Knygų mylėtojams

Antrasis „Paviljono“ knygų savaitgalis

Vilniuje gruodžio 1–3 d. antrus metus vyks „Paviljono“ knygų savaitgalis. Savaitgalio organizatorių pagrindinis tikslas – jaukiam ir įdomiam buvimui drauge suburti įvairaus amžiaus knygų mylėtojus ir parodyti, kad literatūra gali būti tiltas, jungiantis muzikos, kino, filosofijos, performanso meno bei  kitų kultūros sričių temas. 

 

Šiais metais „Paviljono“ knygų savaitgalyje lankytojai turės galimybę nemokamai sudalyvauti daugiau negu dvidešimtyje renginių, kuriuose galės susitikti su vienais įdomiausių šiandieninės Lietuvos kultūros žmonių, rašytojų, kūrėjų.

 

Vyks diskusijos, koncertai, knygų pristatymai, pokalbiai visuomenei aktualiomis temomis, dirbtuvės. Witoldo Gombrowicziaus knygą „Lenkiški prisiminimai“ pristatys iš Paryžiaus atvykęs rašytojas Valdas Papievis. Apie savo naujausią knygą kalbės aktorė ir laidų vedėja Beata Tiškevič, tekstus skaitys poetas, muzikos atlikėjas Žygimantas Kudirka, pokalbyje apie knygų skaitytojų klubus dalyvaus seimo narė, ekonomistė ir publicistė Aušra Maldeikienė, Bus pristatytos naujausios rašytojų Gabijos Grušaitės, Miglės Anušauskaitės, Artūro Tereškino, Mindaugo Jono Urbono ir kt. knygos, Darius Pocevičius kalbės apie istoriją, kurios nemokė mokykloje. 

 

Pasak programos koordinatorės rašytojos Aušros Kaziliūnaitės, šių metų „Paviljono“ knygų savaitgalyje daug dėmesio bus skiriama tarpdiscipliniškumui ir temų įvairovei. Sau įdomių renginių ras melomanai, komiksų entuziastai, filosofai, atliekamosios poezijos mėgėjai, besidomintys performansų menu. Norima ne tik kuo platesnę auditoriją paskatinti domėtis šiandieniniais kultūros procesais bei aktualijomis, bet ir suteikti žinių trokštantiems patiems į juos įsitraukti – visi norintys galės dalyvauti iš Australijos į Lietuvą grįžusios rašytojos Sandros Bernotaitės vedamose rašymo dirbtuvėse, vyks diskusijosapie nuomonių lyderius socialiniuose tinkluose ir aktyvų dalyvavimą literatūriniame lauke.

 

Knygynai „eureka!” ir „Six chairs books“ atėjusiems pasiūlys platų užsienio literatūros pasirinkimą, oskaitytų knygų knygynas „Juodas šuo“ – įsigyti senų, gerų, o svarbiausia, retų knygų. „Paviljono“ knygų savaitgalis vienija ir leidėjus – visas tris dienas leidyklos „Kitos knygos“, „Rašytojų sąjungos leidykla“, „Apostrofa“, „Aukso žuvys“, „Lapas“, „Jonas ir Jokūbas“ bei „Odilė“ skaitytojams pristatys šios žiemos knygų naujienas, bus galimybė knygas įsigyti leidyklų kainomis. Kviesdami skirtingą, savitą, įvairią literatūrą leidžiančias leidyklas organizatoriai tikisi, jog kiekvienas atėjęs ras kažką savo skoniui. 

„Paviljono“ knygų savaitgalis vyks gruodžio 1–3 dienomis Vilniuje, Pylimo g. 21B įsikūrusiame kultūros klube „Paviljonas“.Visi renginiai – nemokami!

 

Tiksli programa ir kitos naujienos bus skelbiamos Facebook puslapyje: facebook.com/knygusavaitgalis/

 

 

Šaltinis: https://www.15min.lt/kultura/naujiena/literatura/vilniuje-sels-antrasis-paviljono-knygu-savaitgalis-286-878008

PK konkurso laureato Dovydo Grajausko knygos „Apie reiškinius“ pristatymas

Rudens antras vardas galėtų būti Pirmųjų knygų metas. Nes tradiciškai rugsėjį pasirodo PK konkurso laureatų poezijos ir prozos knygos. Šiemet pirmąją poezijos knygą „Apie reiškinius“ išleis poetas Dovydas Grajauskas. Apie kokius poezijos laukus ir apie kokius reiškinius čia kalbama, sužinosim susirinkę į dar šiltos knygos parodytuves. 

 

Drauge su autoriumi dalyvaus parodytojas Ričardas Šileika ir muzikantas Arūnas W Blažys iš grupės „Jama&W“. 

 

Nors Dovydas Grajauskas poezijoje, o tuo labiau scenoje – ne naujokas, jis lauks kiekvieno jūsų. Ateikit ir stokit į eilę autografų, Dovydui bus puiki proga pramankštinti ranką. Visos rampų šviesos į jį!

 

Renginį organizuoja Rašytojų klubas.

 

Daugiau informacijos apie renginį: https://www.facebook.com/events/1504853166480618/

Šiaurės vasara. Rašytojas svetur, tekstai – su mumis

Giedra Radvilavičiūtė: 

Pasaulyje vykstantys (geo)politiniai pokyčiai, gyvenamosios vietos keitimas, net jei jis ir labai laikinas, koreguoja žmogaus ir šalies, kurioje yra jo šaknys, tapatybės supratimą. Dar visai neseniai aktualu buvo svarstyti, kiek Lietuvoje yra pasaulio ir Europos. O ar mes patys jaučiamės visaverčiai kitų demokratinių šalių literatūroje. Kuo mes panašūs į kitus europiečius? Kiek mūsų siužetai, pasakotojai, veikėjai ir metaforos geba sujaudinti ir priversti mąstyti kitus, kai Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, JAV, Ispanijoje, Švedijoje, Norvegijoje pasirodome knygų pavidalu. Ar mes kitose šalyse esame suvokiami adekvačiai, ar kad būtume suprasti, privalome rašyti tam tikromis Europos šalims artimomis, aktualiomis, net ir politkorektiškomis temomis? 

Kaip, apie ką dabar kai kurie mūsų rašytojai rašytų, jei negyventų, nebūtų gyvenę ilgesnį laiką svetur. Gyvenimas Kipre, savo šaknų permąstymas, grįžimas į Lietuvą ir vėl išvažiavimas į šalį, kur gyvena jau ne rašytojos gimtąja kalba kalbančios jos dukterys tapo pagrindinėmis Dalios Staponkutės (Nikosija) eseistikos temomis. Rašytoja yra sakiusi, kad jei jos gyvenime nebūtų kelionių, tai net visiems rašytojams svarbi mirties tema jos knygose būtų išreikšta kitaip. Žmonių bendravimo kultūrą, rašytojos manymu, veikia net klimatas, kuriame jie gyvena. Pietiečiai, kaip ji teigia, daug mažiau naudojasi socialiniais tinklais, nes visas bendravimas vyksta gatvėje, o planšetė gali ramiai ilsėtis šalia kalbančių: „Socialiniai tinklai kuria ir palaiko iliuziją, kad esame ten, kur mūsų nėra.“ Prisiminkime ir kitas knygas... Ar būtų gebėjusi žaisti savo tekstuose žargonu Paulina Pukytė, jei ji nesusidurtų Londono teismuose su tėvynainiais, dažniausiai patiriančiais ten liūdnokų nuotykių? Indrė Jonušytė (Graikijos, Belgijos miestai), Rūta Mataitytė (Oslas), Agnė Žagrakalytė (Briuselis), Laimonas Briedis (Vankuveris), Vaiva Rykštaitė (Havajai) tikriausiai negalėtų ir nenorėtų atsisakyti savo patirties šalyse, kuriose gyvena, nes tada iš jų knygų iškristų dalis svarbių puslapių. Ar kitokie būtų Jaroslavo Melniko kūriniai, jei jis kasmet negyventų Paryžiuje?.. Valdo Papievio, 2016 metų Nacionalinės premijos laureato, gyvenančio tame mieste visą laiką? 

Apmąstymas žmogiškosios ir kūrybinės patirties svetur gali tapti ir literatūrologijos darbų tema (Eglė Kačkutė). 

„Šiaurės vasaros“ forume aptarsime ir pasaulio rašytojus, kurie išvažiavę iš gimtosios šalies, kūrė ne gimtosiose šalyse. 

Kokį kelią nueina vertėjas, kad ant mūsų stalo atsidurtų ispano Salvadoro Dali prancūziškai parašyta autobiografija, rusų kilmės Prancūzijoje kuriančio Andrei Makine romanas, Marinos Stepnovos, rusų rašytojos, „Italų pamokos“? 

Lietuvos literatūriniame gyvenime yra išskirtinių atvejų. Rašytojas gyvena čia, o rašo ne lietuvių kalba (Lena Eltang). Arba šiuolaikybėje, kai tarmėmis kalba vis mažiau žmonių, atsiranda avantiūristas, turintis drąsos sukurti romaną tarmiškai, taigi, iš pirmo žvilgsnio, atrodo, suprantamą net ne visiems lietuviams. Tačiau Rimanto Kmitos „Pietinia kronikas“ ne tik tapo viena skaitomiausių ir linksmiausių knygų per pastaruosius metus, tačiau niekas negali apkaltinti knygos provincialumu. Ji jaudina visus, kurie nors kartą būdami jauni jautėsi „rugiuose prie bedugnės“. 

„Šiaurės vasaros“ forume, kaip ir kasmet, į tekstus „iš svetur“ pažvelgsime ne tik literatūros lauke. Kuo tampa tekstas, perkeltas į kino kalbą? Yra tekstų ar su tekstais susijusių daiktų, kurie, jei ne atsitiktinumas ar tam tikros aplinkybės, nebūtų išvydę dienos šviesos, pavyzdžiui, sovietinėje kariuomenėje tarnaujančio kareivio laiškai artimiesiems... Siuvėjos laiškai, kurie elektroninėje-skaitmeninėje eroje atrodo nutolę nuo mūsų keliais amžiais, nors yra rašyti prieš keletą dešimtmečių. Kasdienybės liudijimai popieriuje charakterizuoja epochą, kai dar rašėme pasakojimais, ne žinutėmis. Yra autorių, kurie „svetur“ liko iki dabar, t. y. žvalgų rašyti tekstai. Tekstų autoriai dešimtmečius buvo, kartais ir liko nežinomi, o jų tekstai keitė valstybių likimus. 

