gubernatorius pasiėmė jos tėtį, kuris iš mokytojo virto kariu.

 

Catherynne M. Valente savo knygas apienelengvo ir karšto būdo mergaitę rašė po skyrių skelbdama savo internetiniame bloge. Taip įgijo daug gerbėjų ir palaikymo, kurie paskatino parašyti net trilogiją. Dvi kitas istorijos dalis leidykla išleis visai netrukus.

 

Ir pagaliau knyga, kurioje nebeteks bastytis į kitus pasaulius. Ne, ragana dantistė pati atkeliauja į nedidelį miestelį traukyti nekaltų vaikų dantukų. Na, taip, gal jie ir ne visai be nuodėmės, nes iškirmiję dantys rodo labai negerus dalykus. Tačiau net apie tokius juokaudamas pasakoti moka Davidas Walliamsas, kurio knygos tinka kolekcionavimui – jų daug ir niekada neatsibosta. Na, kaip gali atsibosti įvairiausi keistuoliai, šaržuoti charakteriai, detektyviniai prieskoniai, truputis siaubo ir šlykštynių, o tada dar gaudynės trileriui tinkamu greičiu. Viso to pilna ir naujai išėjusi „Demonė dantistė“. Tačiau svarbiausia joje visai ne tai, o nuoširdus pasakojimas apie tikrus ir pačius brangiausius pasaulyje dalykus – meilę, artumą, draugystę ir net pasiaukojimą. Tai kaip tuomet vertinti knygą, kurios viršelyje aiškiausiai parašyta – „baisiai juokinga“, o beskaitydamas bent kelis kartus apsiašaroji? Žinoma, kad aukščiausiu balu, nes joje yra VISKO. Taip, kaip ir turi būti.

 

Šaltinis: http://www.auguskaitydamas.lt/administravimas/tevams

Naujų bestselerių mergaitės laužo taisykles ir nesiilgi namų

Amerikiečių rašytoja, poetė ir literatūros kritikė, daugiau kaip 20 knygų autorė, įvertinta gausybe literatūrinių premijų, Catherynne M. Valente gimė 1979 m. Sietle, bet užaugo Šiaurės Kalifornijoje, ji turi tris brolius ir seserį.

 

Penkiolikos metų baigė mokyklą ir išvyko mokytis į San Diego koledžą, po to Edinburgo universitete studijavo senąją graikų kalbą ir literatūrą. Baigusi klasikinės filologijos bakalauro studijas, įstojo į magistrantūrą, bet netrukus metė mokslus ir persikėlė į Japoniją. Šiuo metu ji gyvena nedidelėje saloje Meino pakrantėje su draugu, dviem šunimis ir užsispyrusia kate.

 

Portalas booksforkeeps.co.uk pažymi, kad rašytoja Catherynne M. Valente yra „Mythopoeic“, „Locus“, „Nebula“, „Hugo“ ir kt. premijų laureatė.

 

Neseniai lietuviškai išleista pirma jos knyga paaugliams „Mergaitė, kuri laivą pasidarė ir Pasakų šalį apiplaukė“ (iš anglų k. vertė Vytautas Stankus, išleido „Tyto alba“). Ji įvertinta „Andre Nortono“, „CulturGeeks“ ir „Locus premijomis“.

 

Šį rudenį „Tyto alba“ išleis dar dvi C. M. Valente‘s knygas – „Mergaitė, kuri nusileido po Pasakų šalimi ir ten kėlė linksmybes“ ir „Mergaitė, kuri pakilo virš Pasakų šalies ir perskėlė mėnulį“.

 

Pasak rašytojos – pagrindinė „Mergaičių“ žinia labai paprasta – neatsisakykite galimybių, visada sakykite „taip“ nuotykiams ir pasauliui.

 

Plačiau skaitykite: http://kultura.lrytas.lt/literatura/nauju-bestseleriu-mergaites-lauzo-taisykles-ir-nesiilgi-namu.htm

Išleista naujausių Aido Marčėno eilėraščių knyga

Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, artėjant poeto Aido Marčėno gimtadieniui, pristato naujausią šio autoriaus kūrybos rinkinį „Viename“.

 

Nauji žinomo poeto, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato eilėraščiai, kuriuose – atpažįstama Aido Marčėno poetika ir nauji motyvai, senos tiesos ir naujas jų iš(si)aiškinimas. Ir dar kartą patirtas atradimo džiaugsmas. Atradimo, kad akimirka ir amžinybė, išminties gelmė ir paviršiaus blizgučiai, banalybė ir išmintis, Dievas ir žmogus ar net Dievas ir poetas – tai anaiptol ne prieštaraujantys dalykai. Tiksliau – prieštaraujantys, bet vis tiek esantys kartu - viename akiratyje, viename laike, vienoje atmintyje, viename tekste. Tiesiog Viename.

 

Tie, kas Aido Marčėno kūrybą seka seniau, tikriausiai pastebėjo, jog autorius nuo juvelyriškai nušlifuoto ketureilio, estetizuotos lyrikos, nuo ritmo ir rimo dreifuoja link laisvesnio kalbėjimo, poetinio impresionizmo, link žaidimo žodžiais - jų prasmėmis ir beprasmybėmis, jų gebėjimu jungtis ar jų valia nesijungti. Ir, kas įdomiausia, ši neornamentuota poezija – tokia pat laki ir taki, gyva ir laisva, kandi ir sklandi. Norėtųsi eretiškai apibūdinti: tarsi savaime pasirašiusi. Tačiau akivaizdu, kad už tos laisvės slypi griežta literatūrinė disciplina. Vienas įtaigiausių mūsų šiandieninės literatūros paliudijimų, kad taisykles išmokus, jas galima ir pamiršti. Bet – tik išmokus.

 

Plačiau skaitykite: http://www.15min.lt/naujiena/kultura/literatura/isleista-naujausiu-aido-marceno-eilerasciu-knyga-286-528321

Naujas Kristinos Gudonytės romanas „Jie grįžta per pilnatį“

Neabejotinai todėl, kad viena knygos herojė gyvena Trakų gatvėje, priešais biblioteką esančiame name, Kristinos Gudonytės knygos „Jie grįžta per pilnatį“ pristatymas  vyko Vilniaus viešosios Adomo Mickevičiaus bibliotekos kiemelyje. Niekas nepaneigs ir to, kad autorė yra Vaikų bibliotekos bičiulė, skaitytoja, artima bibliotekininkių draugė. Pristatyme dalyvavo knygos autorė ir leidyklos „Tyto alba“ direktorė Lolita Varanavičienė, o pokalbį moderavo literatūrologas Kęstutis Urba.

 

Idėjos parašyti knygą apie Vilnių K. Gudonytė sako sulaukusi iš leidyklos vadovės. L. Varanavičienė neslepia, kad labai reikėjo tokios knygos, kur veiksmas vyktų Vilniuje, siužetas būtų intriguojantis, su ryškiais veikėjų paveikslais, o „Kristina būtent tas žmogus ir toks kūrėjas, kuris dėl savo temperamento,  prigimties kunkuliuoja energija ir tiesiog būtų buvusi nuodėme, jei leidykla jos nebūtų „įdarbinusi“. Vilnius to nebūtų atleidęs.“ 

 

Vilnius šiame romane – tai to dingusio ir dabartinio miesto lydinys, jo žemėlapis nusidriekia ne tik erdvėje bet ir laike (Renesanso epocha ir šių dienų Vilnius bei jo gyventojai). Leidyklos direktorė tiesiog įsimylėjusi šią knygą. Skaitė rankraštį bei jau išleistą knygą, tad  negailėjo ir gražių vertinimų.  „Jie grįžta per pilnatį“ – tai veiksmo knyga, kurioje veiksmo užtektų dar 15 knygų, nes kiekvieną epizodą galima skaidyti ir iš to kurti naujas atskiras istorijas. Tai labai kinematografiška, patraukli, verčianti juoktis knyga. Nusikvatoti ne iš kokių banalybių, o iš puikaus žodžių žaismo pavartojimo ar meistriškai sukurtų situacijų. Ir  nepasakyti, kad romanas „Jie grįžta per pilnatį“ apie meilę, būtų tiesiog nusikaltimas.