Fotografas Algimantas Aleksandravičius Biržų krašto muziejuje surengs rašytojų, kurie gyvena svetur, portretų parodą, kad jie, nors ir nebylūs, tris dienas stebėtų „Šiaurės vasaros“ ir apie juos kalbančius dalyvius.

 

Daugiau apie renginį: https://www.facebook.com/events/1338343119546628/?ti=icl

Renginio programa: https://www.facebook.com/permalink.php?story_fbid=1505197099502818&id=563933713629166

Akademinė „Baltų lankų“ studijų savaitė

Akademinė Druskininkų savaitė

 

VU A. J. Greimo semiotinių studijų ir tyrimų centro organizuojama kasmetinė akademinė Druskininkų studijų savaitė. Baltos lankos organizuojamos nuo 1991 metų. Renginys paprastai vyksta pirmąją liepos savaitę. Jame susiburia 40-60 dalyvių, humanitarinių ir socialinių mokslų atstovų, – studentų, doktorantų, dėstytojų, mokslininkų iš įvairių Lietuvos aukštųjų mokykų, mokslo įstaigų (Vilniaus Universiteto, Vilniaus pedagoginio universiteto, Lietuvos dailės akademijos, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto, Vytauto Didžiojo universiteto, Klaipėdos universiteto, Šiaulių universiteto ir kt. ), užsienio šalių mokslininkų.

 

Renginio tikslas – skatinti tarpdisciplininį ir tarpinstitucinį mokslinkų, dėstytojų ir studentų bendradarbiavimą, mokslinių idėjų ir projektų apykaitą, ugdyti diskusinę ir poleminę kultūrą. Kiekvienų metų renginys turi orientacinę temą, kuri paprastai siejama su A. J.Greimo semiotinių studijų ir tyrimų centre vykstančio tarpdisciplininio seminaro tema. Renginys vyksta kaip pranešimų, paskaitų, seminarų ir diskusijų ciklai (kiekvieną dieną – po keturis valandos trukmės pranešimus). Akademinė dalis vyksta M. K. Čiurlionio namelyje-memorialiniame muziejuje. Svarbi Savaitės veiklos dalis – kelionė į Liškiavą.

Renginio aprašymai skelbiamas „Baltų lankų“ žurnale, kultūros savaitraštyje „Šiaurės Atėnai“, internetiniame žurnale „Literatūra“.

1993-1998 m renginys buvo remiamas HESP‘o (High Education Support Program, Budapeštas). Renginio reikalingumą ir gyvybingumą įrodė tai, kad, minėtam fondui nustojus teikti paramą, jis tebevyksta.

 

Renginio programa.

Antradienio puslapiai. Marius Povilas Elijas Martynenko

„Gimęs 1993 m. Ūgis – 168 cm. Svoris – auga. Ego – gigantiškas. Inauguruotas Užupio Respublikos ambasadoriumi „Dievažin kur“. Vaikystėje manė, kad jo reprodukcinis organas itin panašus į vėžliuką. Nuo 16 metų yra dirbęs vienuolikoje skirtingų darbų. Paskutinis – barmeno. Motina – vertėja, lituanistė, redaktorė. Tėvas – Rusijos žydas ukrainietiška pavarde. 2015 m. sudegino butą gamindamasis fejerverkus. Kurį laiką ligoninėje mėgavosi nemokamomis morfino dozėmis. Bandė studijuoti filosofiją, tačiau pasibaidė. Paskui metus gyveno su vienuoliais. Bandė studijuoti vertimą (anglų ir italų kalbomis). Darsyk pasibaidė. 13 kartų atsibudo reanimacijoje po hipoglikeminių ir hiperglikeminių komų. Sykį komoje išbuvo kelias paras. Galbūt netgi bendravo su transcendentalais, bet už tas istorijas prašo pinigų arba cigarečių. Močiutė, į kurią atsigimė, buvo žydė. „ – Literatūra ir menas, 2016 m.

Šio Antradienio puslapiuose skaito JIS. JO pasiekimų įvardinti neužtektų nei puslapio, nei dviejų, todėl išskirsiu patį svarbiausią, mano akimis, - JIS vienas tikriausių, esmes jaučiančių Žmonių. JIS, kuriuo žaviesi, JIS, kuris nepameta savęs atbukimo pragaro ratuose, JIS, kuris vis dar nešiojasi savyje visų stichijų pėdsakus, JIS, kuris kupinas tikrumo tiek, kad net pradedi jį žadinti savyje. 

JIS- Marius Povilas Elijas Martynenko.

Pradeda lygiai aštuntą. Arba kada norės

Prasideda didžiausias Lietuvoje literatūros renginys „Poezijos pavasaris“

Sekmadienį Lietuvos nacionalinėje dailės galerijoje Vilniuje, Nacionaliniame Kauno dramos teatre ir Klaipėdos Mūzų skverelyje prasideda didžiausias Lietuvoje literatūros renginys – 53-iasis tarptautinis poezijos festivalis „Poezijos pavasaris“.

 

Per 15 festivalio dienų įvyks 157 renginiai visoje Lietuvoje ir septyniose užsienio šalyse. Be kitų renginių, Vilniuje ir Klaipėdoje vyks išėjusių poetų kūrybos skaitymai, „Poezija po žvaigždėmis“ Pažaislyje, sostinėje bus organizuojama pažintinė kelionė Vilniaus bohemos keliais, Zarasų, Panevėžio, Alytaus, Birštono, Rokiškio skaitytojai galės dalyvauti poetų Vlado Braziūno, Antano A. Jonyno, Kornelijaus Platelio, Rolando Rastausko, Rimvydo Stankevičiaus autoriniuose poezijos ir muzikos vakaruose.

 

Į festivalį atvyksta poetai iš Airijos, Jungtinių Valstijų, Vokietijos, Latvijos, Kipro, Norvegijos, Lenkijos. 

 

53-iuoju „Poezijos pavasario“ laureatu tapo poetas, vertėjas Tomas Venclova , jam bus įteikta Maironio premija. Kitiems geriausias knygas 2016 m. išleidusiems poetams bus įteiktos Dionizo Poškos, Salomėjos Nėries, Jono Aisčio, Zigmo Gėlės premijos, taip pat bus įteikta Vilniaus miesto mero premija ir premija už geriausią knygą vaikams. 

 

Šiais metais „Poezijos pavasario“ laureato vainikavimo iškilmės iš tradicinės vietos Kaune – Maironio lietuvių literatūros muziejaus sodelio – persikelia į Vytauto Didžiojo universiteto Didžiąją salę. 

 

Kaip praneša organizatoriai, festivaliui tradiciškai išleistas poezijos almanachas su kompaktine plokštele. Antradienį almanachas bus pristatytas Valstybiniame jaunimo teatre, čia vyks ir diskusija apie šiuolaikinę Lietuvos poeziją. 

 

Festivalį rengia Lietuvos rašytojų sąjunga ir Rašytojų klubas, visi renginiai nemokami.

 

Poezijos pavasaris 2017. Vilnius. Renginių programa.

 

Šaltinis: https://www.15min.lt/kultura/naujiena/literatura/prasideda-didziausias-lietuvoje-literaturos-renginys-poezijos-pavasaris-286-797132

Jaunųjų rašytojų festivalis „Literatūrinės slinktys“ pradės turą po Lietuvą

Balandžio 18–22 dienomis asociacija „Slinktys“ kviečia nepraleisti progos pasinerti į jau septinto jaunųjų rašytojų festivalio „Literatūrinės slinktys“ renginius.

 

„Literatūrinės slinktys“ – vienas didžiausių jaunųjų literatūros autorių festivalių, kitaip nei ankstesniais metais, dar labiau išsiplėtė geografiškai. Šiemet jaunieji kūrėjai kartu su organizatoriais lankysis Vilniaus, Kauno, Pakruojo, Varėnos, Jonavos rajonų mokyklose, bibliotekose ir kitose literatūrai neabejingose vietose. Ten „slinktininkai“ bendraus su mokiniais, pedagogais, šiaip skaitančiąja bendruomene, atsakinės į jiems rūpimus klausimus, o neretai klausys ir pačių vietos talentų kūrybos. 

 

Per nejučia praslinkusius septynerius metus, bendradarbiaujant su LRT radiju, susiformavo festivalio tradicija – LRT radijo tiesioginė transliacija, kurioje „Literatūrinių slinkčių“ autoriai skaito savo kūrybą bei dalinasi savo kultūrinėmis patirtimis. Šiais metais trijų valandų transliacija bus kiek kitokia – tiesioginiame eteryje girdėsime ne tik autorių kūrybą, tačiau apie šiuolaikines literatūros tendencijas kalbės ir pripažinti literatūros kritikai, taip pat apie literatūros poslinkius bus diskutuojama su Lietuvoje gerai žinomais rašytojais. Tiesioginė laidos „Jaunoji literatūra iki vidurnakčio“ transliacija vyks balandžio 21 dieną.

 

Festivalio pabaiga bus vainikuota renginiu „Literatūrinis barbekiu“. Čia į „Literaūtinių slinkčių“ sūkurį galės įsitraukti visi norintys literatūros mėgėjai, o vienam iš festivalio dalyvių už netikėtą pasirodymą bus įteikta Tetos premija. 

 

Kaip ir kasmet, festivalio proga bus išleistas jaunųjų rašytojų kūrybos rinkinys. Pirmuosius penkerius festivalio metus buvo leidžiamas jaunųjų kūrėjų almanachas, kuriame savo kūrinius publikavo Aivaras Veiknys, Mindaugas Nastaravičius, Vytautas Stankus, Aušra Kaziliūnaitė, Jurga Tumasonytė, Mantas Balakauskas, Ernestas Noreika, Ieva Gudmonaitė, Ramunė Brunzaitė, Žygimantas Kudirka, Mykolas Sauka, Vainius Bakas, Dovydas Grajauskas, Gabrielė Labanauskaitė ir kiti. Nuo praėjusių metų festivalio organizatoriai leidžia penkių autorių knygų rinkinį. Šiemet skaitytojams pristatoma prozininkės Monikos Baltrušaitytės bei poetų Simono Bernoto, Mariaus Povilo Elijaus Martynenko, Aisčio Žekevičiaus ir Simono Buloto kūryba. 