 

K. Gudonytė prisiminė, kaip skaitant begalę istorinės literatūros,  palengva radosi siužetas ir personažai. „Labai norėjosi, kad sufantazuoti įvykiai remtųsi tikrais faktais.  Žygimanto Senojo ir Žygimanto Augusto valdymo epocha ne veltui vadinama „aukso amžiumi“. Tai laikotarpis, kai mūsų Vilnius plėtėsi, gražėjo, buvo kuriamas, o ne niokojamas ir griaunamas. O 1535-ieji atsirado todėl, kad mano penkiolikmečiams knygos herojams reikėjo bendraamžio karaliaus. Šią knygą rašiau ilgiausiai – trejus metus, net dvejus rinkau medžiagą.  Nepaisant to, kad  darbas pareikalavo iš manęs daug laiko ir jėgų – reikėjo gilintis ne tik į istorinį kontekstą, ryšius su kitomis šalimis, tuo metu gyvenusias įdomias asmenybes, teisę, papročius, bet ir nemažai skaityti apie tuometinio Vilniaus architektūrą, patalpų interjerą, madas, ginklus,  kalbos ypatumus, tačiau neatsimenu, ar ką įdomesnio būčiau dariusi. Labai stengiausi, kad knyga turėtų šviečiamąją vertę, kad žmogus ne tik skaitytų siužetą, bet ir susidomėtų Vilniaus praeitimi“.

 

Vilnius – gražus miestas. „Ši knyga tai savotiška polifonija ir savotiškas žygis per laikus, per charakterius, per tuos ženklus, kuriais minta šiuolaikinis jaunimas ir jie pateikti labai skaniai. Nepriklausomai nuo to, ar tai Žygis tą padaro 1535-aisiais, sušukęs iš nuostabos „Čia kas, rotušė?“, ar Žygimantas Augustas, būdamas dar visiškai jaunas ir per klaidą iškviestas iš anų laikų. O kviečiami tai buvo XVI amžiuje pradanginti du vaikinai Žygimantas ir Augustas, bet nepadėtas jungtukas „ir“ viską supainiojo. Dabartiniai Vilniaus gyventojai su mobiliaisiais telefonais, filmavimo kameromis, kuriomis, beje, susižavi karalienė Bona, keliauja po renesanso epochą, o Žygimantas Augustas iškviečiamas į dabartį, sėdi bute Vilniuje ir skaito istorinius veikalus apie savo valdymą ir jam tai nelabai patinka“, – siužeto vingius pristatė L. Varanavičienė.

 

Šaltinis: rubinaitis.lnb.lta

Pora knygelių mažiesiems skaitytojams nuo „Nieko rimto“

SUMANUS MAŽYLIS

 

Kartoninė paveikslėlių knygelė patiems mažiausiems. Atrask spindintį pasaulį, kurį galėtum pasidalyti su kitais! 

 

Šioje mažiausiems skaitytojams skirtoje kartoninėje knygelėje ryškios iliustracijos žėri kiekviename puslapyje - ir žėri pačia tikriausia auksine spalva, mat bene kiekviena ilsiutracija yra spindinčios auksinės spalvos.

 

Galima ne tik žiūrėti, bet ir liesti, kalbėtis apie skonius, garsus ir ieškoti sąsajų tarp vaizduojamų daiktų ir dalykų.

 


J. DONALDSON, A. SCHEFFLER. RUDENS TAKAIS SU GRUFU 

 

2013 metais Lietuvos vaikai jau turėjo galimybės susipažinti su Grufu – buvo išleista samgi knygelė apie jį ir peliuką. Kas tas Grufas? Jis – maloniausias baisūnas miške. Pati knyga ir baisusis jos herojus pasaulyje nepaprastai populiarūs. „Grufas“ apdovanotas prestižine Smarties Gold Award premija ir išleista daugiau kaip 30 pasaulio šalių. „Jo iltys baisios, baisūs nagai. Nasrai ir dantys – menki juokai“, - taip apibūdina paslaptingąjį padarą knygos autoriai.

 

O dabar mažiesiems skaitytojams siūloma jau antroji užduotėlių knygelė. Ar kada nors darėte iš lapo peteliškę? O gal drakoną?

 

Su Grufu išmoksite ne tik tai, bet ir kaip atskirti grybus, kaip piešti purvo paveikslus, spalvinti medžius ir ne tik.Knygelėje rasite daug smagių užduotėlių ir dar daugiau lipdukų. O po sunkaus ir ilgo tyrinėtojo darbo sulauksite ir apdovanojimo.

 

Šaltinis: Bernardinai.lt

Rudenį ir žiemą pasirodysiančios knygos: gimusios iš skyrybų bei prisiminimų ir skirtos ne eruditams

Leidykla „Tyto alba“ kiekvieną pirmąjį rugsėjo pirmadienį sukviečia knygų mylėtojus į reikšmingiausių rudens ir žiemos knygų pristatymą. Pirmadienį buvo pristatytos reikšmingiausios 2015-2016m. rudens ir žiemos knygos.

 

Leidyklos „Tyto alba“ surengtame renginyje savo knygas pristatė žinomi Lietuvos rašytojai: Regimantas Dima, Viktoras Gerulaitis, Kristina Gudonytė, Antanas Guoga, Danutė Kalinauskaitė, Elvyra Kučinskaitė, Vidas Poškus, Saulius Šaltenis bei Mikalojus Povilas Vilutis.

 

Rašytojai pasidalijo savo mintimis ir emocijomis, užklupusiomis rašant knygas.

 

Regimantas Dima, pristatęs savo knygą „Bronislovas ir imperatorius“ pasakojo, kad netikėčiausias komentaras, kurį yra girdėjęs apie savo ankstesnes knygas, yra tai, kad jo personažai labai žiaurūs žmonės. Tačiau suskubo pridurti: „Iš dalies moteris, rėžusi šį komentarą buvo teisi. Knygų veikėjai padaro nemažai žiaurių dalykų.“

 

Muzikos publicistas, knygų autorius Viktoras Gerulaitis pristatė knygą apie vieną žymiausių Lietuvos operos solistų Virgilijų Noreiką. Knygos apimtis – daugiau nei 400 puslapių, tačiau tiek knygos autorius, tiek V.Noreika vienbalsiu sutiko, kad į knygą tikrai netilpo viskas, ką norėjo sudėti. „Knyga daugiausia susijusi su kūryba, o asmeniniai įvykiai buvo šiek tiek nustumti į šalį“, – teigė V.Noreika.

 

Rašytoja Kristina Gudonytė žinoma dėl savo romanų, skirtų paaugliams. Ir dabar ji pristatė paaugliams skirtą romaną „Jie grįžta per pilnatį.“ Paklausta, kaip jai pavyksta rasti ryšį su jaunimu, ji atvirai atsakė nežinanti: „Tikrai nežinau. Mano tokia natūra, matyt. Man tai labai patinka, tikrai dėl to nesiskundžiu. Paauglystė – labai įdomus laiko tarpas. Paaugliai tokie teisingi, kategoriški, užsispyrę.“

 

Europos parlamento nariui Antanui Guogai, pristačiusiam savo knygą „20 sekundžių drąsos“, buvo užduotas klausima, kaip jis mato Lietuvą po dešimties metų. „Lietuvą matau sumažėjusią, senesnę, su iššūkiu dėl pabėgėlių. Tačiau lietuviai tikrai protingi žmonės, sugeba užkariauti pasaulį. Tik reikia pasitikėjimo ir drąsos,“ – kalbėjo A.Guoga.

 

Plačiau skaitykite: http://www.15min.lt/naujiena/kultura/literatura/rudeni-ir-ziema-pasirodysiancios-knygos-gimusios-is-skyrybu-bei-prisiminimu-ir-skirtos-ne-eruditams-286-526532

Gillian Flynn „Dingusi“ jau ir audio formatu

Vadinti „Dingusią“ psichologiniu trileriu būtų per menka. Gillian Flynn aštriu lyg skustuvas žodžiu su nepaprasta psichologine įžvalga kuria skubrų, velniškai tamsų išmoningo siužeto trilerį, gluminantį sulig kiekvienu veiksmo posūkiu. Tai užburiantis šedevras apie tragiškai nenusisekusią santuoką, slapčiausias ir tamsiausias žmogaus sielos kerteles. Žaibiškai išpopuliarėjęs romanas tapo pasauliniu bestseleriu. Knyga buvo nominuota ne vienam prizui ir apdovanojimui ir daug jų pelnė. „Dingusi“ pripažinta geriausia 2012 metų knyga.