 

„Esame įsitikinę, kad sprendimas keisti almanacho koncepciją pasiteisino. Tokiu būdu kur kas labiau yra atskleidžiamas „Literatūrinių slinkčių“ dalyvių kūrybos potencialas bei individualus literatūrinis charakteris“, – pasakoja festivalį organizuojančios asociacijos „Slinktys“ vadovas Juozas Žitkauskas.

 

PROGRAMA 

 

Balandžio 18 d. „Literatūrinių slinkčių“ komanda lankysis Vytauto Didžiojo universiteto „Rasos“, Žeimelio (Pakruojo raj.) gimnazijose. Kauno gimnazijoje svečiuosis poetas Simonas Bulotas, o Pakruojo raj. – prozininkė Monika Baltrušaitytė, poetai Simonas Bernotas, Marius Povilas Elijas Martynenko bei bardas Gytis Ambrazevčius ir kt. Renginių metu jaunieji autoriai skaitys savo poezijos ir prozos kūrinius, atsakinės į klausimus, diskutuos apie kūrybą. Jaunieji rašytojai svečiuosis Pakruojo rajono savivaldybės Juozo Paukštelio viešojoje bibliotekoje. 

 

Balandžio 19 d. Vilniaus privačios gimnazijos bendruomenei savo kūrybos perlus žarstys Simonas Bernotas, Marius Povilas Elijas Martynenko, Monika Baltrušaitytė. Pagrindinis šios dienos renginys 18 val. visus literatūros mylėtojus sukvies į Užupio menų inkubatoriaus GALERĄ (Užupio g. 2A), kur bus pristatytas jaunųjų rašytojų kūrybos rinkinys bei atidaryta Artūro Rožkovo paroda „Laisvos vietos“. Renginyje dalyvaus Simonas Bernotas, Marius Povilas Elijas Martynenko, Monika Baltrušaitytė, Simonas Bulotas, A. Rožkovas, Ernestas Noreika, Mantas Balakauskas, Linas Rupšlaukis (trimitas) ir kt. 

 

Balandžio 20 d. – viena aktyviausių „slinktininkų“ dienų, per kurią vyks net 5 literatūriniai renginiai įvairiuose Lietuvos miestuose. Vilniaus Žemynos gimnazijoje savo kūrybą iš naujojo jaunųjų rašytojų kūrybos rinkinio skaitys prozininkė Monika Baltrušaitytė. Jaunieji poetai Aistis Žekevičius, Mantas Balakauskas, Simonas Bulotas ir Birutė Grašytė susitiks su Kauno Maironio universitetinės gimnazijos mokiniais. Galiausiai jų šios dienos poetinė kelionė baigsis Jonavos raj. savivaldybės viešojoje bibliotekoje, kur taip pat savo talentą turės galimybę pristatyti ir Jonavos krašto jaunieji rašytojai. Tuo tarpu jaunieji poetai Simonas Bernotas, Marius Povilas Elijas Martynenko, Ernestas Noreika bei dainų autorius ir atlikėjas Mykolas Jokubauskas dalinsis kūryba su Merkinės Vinco Krėvės gimnazijos bendruomene. Renginyje Mykolas Jakubauskas atliks savo autorines, bliuzo kupinas, dainas. „Literatūrinių slinkčių“ komanda su skaitytojais susitiks Varėnos raj. savivaldybės viešojoje bibliotekoje. Čia su savo kūryba lankytojus supažindins ne tik autoriai iš Vilniaus, bet ir jaunieji Varėnos krašto kūrėjai. 

 

Balandžio 21 d. festivalis dar kartą atslinks į Kauną, kur Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje-muziejuje (S. Daukanto g. 25, 3 aukštas) poetai Aistis Žekevičius, Simonas Bulotas, Simonas Bernotas, Marius Povilas Elijas Martynenko, Ernestas Noreika ir Mantas Balakauskas pristatys festivalio kūrybos rinkinį. Tuo tarpu vakare organizatoriai visus kviečia įsijungti LRT radiją. Tris valandas vyks tiesioginė transliacija „Jaunoji literatūra iki vidurnakčio“, kur „Literatūrinių slinkčių“ autoriai skaitys savo kūrybą bei dalinsis kultūrinėmis patirtimis. Laidą ves vieno šiandien populiariausio romano Lietuvoje autorius Rimantas Kmita bei poetai Mantas Balakauskas, Ernestas Noreika, Birutė Grašytė. 

 

Balandžio 22 d. visi literatūrai prijaučiantys asmenys yra kviečiami atvykti į baro „Salionas“ vidinį kiemelį Vilniuje (K. Sirvydo g. 6), kur vyks neeilinis festivalio pabaigos renginys „Literatūrinis barbekiu: skaitymai, improvizacijos, Tetos premijos įteikimas“. 

 

Jaunųjų rašytojų festivalį „Literatūrinės slinktys“ organizuoja asociacija „Slinktys“, įkurta 2015 m. Pagrindinė asociacijos veikla – literatūrinių renginių, koncertų organizavimas, susitikimai su rašytojais ir muzikantais, knygų bei muzikos albumų leidyba.

 

 

 

Šaltinis: http://www.delfi.lt/veidai/kultura/jaunuju-rasytoju-festivalis-literaturines-slinktys-prades-tura-po-lietuva.d?id=74333384

Kūrybiškumą ugdantis muziejus „ant kojų“ pradėjo savo keliones

„Keliaujantis muziejus“ – tai Modernaus meno centras (MMC) ant kojų. 2017 metais mes mielai atvyktume pas Jus: į mokyklas, įmones, bendruomenių centrus Vilniaus mieste. 

 

Mokykloms

 

Nemokamo turiningo 45 min. edukacinio užsiėmimo metu skatinamas 5–8 klasių moksleivių kūrybiškumas bei mokomasi geriau suprasti meno kūrinius iš unikalios Modernaus meno centro (MMC) kolekcijos. Šiuo projektu siekiame priartinti meną prie mokyklos ir kiekvieno moksleivio gyvenimo, atskleisti kultūrinės edukacijos aktualumą. Vizualiųjų meno kūrinių analizė gali išmokyti ne tik istorinių faktų, bet ir ugdo kūrybiškumą, kritišką mąstymą, moko bendrauti, suvokti socialines problemas ir orientuotis dinamiškoje šiuolaikinėje visuomenėje.

 

Edukacinio užsiėmimo metu moksleiviai:

  • Patirs, kad menas – tai ne nuobodus suaugusiųjų „išradimas“, o smagus, įtraukiantis, lavinantis žaidimas.
  • Mokysis suvokti vizualią meno kūrinių kalbą.
  • Mokysis laisvai ir drąsiai reikšti nuomonę apie meną, priimti nuomonių įvairovę. Juk kalbant apie meno kūrinius nėra neteisingų nuomonių, klaidingų pastebėjimų ar potyrių. Menas suteikia laisvę matyti, mąstyti ir priimti pasaulį skirtingai.
  • Gilins Lietuvos dailės istorijos žinias.
  • Pažins muziejaus funkcijas, diskutuos, kam reikalingi muziejai šiandien ir iš pirmų lūpų išgirs apie 2018 m. Vilniaus centre (vietoje buvusio kino teatro „Lietuva“) atsidarysiantį Modernaus meno centrą.

 

Įmonėms, bendruomenių centrams, visiems, norintiems susipažinti

 

Turiningo valandos pristatymo metu iš pirmų lūpų išgirsite apie 2018 m. Vilniaus centre atsidarysiantį Modernaus meno centrą (vietoje buvusio kino teatro „Lietuva“).

 

Pristatymo metu Jūs:

  • Sužinosite MMC susikūrimo istoriją.
  • Atrasite dar 2009 m. MMC steigėjų ir mecenatų Danguolės ir Viktoro Butkų pradėtą kaupti Lietuvos meno nuo 1960-ųjų iki šių dienų kolekciją. Šiuo metu kolekcijoje yra daugiau nei 4300 tapybos, grafikos, fotografijos, skulptūros, videomeno kūrinių.
  • Pažinsite jau įgyvendintus visuomenei ir miesto svečiams atvirus kultūrinius projektus – „Literatų gatvę“, „Vilniaus kalbančias skulptūras“.
  • Susipažinsite su MMC leidžiamomis meno edukacijai skirtomis knygomis – „Ar tai menas?“, „Vilniaus skulptūrų kelias“ ir kitomis.
  • Išgirsite naujausią informaciją apie muziejaus pastatą, kurį projektuoja pasaulinio garso architekto Daniel Libeskind studija „Studio Libeskind“.

 

Norėdami susitarti dėl edukacinio užsiėmimo arba MMC pristatymo savo institucijoje, maloniai kviečiame kreiptis:

 

Miglė Survilaitė

El. pašto adresu: migle.survilaite@mmcentras.lt

Tel.:  +370 6 165  9337

 

arba

 

Modernaus meno centras

El. pašto adresu: info@mmcentras.lt

Tel.:  +370 5 231 2350

Vilniaus geležinkelio stotyje – skaityti kviečianti paroda

Kovo 27 dieną Vilniaus geležinkelio stoties keleivių salėje (Geležinkelio g. 16) atidaroma kilnojamoji fotografijų paroda „Skaityk – būk asmenybė!“, praneša Šiaulių apskrities Povilo Višinskio biblioteka.

 

Paroda yra socialinė reklama, kurios tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į skaitančių žmonių mažėjimą ir populiarinti skaitymo kultūrą Lietuvoje. Akcijos iniciatorės – Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka ir AB „Lietuvos geležinkeliai“. 

 

Fotografijų paroda „Skaityk – būk asmenybė!“ sukurta 2016 m. vykdant Šiaulių apskrities viešosios bibliotekos inicijuotą ir Lietuvos kultūros tarybos remiamą skaitymo skatinimo iniciatyvų populiarinimo projektą. Parodos meninės koncepcijos idėjos ir fotografijų autorius – dizaineris, fotografas Vilmantas Dambrauskas.