 

Šiltas vasaros rytas šiaurės Misūryje. Penktosios Niko ir Eimės vestuvių metinės. Pakuojamos dovanos, laukia romantiška šventė, bet netikėtai iš namų dingsta Niko žmona. Vyras atrodo veikiau sutrikęs nei prislėgtas netekties, nors ir žino, kad yra pagrindinis įtariamasis, o iš Eimės dienoraščio paaiškėja, kad ši lyderė perfekcionistė galėtų išvesti iš pusiausvyros bet ką. Didėjant policijos ir žiniasklaidos spaudimui Nikas keistai išsisukinėja, kol akivaizdžiai įtūžta – net dvynė jo sesuo akimirką suabejoja brolio nekaltumu.

 

Stiprėjant įtampai ir nerimui atsiskleidžia tikrieji sutuoktinių jausmai. Ima veržtis nusivylimas ir kartėlis, slėpėję už laimingos santuokos fasado. Slopinama neapykanta, nepaaiškinami poelgiai ir pyktis galiausiai virsta vien neįveikiama kalte, kai norisi dingti pačiam arba pradanginti kitą.

 

Ar santuoka gali nužudyti?

 

„Dingusios“ autorė Gillian Flynn (Gilijana Flin) šiandien yra viena iš labiausiai kritikų vertinamų šiuolaikinių rašytojų. Pelniusi deramą vietą tarp elitinių trilerių ir mistinių romanų autorių, ji sulaukė tarptautinio pripažinimo, itin palankaus kritikų vertinimo ir apdovanojimų. Rašytojos romanai išleisti dvidešimt aštuoniose šalyse, dėl trijų iš jų pasirašytos sutartys ekranizuoti.

G. Štaraitės kelionių knyga – priminimas, dėl ko iš tikrųjų keliaujame į egzotiškus kraštus

Dar studijų laikais savarankiškai keliones planavusi Gabrielė Štaraitė pristato kelionių knygą, kuri skirta ne norintiems susidaryti būsimų atostogų ar kelionių maršrutą, o iš tikrųjų pažinti egzotiškas šalis, nebūtinai į jas nukeliaujant. Kelionių organizatoriaus „Travel Planet“ vadovės ir bendrasavininkės knygoje „Į Aziją su meile“, kurią išleido leidykla „Alma littera“, dėmesys krypsta į keturias stebuklų bei paradoksų kupinas Azijos šalis – Birmą, Indiją, Indoneziją ir Vietnamą. Kaip teigia pati autorė, šios knygos tikslas – sulaužyti populiarius stereotipus apie garsias Azijos šalis, o skaitytojus priartinti prie šių šalių kultūros, žmonių ir tradicijų.

 

Savo debiutinę knygą G. Štaraitė suskirstė į keturias dalis, skirtas kiekvienai iš jos pačios aplankytų Azijos šalių – Birmai (Mianmarai), Indijai, Indonezijai bei Vietnamui. Kiekvienoje dalyje po lygiai dėmesio skiriama valstybių istorijai, vietinėms tradicijoms ir šventėms, tos šalies gyventojų pasakojimams bei pačios autorės asmeninėms patirtims. Pasak autorės, kelionėse labiausiai įsimena netikėti susitikimai – Birmoje galima pačiam nuvykti pas į nirvaną išėjusį vienuolį ir apžiūrėti jo kūną iš arti, Indijoje – aplankyti apkabinančiąją Amą, kuri gydo vien savo prisilietimu, Indonezijoje – galbūt pamatyti dajakų genties protėvių vėles, o Vietname – sutikti tikrą būrėją.

 

G. Štaraitė pastebi, kad jos knyga nėra kelionių istorijos, o greičiau trumpas pažintinis gidas, skirtas ne vietoms, kurias keliautojai aplankys ar kuriose nakvos ir valgys, bet vietinio gyvenimo įdomybėms.