 

Fotografijose atpažįstami žinomi Lietuvos žmonės, kurie, sako, neįsivaizduojantys savo gyvenimo be knygų ir skaitymo. Tai: 

  • Juozas Budraitis, kino, televizijos ir teatro aktorius, diplomatas 
  • Viktorija Čmilytė-Nielsen, šachmatininkė, didmeistrė
  • Aidas Giniotis, aktorius, režisierius, kompozitorius, dainų kūrėjas ir atlikėjas, pedagogas
  • Jolanta Kryževičienė, žurnalistė, TV ir radijo kultūros laidų vedėja
  • Faustas Latėnas, kompozitorius, kultūros veikėjas
  • Martynas Levickis, akordeonininkas
  • Ieva Narkutė, dainų autorė ir atlikėja
  • Žydrūnas Savickas, sportininkas galiūnas, tituluojamas stipriausiu pasaulio žmogumi
  • Dalia Staponkutė, rašytoja, vertėja, „Metų knygos rinkimai 2015“ laimėtoja, 
  • roko grupės „Colours of Bubbles“ muzikantai. 

 

Sumanymas eksponuoti parodą geležinkelio stotyse kilo neatsitiktinai. Organizatorių tikslas – priminti laiko trūkumu besiskundžiantiems žmonėms apie skaitymo galimybę keliaujant. 

 

„Kelionės traukiniu yra ne tik patogios, bet ir taupo laiką. Juk tą vieną ar kelias valandas, praleistas kelionėje, galima ne automobilio vairą sukioti, o dirbti kompiuteriu ar skaityti knygą. Norime, kad mūsų keleivius kelionėse lydėtų geros knygos“, – sakė „Lietuvos geležinkelių“ komunikacijos vadovas Mantas Dubauskas. 

 

Kovo mėnesį paroda eksponuota Šiaulių geležinkelio stotyje. Pabuvusi Vilniuje (iki balandžio 18 d.) ekspozicija tęs savo kelionę po Lietuvą, apsistodama Kauno (balandžio 18 – gegužės 8 d.) ir Klaipėdos (birželio 12–30 d.) geležinkelio stotyse. 

 

Žinomi Lietuvos žmonės skaito. Skaityk ir TU – būk asmenybė!

 

 

Šaltinis: http://www.15min.lt/kultura/naujiena/literatura/vilniaus-gelezinkelio-stotyje-skaityti-kviecianti-paroda-286-774530

Esė konkursas jaunimui / XXI tarptautinis Thomo Manno festivalis

Tradicinis festivalis, rengiamas Thomo Manno kultūros centro, Nidoje vyksta jau daugiau nei du dešimtmečius. Kiekvienų metų programa formuojama pagal tam tikrą temą, iškeliančią šiandieniame pasaulyje aktualius istorijos, kultūros, visuomenės gyvenimo klausimus. Norėdamas skatinti jaunimo sąmoningumą bei dalyvavimą kultūriniame gyvenime, Thomo Manno kultūros centro kuratoriumas skelbia esė konkursą festivalio tema.

 

Šiųmečio festivalio tema yra „Pandoros skrynia?“. Ji yra trečioji iš penkių temų, skirtų Pirmojo pasaulinio karo šimtmečiui paminėti, ir visų pirma nurodo 1917-aisiais metais įvykusias Rusijos revoliucijas, turėjusias reikšmingų padarinių visam XX amžiui. Kviečiame pasvarstyti šio įvykio atgarsius tiek Rusijoje, tiek Europoje, tiek, be abejo, Lietuvoje.

 

Taip pat laukiame esė, kurios gvildentų Pandoros skrynios įvaizdį bendresniu požiūriu, siedamos jį su asmenine bei kultūrine patirtimi.

 

Trijų geriausių esė autoriai festivalio metu viešės Nidoje (apmokama kelionė Lietuvoje ir nakvynė), dalyvaus festivalio renginiuose, bus apdovanoti festivalio atminimo ženklais ir Thomo Manno knygomis. Pirmąją vietą laimėjusi esė ir jos vertimas į vokiečių kalbą bus paskelbti Thomo Manno festivalio bei Goethe’s instituto Vilniuje internetinėje svetainėje.

 

Konkurso sąlygos:

  • Konkurse gali dalyvauti jaunimas nuo 18 iki 26 metų.
  • Dalyviai pateikia lietuvių kalba parašytą esė festivalio tema. Esė apimtis – nuo 1 000 iki 2 500 žodžių (apie 3–8 psl.). Reikalavimų neatitinkančios esė nevertinamos.
  • Dalyvių tekstai siunčiami el. paštu ese@mann.lt iki 2017 m. gegužės 1 d.
  • Konkursui pateiktus darbus vertina trijų asmenų komisija. Konkurso rezultatai skelbiami Thomo Manno festivalio svetainėje www.mann.lt 2017 m. birželio 1 d., nurodant tris į finalą patekusius esė autorius.

 

Šaltinis: https://www.goethe.de/ins/lt/lt/ver.cfm?fuseaction=events.detail&event_id=20937195

LAPAS Vilniaus knygų mugėje

Dalinamės su Jumis architektūrinėmis leidyklos LAPAS naujienomis Vilniaus knygų mugėje.

 

NAUJOS KNYGOS

 

Šiemet Vilniaus knygų mugėje LAPAS pristato net tris knygas apie architektūrą anglų kalba. Pasirodys ilgai lauktas Kauno architektūros gido vertimas į anglų kalbą, Vilniaus architektūros gidas anglų kalba ir Marijos Drėmaitės monografija apie sovietmečio Lietuvos architektūrą (išleido DOM publishers).

 

PROGRAMA

 

pokalbis /// vasario 22 d., 20 val., Rūdninkų knygyne

BERLYNAS - VARŠUVA - VILNIUS.

LEIDĖJAI APIE MIESTO ĮVAIZDĮ IR ARCHITEKTŪROS KRITIKĄ

 

Knygų mugė mums yra ne vien naujos knygos. Mūsų tikslas - supažindinti Jus su geriausiais užsienio architektūros leidėjais ir jų leidiniais. Todėl šiemet kviečiame į pokalbį su mūsų svečiais - vokiečių leidyklos DOM publishers vadovu PHILIPP MEUSER ir lenkų Centrum Architektury vadovu GRZEGORZ PIĄTEK. 

 

Pokalbį organizuojame kartu su partneriais Goethe's institutu ir Lenkijos institutu Lietuvoje.

 

Daugiau apie renginį čia.

 

 

knygos pristatymas /// vasario 23 d., 15 val., 5.2 salė, Vilniaus knygų mugė

MARIJA DRĖMAITĖ. ARCHITECTURE AND HOUSING IN SOVIET LITHUANIA

 

Leidėjas Philipp Meuser (DOM publishers) kartu su Marija Drėmaite kalbėsis apie sparčiai kylantį susidomėjimą socialistinio modernizmo palikimu, jo politinius ir socialinius aspektus, apie Baltijos šalių modernizmo išskirtinumą ir jo likimą dabar.

 

Daugiau apie knygą čia.

Daugiau apie renginį čia

 

 

susitikimas LAPO stende /// vasario 24 d., 18 val., 5.B09 Vilniaus knygų mugė

Tęsiame tarptautinių knygų mugių tradicijas ir penktadienio vakarą kviečiame susitikti neformaliems pokalbiams savo stende apie naujas knygas, naujus planus ir idėjas.

Vynu, kaip visada, rūpinasi mūsų draugai InVino.

 

 

knygos pristatymas /// vasario 25 d., 12 val., 5.2 salė, Vilniaus knygų mugė

KAUNO ARCHITEKTŪROS GIDAS ANGLIŠKAI. KOKIA MODERNISTINĖ LAIKINOJI SOSTINĖ PRISTATOMA UŽSIENIEČIUI?

Kalbasi žurnalistas, rašytojas Rytis Zemkauskas, architektūros istorikai Vaidas Petrulis ir Marija Drėmaitė

 

Vos pasirodęs Kauno architektūros gidas tapo architektūriniu bestseleriu. Jį skaitė kauniečiai, jį skaitė visa Lietuva, nes čia pirmąkart išsamiai pristatyta tarpukario laikinosios sostinės architektūra. Šiemet pristatomas Kauno architektūros gido vertimas į anglų kalbą.

 

Daugiau apie knygą čia.

Daugiau apie renginį čia.

 

 

premija /// vasario 25 d., 17 val., 5.3 salė, Vilniaus knygų mugė

VILNIAUS KLUBO PREMIJA - VILNIAUS ARCHITEKTŪROS GIDAMS

Dalyvauja Vilniaus klubo narė Rita Bartkevičienė, Vilniaus architektūros gidų sudarytojos Julija Reklaitė, Marija Drėmaitė, Rūta Leitanaitė, moderuoja Jūratė Čerškutė

 

Vilniaus klubo premija - tai apdovanojimas, kuriuo siekiama skatinti Lietuvos ir užsienio autorius rašyti apie Vilniaus miestą ir jį populiarinti. Šiemet premija bus įteikta autorių kolektyvui už leidinį "Vilnius 1900-2016. Architektūros gidas" ir jo vertimus į anglų ir vokiečių kalbas bei jų sklaidą Lietuvoje ir užsienyje.

 

Vilniaus architektūros gidas anglų kalba čia.

 

 

smagūs vakarai /// vasario 24 ir 25 d., 21.30 val., baras InVino

Seniai svajojome, kad Knygų mugė nesibaigtų išėjus iš Litexpo, kad susitiktume vakarais dalintis įspūdžiais, toliau bendrauti ir nenuobodžiauti.

Todėl šių metų naujiena - literatūriniai vakarai bare InVino!

Garsios knygos ištrauką atspėsi - prizą vyno bare laimėsi! Du varžybų vakarai Vilniaus knygų mugės metu: šį penktadienį ir šeštadienį (2017-02-24 - 02-25) nuo 21:30 iki 23:00 val.

Varžybų vedėjas: Aivaras Nekliuda

 

 

Naujausių Regimanto Dimos knygų pristatymas

Regimantas Dima – užkietėjęs vilnietis, dviejų istorinių romanų „Vilniaus plovas“ ir „Bronislovas ir imperatorius“ (Tyto alba, 2015, 2016) autorius. Buvęs regbio žaidėjas, „laukinio kapitalizmo“ laikotarpio verslininkas, dviejų dukterų tėvas. O lietuviško interneto skaitytojai jį pažįsta kaip Gyvenimo Stebėtoją, kurio tinklaraštį apie vieno vilniečio gyvenimą skaitė daugybė žmonių, visiškai nenutuokdami, kas yra jo autorius. Skaitė, stebėjosi ir juokėsi. Nes Regimantas Dima iš tiesų yra pats tikriausias gyvenimo stebėtojas: jo aštri akis, puiki atmintis ir kandus humoras panardina skaitytoją į kasdienybę, kuri daugeliui pasirodys pažįstama ir artima – bet neįprastai juokinga. Į prisiminimus apie sovietinį Vilnių, kurio jaunoji karta nebepažįsta. Į kunkuliuojantį asmeninį gyvenimą! su temperamentingaja Balkanų Moterimi.

Autorius sako: „Tai trumpos istorijos apie XX amžių, apie Aziją, verslą, regbį, šeimos vargus ir sovietinio Vilniaus keistenybes. Žmonės, paskaitę šią knygą, reaguoja trejopai – arba juokiasi, arba kvatoja, arba rodo kumščiu autoriui.“

* * *

“Bronislovas ir imperatorius” – tai savotiškas pirmosios knygos tęsinys. Tiksliau – antrasis pasakojimas apie idėjas, valdžiusias ano šimtmečio protus. Apie dar vieną stulbinančios biografijos žmogų. Apie siekimą kovoti ir nepasiduoti bet kokiomis sąlygomis, apie avantiūristišką ir drąsų siekimą sukurti slaptą Planą.

Į XIX amžiaus pabaigos paskutinių geografinių atradimų ir pašėlusių imperijų lenktynių – kas pirmas užgrobs paskutines laisvas žemes Azijoje – energingai įsivelia jaunas bajoras Bronislovas Grombčevskis iš Telšių pavieto. Įsivelia taip sėkmingai, kad britai bijo jo šešėlio virš Britų Indijos, rusai nesupranta, kinai bando sunaikinti, o Rusijos imperatoriaus rūmuose Bronislovą tai glosto, tai varo šalin. Ir ničniekas nežino, kokia velniava sukasi šito karininko galvoje, kuriai žvalgybai jis dirba; o gal jis ištikimas tik savo dėdės Aleksandraičio būrio kariams vaikystėje duotai priesaikai?

Neįtikėtinos biografijos žemaitį Bronislovą Grombčevskį galima vadinti kaip tik nori: tikru vyru, išdaviku, dvigubu agentu, patriotu. Jo gyvenimą – laimingu, avantiūristišku, nenusisekusiu. Bet tuo ir žavus pagrindinis šio romano herojus, elegantiškai besisukantis painaus ir intrigų kupino siužeto centre.

Data: vasario 24 d., penktadienis

Laikas: 20 val.

Vieta: Konferencijų salė 5.2, LITEXPO

Dalyvauja: Regimantas Dima, Audrius Bružas, Ernestas Parulskis

 

Daugiau apie renginį skaitykite: https://www.facebook.com/events/1932706750292689/

 

Alma littera Vilniaus knygų mugėje

Šių metų Vilniaus knygų mugei leidykla "Alma littera" paruošė lankytojams daug susitikimų, pristatymų bei renginių. Išsirinkti įdomiausią galės tiek dideli, tiek maži, tiek besidomintys istorija, tiek populiariosios literatūros gerbėjai. Susipažinkite su visa Alma littera Vilniaus knygų mugės renginių gausa:

 

Vasario 23 diena 

 

  1. 18 val. Konferencijų salė 5.1
    Rūtos Vanagaitės knygos „Jis“ pristatymas
    Dalyvauja R. Vanagaitė

 

 

Vasario 24 diena

 

  1. 11 val. Rašytojų kampas
    Tomo Kavaliausko knygos „Originalas“ pristatymas
    Dalyvauja S. Trilupaitytė, H. Kunčius

  2. 12 val. Konferencijų salė 5.1
    Susitikimas su bestselerio "Kodėl prancūzės nestorėja" autore Mireille Guiliano
    Dalyvauja Violeta Baublienė.

  3. 12 val. Konferencijų salė 5.3
    Diskusija „Ką iš tiesų žinome apie Palestiną?“. Giedrė Steikūnaitė pristato knygą „Palestina“
    Dalyvauja K. Vyšniauskas, J. Ohman, G. Tervidytė

  4. 13 val. Konferencijų salė 5.2
    Akvilinos Cicėnaitės knygos „Tylos istorija“ pristatymas
    Dalyvauja D.Tamošiūnaitė, S. Daugirdaitė

  5. 13 val. Rašytojų kampas
    Saros Poisson esė knygos „Grožio mašina“ pristatymas
    Dalyvauja J. Čerškutė, M. Burokas, G. Petronienė

  6. 14 val. Rašytojų kampas
    Jaroslavo Melniko knygos „Dangaus valdovai“ pristatymas
    Dalyvauja D.Tamošiūnaitė, R. Šerelytė, A.Šlepikas

  7. 16 val. Konferencijų salė 5.5
    Kazio Sajos knygų "Su boružėle ant kaktos" ir "Noras, kuris dar išsipildys" pristatymas
    Dalyvauja K. Urba, R. Elijošaitytė

  8. 17 val. Rašytojų kampas
    Socialinių tinklų šekspyrai - kokia jų sėkmės paslaptis? T.Taškauskas,T. Norkaitis (knyga „Begalybės fragmentai) ir Justinas Kisieliauskas (knyga „Meilė etc“.) – dalinasi išpažintimis apie savo kūrybą.
    Dalyvauja T.Taškauskas, T. Norkaitis, J.Kisieliauskas

  9. 19 val. Forumas-LRT studija
    Algimanto Čekuolio knygos „Salos ir jų žmonės“ pristatymas
    Dalyvauja U. Galadauskaitė, A. Matonis

 

 

Vasario 25 diena

 

  1. 11 val. Konferencijų salė 5.1.
    Vokiškų miestų likimas baltų pasaulyje. Arvydas Juozaitis pristato trilogiją apie tris didžiuosius Baltijos pakrantės miestus.
    Dalyvauja D. Kuolys

  2. 12 val. Konferencijų salė 5.3
    Dovydo Pancerovo knygos „Kiborgų žemė“ pristatymas
    Dalyvauja P. Gritėnas, G.Liaudanskas-Svaras

  3. 13 val. Forumas-LRT studija
    Knygos „Būtovės slėpiniai. Užmiršta Lietuva“ pristatymas
    Dalyvauja A. Bumblauskas, A.Švedas, E. Saviščevas

  4. 13 val. Vaikų scena
    Renginys „Kakė Makė keliauja po pasaulį“

  5. 14 val. Konferencijų salė 5.3
    „Imperatoriaus meilužė geismo spąstuose“ - Lietuva ir pasaulis asmeninėse istorijose: Sofijos Tyzenhauzaitės meilės keliai Peterburge, Vilniuje, Paryžiuje ir lietuviškos Amsterdamo interpretacijos. Gina Viliūnė ir Jolita Herlyn pristato naujus romanus.
    Dalyvauja G. Drukteinis, R. Kaušiūtė

 

 

Vasario 26 diena

 

  1. 12 val. Konferencijų salė 5.1
    Nijolės Narmontaitės knygos „Aktoriai, režisieriai ir gerbėjai. Ko nematė žiūrovai“ pristatymas
    Dalyvauja K.Kazlauskaitė, V. Pauliukaitis, E. Skerstonas, B.Dambrauskaitė

  2. 12 val. Vaikų scena
    Teatralizuotas Dr. R. Česūnienės, L. Česūno knygos „Mėgintuvėlis burbulų karalystėje“ pristatymas

  3. 13 val. Rašytojų kampas
    Renatos Šerelytės knygos „Žvaigždžių medžiaga“ pristatymas
    Dalyvauja M. Gailius, R. Elijošaitytė

  4. 16 val. Forumas-LRT studija
    "Rytų Prūsijos genas". I. Simonaitytės premijos laureatas Rokas Flick pristato romanų trilogiją: „Emma, pastoriaus duktė“, „Šiaurės Sachara“, „Paskutinis traukinys“
    Dalyvauja J. Saulėnienė, R. Arbačiauskaitė

Daugiau informacijos apie renginių programą: https://www.facebook.com/events/150457048795789/

R. Paknio fotografija. Išlikęs laikas. LDK mūrų istorijos

Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Naujajame arsenale (Arsenalo g. 1, Vilnius), nuo 2016 m. gruodžio 8 d. iki 2017 m. sausio 9 d. veikia Raimondo Paknio fotografijų paroda „Išlikęs laikas. LDK mūrų istorijos“.

 

Fotografo Raimondo Pak­nio vardas paprastai siejamas su leidyba: jo leidyklos istorija prasidėjo 1993-iaisiais nuo didžiulio pasisekimo sulaukusio albumo „Lietuvos bažnyčių menas“, parengto kartu su kolega Arūnu Baltėnu. Netrukus pasirodė vėl abiejų fotografų leidinys „Senoji lietuvių skulptūra“. Taip R. Paknio leidykla užsiėmė teritoriją ir jau beveik ketvirtį amžiaus jos neapleidžia.

 

Objektyve – paveldas

 

Tačiau puikiai iliustruotų kultūros leidinių sėkmė autorių simboliškai įkalino spaudos fotografijos lauke. Kurį laiką toks statusas jį tenkino, bet pastaraisiais metais fotografas aktyviai keičia įsitvirtinusį požiūrį į save ir savo veiklą. Prieš metus, 2015-ųjų lapkritį, toje pačioje Lietuvos nacionalinio muziejaus salėje jis atidarė asmeninę parodą „Išlikęs laikas. Medinių bažnyčių interjerai“. Viešumon įžengė knygos puslapiuose nebetelpantis fotografas – mūsų parodų erdvėse neįprastai didelio formato spalvotų fotografijų meistras. Akivaizdu, kad pasaulio vizija, kuria nori pasidalyti šių fotografijų autorius, reikalauja tokio medžiaginio pavidalo, kokio nebepajėgia suteikti ligšiolinės priemonės.

 

R. Paknys fotografuoja ir rodo tai, kas jį visą gyvenimą labiausiai domino, – senąją architektūrą. Tai Lietuvos paveldas – bažnyčios, koplyčios, vienuolynai, dvarai. Prieš keletą metų jo susidomėjimo laukas prasiplėtė rytų ir pietryčių kryptimi – į LDK žemes Baltarusijoje (LDK paveldo Baltarusijoje vaizdų eksponuojama ir šioje parodoje) ir Ukrainoje.