 

„Didelė dalis knygų apie keliones yra paremtos asmeniniais kelionių įspūdžiais, o aš norėjau surinkti informaciją, kuri tiktų tiems, kurie ruošiasi keliauti, bet nori ne tik susiplanuoti lankytinas vietas, bet pasigilinti ir į šalies kultūrą, iš anksto susipažinti su jos žmonėmis bei tradicijomis. Mes visi dažnai mąstome stereotipais – Indijoje nešvaru, vietnamiečiai pikti, birmiečiai gyvena itin skurdžiai, o Indonezija – tai Balio sala. Tačiau viskas nėra taip paprasta. Indijoje žmonės itin prisižiūri asmeninės higienos, vietnamiečiai sugebėjo palikti karo žaizdas praeityje, birmiečiai aukoja neįtikėtinas sumas vargstantiems ir šventyklų statybai, o Balis – tik viena iš 7500 Indonezijos salų, ir vienintelė tokia išskirtinė. Man labai svarbu laužyti tokius stereotipus“, - apie savo knygą sako Gabrielė Štaraitė.

 

Pasak autorės, lyginti Azijos šalis su kitomis valstybėmis yra labai sunku, tačiau lengva pasakyti, už ką jas įsimyli. G. Štaraitė sako mylinti Birmą savo smegenimis, kurioms teko padirbėti, kol suprato šios šalies žmonių pasišventimą vienas kitam bei savo tikėjimui. Indiją autorė pamilo savo akimis už neįtikėtinai ryškias spalvas ir ryškias patirtis. Meilė Indonezijai užgimė jos klausant – ypatinga muzika, džiunglių garsai bei galimybė kiekvienoje saloje išgirsti vis naują natą. O meilę Vietnamui pirmiausiai pajunta skrandis, dėka puikiausio maisto nuo pirmo iki paskutinio šaukšto tenai. Patyrusi kelionių organizatorė neslepia, kad panašiai įsivaizduoja ir savo skaitytoją.

 

„Ši knyga skirta žingeidiems keliautojams, kuriems įdomu pažinti šalį. Neužtenka tik nuskristi tenai ir prakeliauti daugiau ar mažiau suplanuotu maršrutu. Didžiulė vertybė yra geriau pažinti tos šalies žmones, tačiau kartais dėl kalbos barjero, kartais dėl kitų aplinkybių, to bendravimo būna gana nedaug. Knyga – vienas iš būdų koncentruotai gauti žinių, kuo vertėtų pasidomėti lankomoje šalyje, į kokias šventes bandyti patekti, kaip suprasti vietos žmonių charakterį. Pavyzdžiui, Azijoje yra labai svarbu „neprarasti veido“, t.y. nepulti bartis ar rėkti. Kartais tikrai norisi tokiu būdu išspręsti iškilusias problemas, bet šį niuansą žinantis keliautojas bus labiau pasiruošęs tinkamai bendrauti. Na, o tie skaitytojai, kurie kol kas negali sau leisti tolimų kelionių, skaitydami galės jau dabar išsirinkti ar atpažinti savo svajonių šalį. O svajonės juk pildosi“, - teigia Gabrielė Štaraitė.

 

Knygos „Į Aziją su meile“ autorė Gabrielė Štaraitė – keliautoja, verslininkė, dviejų dukrų mama. Anksčiau dirbusi rinkodaros ir reklamos srityje, savo pomėgį keliauti ji pavertė darbu ir dabar yra kelionių organizatoriaus „Travel Planet“ vadovė ir bendrasavininkė.

 

Gabrielės Štaraitės knygą „Į Aziją su meile“ išleidusi leidykla „Alma littera“ jau daugiau kaip 20 metų vykdo savo misiją – skatina pažinimo ir skaitymo poreikį, teikia pažinimo džiaugsmą ir skaitymo malonumą. Viena didžiausių leidyklų Lietuvoje „Alma littera“ leidžia knygas suaugusiesiems, vaikams ir paaugliams, šviečiamąją ir mokomąją literatūrą.