 

Naujausios fotografijos – laiko, patirties, brandos, aiškaus supratimo apie kūrybos tikslus bei prasmę, gilaus fotografuojamo objekto ir fotografavimo sąlygų pažinimo vaisius. Plokšteline (4×5) kamera – fotografas naudoja jas dvi: „LinhofMaster Technika“ ir „Horseman“ – nufotografuotos analoginės nuotraukos didinamos išlaiko ryškumą ir tikrovės vaizdui artimą piešinį.

 

Sustabdyti nykimą

 

Toks atvaizdo kūrimas yra visiška priešybė Lietuvoje įsitvirtinusiai architektūros fotografijai – greitu žvilgsniu pamatytiems ir greitai žiūrėti pritaikytiems vaizdams. Šios fotografijos sukurtos neskubant ir skirtos žiūrėti ilgai. Jos gražios kaip paveikslai, nors kartu šiek tiek baugina – kaip visi iš praeities į mūsų dabartį įsiveržę pavidalai.

 

Tikras malonumas mėgautis įgudusia fotografo akimi pagauto vaizdo estetika, pasinerti į jo meistriškai sukurtą elegišką nuotaiką, tačiau tampa nejauku staiga suvokus, kad prieš mus – žiauriai deformuotos atminties kultūros dokumentas. Rafinuoti vaizdai byloja apie tragediją, atėmusią žmonėms gebėjimą darniai sugyventi su savo praeitimi ir jos ženklais. Sunku patikėti, kad tą daugybę nykstančių mūrų kas nors pajėgs prikelti naujam gyvenimui, ypač kad, pasak fotografo, kalbantis su vietiniais Baltarusijoje, Ukrainoje, pasitaiko net Lietuvoje, pašnekovai prisimena nebe koplyčią, o joje buvusį sandėlį arba garažą, nors jų močiutės ir seneliai dar eidavo ten melstis.

Toks požiūris R. Pakniui – dar viena paskata fotografuoti: jis tiki, kad nufotografavus nebūčiai pasmerktą objektą nykimas tarsi sustabdomas, o dar kuriama ir nauja kultūros vertė.

 

 

Šaltinis: http://vz.lt/laisvalaikis/akiraciai/2016/12/10/r-paknio-fotografija-islikes-laikas-ldk-muru-istorijos#ixzz4U8eGsbGk

Kviečiame į Patrick Murphy fotografijos parodos „Prabėgomis“ atidarymą

2016 m. gruodžio 20 d., antradienį, 17.30 val. maloniai kviečiame Jus į Patrick Murphy fotografijos parodos „Prabėgomis / Passing By / Мимоходом“ atidarymą LDS galerijoje „Arka“ (Aušros Vartų g. 7, Vilnius) Paroda veiks iki 2017 m. sausio 14 d.

 

Patrick Murphy - JAV pilietis, nuo 2012 m. gyvenantis Lietuvoje. Jis gimė pietinėje JAV dalyje (Teneso valstijoje), gyveno ir kitose JAV valstijose. Baigė Jeilio (Yale) ir Šiaurės Karolinos (North Carolina) universitetus, dalyvavo Maskvos valstybinio universiteto mainų programoje (1983-1984 m.). 1994 - 2012 m. dirbo Rusijoje. Jo nuotraukos eksponuotos „Maskvos fotobienalėje“ (1998 m.), Maskvos užsienio literatūros bibliotekoje, JAV ambasadoje Maskvoje, B. Metenkovo namuose-muziejuje Jekaterinburge bei kitose parodose. Taip pat Murphy nuotraukos publikuotos įvairiuose leidiniuose, tarp jų žurnaluose „Time“, „New York Times“, „Chicago Sun-Times“, Encyclopedia Brittanica, Delfi.lt. ir kt.

 

Šios nuotraukos buvo darytos daugelį metų skirtingose šalyse, didžioji dalis jų sukurta Rusijoje, JAV ir Lietuvoje. Tam tikra prasme visos jos darytos prabėgomis - ar tai būtų langas, pastebėtas išėjus iš namų tvarkyti reikalų, ar turistų pamėgta vieta pakeliui į tolimą šalį. Šios nuotraukos nebuvo specialiai surežisuotos, vaizdai pastebėti ir pagauti panašiai kaip laukiniai žvėrys gaudomi medžioklėje. Fotografas visada ieško šviesos, formų, spalvų ir veiksmo (ar jo nebuvimo), derinių, sąsajų ar priešpriešų, besijungiančių į vientisą vaizdinį ar fragmentą.” Patrick Murphy

Aurimo Švedo ir Irenos Veisaitės knygos pristatymas

NAUJOS AURIMO ŠVEDO POKALBIŲ KNYGOS „IRENA VEISAITĖ. GYVENIMAS TURĖTŲ BŪTI SKAIDRUS“ PRISTATYMAS 

GRUODŽIO 15 D. 18 VAL. VILNIAUS PAVEIKSLŲ GALERIJOJE (DIDŽIOJI G. 4, VILNIUS)

 

Renginyje dalyvauja knygos autorius Aurimas Švedas, knygos herojė Irena Veisaitė, teatro prodiuserė Audra Žukaitytė, režisierius Gintaras Varnas ir literatūrologas Kęstutis Nastopka. Renginį moderuos Vytenė Muschick.

 

Istoriko Aurimo Švedo knygoje „Irena Veisaitė. Gyvenimas turėtų būti skaidrus“ atskleidžiamas neeilinio žmogaus – germanistės, teatrologės, ilgametės Atviros Lietuvos fondo pirmininkės Irenos Veisaitės – likimas. Praeities tyrinėtojo ir savąsias patirtis apmąstančios asmenybės dialoguose atsiveria įvykių prisodrinta vieno gyvenimo istorija, aprėpianti keturias, radikaliai skirtingas, epochas – tarpukarį, pirmosios sovietinės ir nacių okupacijos laiką, sovietmetį, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimą ir įtvirtinimą.

 

Istorijos ir atminties akistatoje išryškėja ne tik Irenos Veisaitės biografijos kontūrai, bet ir XX amžiaus akivaruose dingusio Lietuvos žydų pasaulio vaizdai, atkuriami knygos herojės sutiktų iškilių kultūros pasaulio asmenybių portretai, atgyja jos matytų legendinių spektaklių fragmentai, suskamba prieš daugelį dešimtmečių pasakyti ar išgirsti prasmingi žodžiai.

 

Daugiau informacijos apie renginį rasite: https://www.facebook.com/events/387162004952188/

Lietuvos spaudos pramonės apdovanojimai 2016

 

Kada: 2016-12-15

Kur: LR Vyriausybė, Didžioji salė, Gedimino pr. 11, Vilnius

Renginio trukmė: 12:15 – 16:30

 

Gerbiamieji,

 

Kviečiame dalyvauti vieninteliuose Lietuvoje rengiamuose Lietuvos spaudos pramonės apdovanojimuose 2016. Šios šventės esmė - pagerbti žmones kasdien kuriančius spaudos produktus - knygas, žurnalus, laikraščius, pakuotes, etiketes, 3D gaminius, įvertinti geriausius studentus ir pasidžiaugti visų rezultatais.

 

PROGRAMA

12:15-13:00Pasitikimo kava

13:00-13:10 Muzikinis sveikinimas. Grupė „Voicelless“

13:10-13:15 Įžanginis žodis. Lietuvos spaustuvininkų asociacijos prezidentas Artūras Karosas

13:15-13:40 Sveikinimo žodis. Kultūros mecenatas Ramūnas Karbauskis, LR Kultūros ministerijos atstovas, LR Švietimo ministerijos atstovas, LR Ūkio ministerijos atstovas

13:40-14:20 Spaudos pramonės apdovanojimai 2016. 2016 m. Lietuvos spaudos pramonės ir mokslo pasiekimai

14:20-14:45 Ko Lietuviai gali pasimokyti iš Japonijos spaustuvių? Lietuvos spaustuvininkų verslo misijos patirtis, aktualios įžvalgos. LISPA Tarybos atstovai

14:45-15:00 "Pasaulis knygose". Žurnalistas, keliautojas Vytaras Radzevičius

15:00-15:10 Muzikinis sveikinimas. Grupė “Voicelless”

15:10-16:30 Šventinis susitikimas Studio 9

 

 

SVARBU: Į LR Vyriausybę atvykti kviečiame 12:15 – 12:45 val.

Su savimi būtina turėti asmens dokumentą.

 

Būtina registracija: https://goo.gl/forms/mYIpQ1G7yDbiiSMd2, registruotis galima iki 2016-12-09 d. Dalyvavimas renginyje NEMOKAMAS!

Renginio organizatorius: Lietuvos spaustuvininkų asociacija

Otelas iš Sibiu: vakaras su Rolandu Rastausku ir kūrybos skaitymai

Lietuvoje pirmą kartą rengiamas tarptautinis literatūros festivalis „Vilniaus lapai“ skirtas viešiems literatūros skaitymams ir rašytojų susitikimams su skaitytojais. Festivalio pagrindine ašimi taps literatūros autoriai ir jų kūryba. 

 

Neprognozuojamasis Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Rolandas Rastauskas (RoRa) rengia publikai staigmeną. Šįkart – atvirai, vaizdingai ir su muzika! 

Aštraus žodžio autorių RoRa atviram pokalbiui šįkart provokuos ne ką mažiau aštri kritikė Virginija Cibarauskė. Kaip jai pavyks pokalbis su “džiazuojančiu” rašytoju, paaiškės tik gruodžio 9 d. Nacionalinio dramos teatro scenoje, nes džiazas juk nesurepetuojamas! RoRa, pasitelkęs kitus menininkus, pažadėjo pats pristatyti savo kūrybą. Prie pokalbio džiazo ritmu prisijungs videomenininkės A. Maknytės vaizdo dialogai. Na, o finalizuoti pradėtų pokalbių temas ateis garsieji džiazo grandai Dmitrijus Golovanovas (fortepijonas) ir Arkadijus Gotesmanas (perkusija). 

Rolando Rastausko  - poeto, eseisto, dramaturgo, vertėjo, daugelio tarptautinių kultūros projektų dalyvio ir festivalių konsultanto – literatūros visuomenei pristatyti nereikia.   

Vien iš santrumpos RoRa pažįstamas Lietuvos literatūros autorius su kiekvienu savo nauju kūriniu atsiduria kultūros bendruomenės dėmesio centre: nevengiantis provokuoti, nebijantis nepatikti ir kartu mėgstantis žavėti savo vieša laikysena. Atrodo, kad RoRa visada žino, koks jis yra įdomus. 

2001 m. R. Rastauskui paskirta LR Kultūros ministerijos premija už  aktualiausius ir ryškiausius publicistinius kūrinius kultūros temomis. 2003 m. buvo apdovanotas Lietuvos Respublikos Prezidento Atminimo ženklu už asmeninį indėlį plėtojant Lietuvos transatlantinius ryšius bei Lietuvos Respublikos pakvietimo į NATO proga. 2006-aisiais – Ievos Simonaitytės premija bei Lietuvos literatūros ir tautosakos instituto premija už geriausią 2005-ųjų metų knygą „Kitas pasaulis“. 2010 m. jam buvo paskirta Lietuvos Respublikos Nacionalinė kultūros ir meno premija. 2015 m. R. Rastauskui buvo suteiktas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius, kūryba įvertinta Jotvingių premija. 

Iškart po susitikimo su Rolandu Rastausku publika kviečiama į Nacionalinio dramos teatro fojė – 20,30 val. visų lauks poezijos ir džiazo fiesta. Renginys yra atviras ir nemokamas. 

Poezijos ir džiazo temą čia pratęs Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas poetas A. A. Jonynas, poetės G. Kazlauskaitė, D. Čepauskaitė, poetai M. Burokas, M. Nastaravičius. Festivalis „Kaunas Jazz“ šį vakarą pristatys kylančias džiazo žvaigždes Kotryną Juodzevičiūtę & Silent Blast (vadovas V. Labutis).  Kelintą valandą ir kuo baigsis šios literatūrinės muzikinės improvizacijos, šiandien nepasakys niekas. Tai bus tikras poetinis jam session!

 

“Otelas iš Sibiu”: 2016 m. gruodžio 9 d., šeštadienis, 18.30  val. Nacionaliniaje dramos teatre.

Bilietus galima įsigyti štai čia: http://www.tiketa.lt/LT/vilniaus_lapai_2016__otelas_is_sibiu__vakaras_su_rora_15664

Plačiau apie renginį: https://www.facebook.com/events/1746980032231551/?active_tab=discussion

Kviečiame į susitikimą su rašytoja Danute Kalinauskaite ir kūrybos skaitymus

Lietuvoje pirmą kartą rengiamas tarptautinis literatūros festivalis „Vilniaus lapai“ skirtas viešiems literatūros skaitymams ir rašytojų susitikimams su skaitytojais. Festivalio pagrindine ašimi taps literatūros autoriai ir jų kūryba. 

 

Viena įdomiausių šiandienos prozininkių Danutė Kalinauskaitė į susitikimą su skaitytojais ateina ne viena. Novelių ir apsakymų autorę į sceną atlydės aktorius Juozas Budraitis, o abu svečius kalbins literatūrologė Jūratė Čerškutė.  

Susitikime rašytoja skaitys savo kūrinius, o aktorius Juozas Budraitis pasidalins mintimis apie autorės kūrybą bei pristatys filmą – D.Kalinauskaitės kūrinio „Niekada nežinai“ ekranizaciją Giedriaus Tamoševičiaus trumpametražiame filme „Niekada nežinai“ Juozas Budraitis vadina garbaus amžiaus rašytoją. Filmo peržiūra vyks čia pat, Lietuvos nacionalinio dramos teatro scenoje. 

Danutės Kalinauskaitės apsakymai primena mažus romanus jie labai kinematografiški, vizualūs, ilgam įstringantys į atmintį. Pasakojimas dažnai išauginamas iš detalės, pavyzdžiui, atsitiktinai įkritusio svetimo parduotuvės raštelio, iš kurio paaiškėja visos šeimos gyvenimas. Kasdienybės smulkmenos rašytojos kūryboje prabyla metafiziniais simboliais. 

Danutės Kalinauskaitės išleistos trys knygos „Išėjusi šviesa“, „Niekada nežinai“ ir „Skersvėjų namai“. Trumposios prozos knyga „Niekada nežinai“ puikiai įvertinta ir kritikų ir skaitytojų bei apdovanota ne viena literatūrine premija.  

  

Niekada nežinai: susitikimas su rašytoja Danute Kalinauskaite ir kūrybos skaitymai.

2016 m. gruodžio 11 d., sekmadienis, 18.30 val. Nacionaliniame dramos teatre.

Bilietus galima įsigyti štai čia: https://goo.gl/GHhcFT 

Plačiau apie renginį: https://www.facebook.com/events/544645402395095/

1000° Islandija: vakaras su islandų rašytoju Hallgrímur Helgason ir kūrybos skaitymai

Lietuvoje pirmą kartą rengiamas tarptautinis literatūros festivalis „Vilniaus lapai“ skirtas viešiems literatūros skaitymams ir rašytojų susitikimams su skaitytojais. Festivalio pagrindine ašimi taps literatūros autoriai ir jų kūryba. 

 

Vienas įdomiausių šiuolaikinių Islandijos rašytojų Hallgrímur Helgason greičiau gali būti apibūdinamas kaip visuomeninis reiškinys nei tik rašytojas. Aštraus žodžio, taiklios minties, drąsaus veiksmo, ekscentriškas H. Helgason Lietuvoje žinomas pirmiausiai kaip juoduoju humoru persmelkto romano „1000° moteris” autorius (leidykla „Alma littera“, 2015).  

Gruodžio 10 d., šeštadienį, Vilniuje rašytoją kalbins literatūrologė Rasa Drazdauskienė, lietuviškai H.Helgason kūrinio ištraukas skaitys aktorė Aldona Vilutytė, o susitikimo pabaigoje pats autorius anglų kalba perskaitys savo garsiąją poemą apie Islandijos finansinį krachą. Reikia pamatyti, kaip jis tai daro! 

Po susitikimo teatro salėje rašytojas pristatys ir pakvies pažiūrėti jo romano ekranizaciją „101 Reikjavikas“. 

Savo šalyje jis garsėja kaip aktyvus visuomenės veikėjas bei kritikas, parašęs šimtus straipsnių visuomenės gyvenimo temomis. 2008 metų finansinės krizės laikotarpiu rašytojas buvo nuolatinis socialinių protestų dalyvis, o pirmosioms krizės metinėms paminėti parašė didžiulio populiarumo sulaukusį eilėraštį „Kostiumas ir kaklaraištis” (Suit & Tie).   

H.Helgason - Islandijos „stand-up“ komedijos pradininkas, su savo pasirodymu apkeliavęs visą šalį. Jis dirbo radijuje ir televizijoje, dabar kuria filmų scenarijus ir rašo teatrui. Dailininko išsilavinimą turintis kūrėjas savo dailės darbus eksponavo Niujorke ir Paryžiuje.   

Į Lietuvą atvykstantis 57-erių H.Helgason yra išleidęs 9 romanus, du poezijos rinkinius ir vieną knygą vaikams. Poezijos knyga „Lucky pasivaikščiojimai” (2016) parašyta kartu su šuniu Lucky. Dvi autoriaus knygos jau virto filmais, pagal keturias yra pastatyti spektakliai.   Tarptautinį pripažinimą jam pelnė trečiasis autoriaus romanas „101 Reikjavikas” (1996). Festivalyje „Vilniaus lapai“ bus parodytas pagal šį romaną sukurtas filmas. 

1000° Islandija: vakaras su islandų rašytoju Hallgrímur Helgason ir kūrybos skaitymai:   2016 m. gruodžio 10 d., šeštadienis, 18.30 val. Nacionaliniame dramos teatre.     

 

Bilietus į renginį galima įsigyti štai čia: https://goo.gl/fhfW6O

Plačiau apie renginį: https://www.facebook.com/events/1814770568799463/

Prezidentė paskelbė akcijos „Knygų Kalėdos“ startą

Penktadienį, lapkričio 25 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė paskelbė akcijos „Knygų Kalėdos“ pradžią ir kartu su dienos centrų vaikais Prezidentūros Baltojoje salėje įžiebė pirmąją Kalėdų eglę.

 

Šeštą kartą vykstanti akcija „Knygų Kalėdos“ šiemet prisijungia prie Prezidentės inicijuotos kampanijos „Už saugią Lietuvą“, skirtos smurtui, priklausomybėms, savižudybėms mažinti, vaikų globai ir įvaikinimui skatinti. Siekiant mažinti socialinę atskirtį šiais metais pasirinkta „Knygų Kalėdų“ tema – knygos, kurios keičia gyvenimą, todėl akcija kviečia dovanoti naujų knygų šalies mokyklų bibliotekoms.

 

Dar nė neprasidėjus akcijai jau padovanota beveik 6 tūkstančiai knygų. Rašytojas Grigorijus Kanovičius Lietuvos mokykloms perdavė 2,5 tūkst., prekybos tinklas „Maxima“ – 3 tūkst. gyvenimą keičiančių knygų.

 

Pasak Prezidentės, jau šeštus metus „Knygų Kalėdos“ yra šventinio stebuklo dalis, o visos geros knygos tampa stebukladarėmis. Valstybės vadovės teigimu, knyga gali pakeisti gyvenimą – įkvėpti, padėti atsakyti į klausimus, spręsti problemas, jaustis stipresniam, kovoti už savo teises ir ateitį.  

 

Prezidentė pakvietė Lietuvos žmones dovanoti knygų, dalintis jomis ir kuo daugiau skaityti.

 

Šventėje kampanijos „Už saugią Lietuvą“ ambasadoriai architektas ir grupės „Antis“ lyderis Algirdas Kaušpėdas, muzikantas Donatas Montvydas, žurnalistai ir laidų vedėjai Mindaugas Stasiulis ir Jurgita Jurkutė su dienos centrų vaikais dalijosi įspūdžiais apie jų gyvenimą pakeitusias knygas. Renginį vainikavo kalėdinės eglutės įžiebimas ir gyvai atlikta legendinė, dar 1990 m. sukurta Tomo Augulio daina „Kalėdų naktį tylią“. Kūrinį atliko dainos autorius, grupės „Lemon Joy“ lyderis Igoris Kofas, dainininkai Steponas Januška, Edgaras Lubys, Violeta ir Vilius Tarasovai ir Liepa Mondeikaitė.

 

Akcija „Knygų Kalėdos“ tapo visuotiniu, knygų mylėtojus visoje šalyje sutelkiančiu judėjimu. Knygas tradiciškai dovanoja šalies gyventojai, bendruomenės, verslo ir visuomeninės organizacijos, leidėjai ir rašytojai, užsienio šalių ambasados. Per penkerius akcijos „Knygų Kalėdos“ metus šalies bibliotekoms padovanota per 172 tūkst. knygų.