Lietuvės knyga – sparčiai tarp moterų plintančios mados priežastis

Kaip pasiekti tai, apie ką dažniausiai svajoja dauguma moterų, rytą pradedančių nuo savo atspindžio veidrodyje? Į šį klausimą geriausiai atsako knygos „Slaptas sulieknėjusios merginos Dienoraštis“ autorė Modesta Žukauskaitė, kurios to paties pavadinimo slaptoje soc. tinklo „Facebook“ grupėje yra daugiau nei 11tūkst. moterų. Anot autorės, ilgai lauktas jos knygos tęsinys – „Slaptomanė. Darbo knyga“ – kurį išleido leidykla „Alma littera“, leis moterims susikurti savo asmeninį slaptą sulieknėjusios merginos dienoraštį. Vos pasirodžiusi, „Slaptomanė“ užėmė pirmąją perkamiausių knygynų tinklo „Pegasas“ dešimtuko vietą.  

 

„Slaptomanė“ – tai lieknėjančios moters darbo knyga ir lieknos merginos įpročių rinkinys, kuris padės sulieknėti arba atsikratyti kelių nereikalingų kilogramų, išmokti suvaldyti apetitą, lengvai išlaikyti esamą ar pasiektą svorį, mėgautis mėgstamu maistu bei gyvenimo teikiamais malonumais ir džiaugtis energijos pertekliumi!

 

„Slaptomanės“ darbo knygojeyra visa reikalinga informacija tam, kad moterys galėtų kiekvieną dieną laikytis sveikos mitybos ir mesti svorį, nekenkdamos savo sveikatai. Bet, pasak autorės, vien knygos turėjimas norimų rezultatų negarantuos.

 

„Lieknėjimas yra labai individualus dalykas, priklausantis nuo žmogaus noro, sudėjimo, sveikatos būklės bei užsispyrimo. Jeigu ši knyga bus vien pildoma ir skaitoma – nieko nebus. Knyga yra tam, kad padėtų vystyti įpročius, kurie ir lemia lieknėjimo pasiekimus. Blogus įpročius su knygos pagalba keičiant gerais – rezultatai bus teigiami. O jeigu ne, tuomet tai, kas parašyta, nepadės. Tai yra viena tų knygų, kuri skirta tam, kad padėtų, o ne tam, jog gulėtų lentynoje“, – „Slaptomanės“ darbo knygą apibūdina Modesta Žukauskaitė.

 

Anot autorės, slaptos grupės soc. tinkle „Facebook“ paskirtis panaši. Grupė skirta moterų motyvacijos kūrimui ir jos palaikymui. Tai ir lemia tokį didelį „Slapto sulieknėjusios merginos Dienoraščio“ grupės narių skaičių. Grupėje M. Žukauskaitei užduodami klausimai būna labai įvairūs, tačiau šiandien senosios narės padeda jai į juos atsakyti. Dažnai merginos viena kitoms rekomenduoja bei padeda susirasti reikalingą informaciją knygoje, pasako, kas kuriame puslapyje yra. Autorė prisimena, kad pati šį kelią atrado taip pat ne iš karto.

 

„Mityba ir svorio kontrole pradėjau domėtis prieš 4 metus, kai gyvenime patyriau daug streso. Tuo metu valgiau viską iš eilės ir apie nieką negalvojau, kol nesusidūriau su vakarėlio nuotraukomis, kuriose pamačiau save iš šalies ir man tai labai nepatiko. Tada supratau, kad tai galima ištaisyti tik vystant teigiamus įpročius, tokius, kaip vandens gėrimas, ilgi pasivaikščiojimai ir tam nereikia imtis badavimų ar dietų. Viską įmanoma susitvarkyti paprasčiausiai laikantis tam tikrų tau tinkamų mitybos ir gyvenimo būdo taisyklių“, –teigia Modesta Žukauskaitė.

 

Knygos „Slaptomanė. Darbo knyga“ autorė Modesta Žukauskaitė – mitybos ir svorio kontrolės konsultantė, 2015 m. Lietuvoje sėkmingai debiutavusi su pirmuoju savo romanu „Slaptas sulieknėjusios merginos Dienoraštis“.

 

Modestos Žukauskaitės knygą „Slaptomanė. Darbo knyga“ išleidusi leidykla „Alma littera“ jau daugiau kaip 20 metų vykdo savo misiją – skatina pažinimo ir skaitymo poreikį, teikia pažinimo džiaugsmą ir skaitymo malonumą. Viena didžiausių leidyklų Lietuvoje „Alma littera“ leidžia knygas suaugusiesiems, vaikams ir paaugliams, šviečiamąją ir mokomąją literatūrą.