 

Akcijos knygų su 20 proc. nuolaida iki sausio 6 dienos ieškokite knygynuose, prekybos tinkluose ir Lietuvos pašto skyriuose.

 

Nacionalinė akcija „Knygų Kalėdos“ įgyvendinama kartu su bičiuliais: Bibliotekininkų draugija, Lietuvos leidėjų asociacija, Spaustuvininkų asociacija, Mažų ir vidutinių leidėjų asociacija, Rašytojų sąjungos leidykla, Nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka, Ugdymo plėtotės centru, VšĮ „Laikas skaityti“, Lietuvos paštu, knygynų tinklais „Vaga“, „Pegasas“, „Knygų namai“ ir „Humanitas“, mažmeninės prekybos tinklais „IKI“ ir „Rimi Lietuva“, leidyklomis „Alma Littera“, „Nieko rimto“, „Vaga“, „Sofoklis“, „Debesų ganyklos“, „Tikra knyga“, „Gelmės“, interneto prekybos portalais, nacionaliniu transliuotoju LRT, „Knygos per Penki TV“, naujienų portalu „15 min.lt“.

 

 

Daugiau informacijos apie akciją ir knygas rasite www.knygukaledos.lt ir socialinėje paskyroje „Facebook“ @knygukaledos.

Knygų leidyba: iššūkiai ir sprendimai

Lietuvos leidėjų asociacija (LLA) pradeda teikti Nacionalinio knygų prekyboje katalogo (NKPK) paslaugas ir kviečia visus su leidybos sektoriumi susijusius specialistus į lapkričio 17 d. vyksiančią konferenciją „Knygų leidyba: iššūkiai intelektinės nuosavybės industrijos sektoriui”.

 

Konferencijoje bus pristatyti NKPK teikiamos paslaugos, sprendimai ir galimybės, Creditreform atliktas knygų leidybos sektoriaus tyrimas (Saulius Žilinskas), apžvelgiama leidinių standartizuotų metaduomenų bazių svarba ir įtaka leidybai bei platinimui (Graham Bell), THEMA leidinių klasifikacijos pritaikymo leidybos sektoriuje svarba (Azzar Husain), iššūkiai intelektinės nuosavybės apsaugai ir knygų piratavimo žala leidybai (Aistė Augustauskaitė, Romanas Matulis). Visą informaciją apie konferenciją ir pranešėjus rasite paspaudę šią nuorodą (http://www.lla.lt/lt/naujienos/naujienos/kvieciame_i_LLA_konferencija_knygu_leidyba_issukiai_intelektines_nuosavybes_industrijos_sektoriui).

 

LLA inicijuotas ir kurtas NKPK yra nauja, pagal tarptautinius standartus susisteminta metaduomenų bazė, skirta knygų leidybos sektoriaus dalyviams ir specialistams. Čia renkama ir nuolatos atnaujinama leidinių bibliografinė ir komercinė informacija. Tobulinant NKPK funkcijas ir paslaugas, LLA siekia rinkti ir teikti išsamią informaciją apie rinkoje esančias knygas, analizuoti išleistų knygų gyvavimo ciklą, skatinti išleistų knygų pardavimus, literatūros kūrinių autorių teisių pardavimus ir eksportą. NKPK portale visuomenei (www.nkpk.lt) teikiamos informacija apie naujausias išleistas knygas (http://www.nkpk.lt/naujos-knygos) ir nuorodos, kur galima knygą įsigyti.

Iki dabar Lietuvoje nebuvo bendros, tarptautinius standartus atitinkančios leidinių metaduomenų bazės, o metaduomenų mainai nebuvo vykdomi. NKPK duomenų bazėje jau dabar yra virš 30 000 pilnų leidinių įrašų bei 200 000 bibliografinių leidinių įrašų iki 2012 m. Esminis NKPK duomenų bazės išskirtinumas – informacija apie leidinius pateikiama ne vienam, o visiems knygų sektoriaus dalyviams (leidėjams, knygų platintojams, knygynams, bibliotekoms, mokslo įstaigoms). Per 300 knygų leidybos sektoriaus dalyvių jau turi galimybę peržiūrėti ir įvertinti NKPK duomenų bazę.

 

NKPK teikia paslaugas trims skirtingoms Naudotojų grupėms. Leidėjams (1-oji grupė) NKPK pateikia vieną bendrą sistemą ir platformą, kurioje galima teikti informaciją apie leidinį knygų platintojams, siūlyti knygas bibliotekoms ir mokslo įstaigoms. Taip pat suteikiama patraukli konkurencinė aplinka dalytis informacija bei sukuriamas naujas rinkotyros ir rinkodaros instrumentas. Bibliotekos (2-oji grupė) gali operatyviai užsisakyti leidinių bibliotekų knygų fondams, rasti komercinę informaciją bibliotekų viešųjų pirkimų konkursams. Duomenų bazė galės būti naudojama kūrinio statusui nustatyti siekiant kūrinį skaitmeninti ir viešinti. Leidėjų duomenys konvertuojami ir patogiausiu būdu teikiami didmenininkams, knygų platintojams, mažmenininkams, bibliotekoms, mokslo institucijoms, knygų klubams ir kt. (3-ioji grupė).

Tokio pobūdžio duomenų bazės kaip NKPK ypač svarbios tokių mažų šalių kaip Lietuva leidybos rinkoms. Nuolat mažėjant gyventojų skaičiui, po 2009 m. krizės sunkiai augant pajamoms ir uždarbiui, menkstant lietuvių skaitymo įpročiams, klestint knygų piratavimui ir esant per didelei konkurencijai užsienio rinkose vieni svarbiausių būdų išlikti – veiklos optimizavimas ir dar glaudesnis bendradarbiavimas su kitais leidybos sektoriaus dalyviais. Būtent tai ir siūlo NKPK – optimizuoti skirtingų leidybos sektoriaus dalyvių bendradarbiavimą.

 

Šiemet įmonių, kurių nuolatinė veikla yra knygų leidyba, statistiškai yra 71 subjektas (J581 Knygų, periodinių leidinių leidyba ir kita leidybinė veikla). Nors tokią veiklą deklaruoja daugiau kaip 600 Lietuvos įmonių.

 

Norintys sužinoti daugiau apie NKPK teikiamas paslaugas ir sprendimus kviečiame registruotis į konferenciją „Knygų leidyba: iššūkiai intelektinės nuosavybės industrijos sektoriui” (platesnė informacija paspaudus šią nuorodą) arba rašykite el. pašto adresu nkpk@lla.lt.

Vilniuje gruodžio pradžioje vyks naujas tarptautinis literatūros festivalis „Vilniaus lapai“

Lietuvoje gruodžio 9-11 dienomis pirmą kartą bus rengiamas tarptautinis literatūros festivalis „Vilniaus lapai“. Tris dienas truksiantis, skirtingose Vilniaus vietose vyksiantis festivalis Lietuvos publikai pristatys dvylika renginių, skirtų literatūros skaitymams.

 

Festivalio „Vilniaus lapai“ sumanytojai siekia rašytojų ir poetų viešiesiems skaitymams suteikti deramą dėmesį, tad festivalio pagrindine tema taps literatūros autoriai – poetai ir prozininkai, skaitysiantys savo kūrinius ir bendrausiantys su publika.

 

Festivalis „Vilniaus lapai“ turės dvi programos dalis – dienos programą ir vakaro programą.

 

Pagrindiniai trys vakarai skirti pristatyti vieną užsienio ir du lietuvių rašytojus. Susitikimai su jais ir literatūros skaitymai vyks Nacionalinio dramos teatro salėje. 

 

Dieną Nacionalinio dramos teatro fojė vyks atviri ir nemokami renginiai – literatūros skaitymai, džiazo improvizacijos, pokalbiai su autoriais, filmų peržiūros, parodos ir t.t. Festivalis pristato įvairių kartų lietuvių literatūros autorius – nuo Nacionalinės premijos laureatų iki jaunųjų poetų. 

Teatre veiks dvi specialiai festivaliui sukurtos fotoparodos. Savaitgalį poezijos skaitymai persikels ir į Valstybės pažinimo centrą (Prezidento rūmai) . Poeziją ir prozą tris dienas lydės džiazas, kinofilmai, improvizacijos ir kūrybinės dirbtuvės.

 

Tomo Dirgėlos knygos „Domas ir Tomas“ pristatymas

Lapkričio 8 dieną (11.00 val.) Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje rašytojas Tomas Dirgėla ir aktorius Giedrius Arbačiauskas ieškos... šluotos! Ne ne, iš tikrųjų jie pristatys vaikams ir smagiems suaugusiesiems knygą „Domas ir Tomas“. UŽSUKITE! 

 

Tomas Dirgėla – jaunas vaikų rašytojas, užaugęs Palangoje ir pradėjęs kurti jau pradinėse klasėse. Kai sykį susitiko dvi jo pusės – Meilė kūrybai ir Meilė vaikams – nebeliko nieko kito, kaip tik imti ir rašyti mažiesiems! Tomo nuomone, pasaulį nuo liūdesio gali išgelbėti tik vaikai ir juokas. Tad jauniesiems skaitytojams jis dovanoja antrą savo knygą ir pažada: „Kam ši istorija pasirodys nejuokinga, tą prajuokinsiu asmeniškai!“

 

Miestamiesčio miesto Miestiečių mokykloje sujudimas – dingo valytojo Valiaus šluota. Direktorius Liudas Mėmė nusprendžia – anokia čia bėda. Kol šluota atsiras, grindis galima iškloti laikraščiais. Deja, netikėtai užsukusiam mokyklų inspektoriui Kukulaičiui ši mintis neatrodo tokia puiki. Direktorius vaikšto susiėmęs už galvos – jei po savaitės grįžęs inspektorius ras netvarką, mokyklai bus... šakės!

 

Staiga pasidaro labai svarbu, kas, kada ir kodėl pavogė šluotą. Tirti bylą imasi 4B klasės mokiniai Domas ir Tomas. Detektyvus užgriūva klausimų lavina, negana to, kažkas siuntinėja grasinančias žinutes. Viskas dar labiau susipainioja paaiškėjus, kad į visa tai įsivėlusi ir Tomo meilė Upė. Ar ji išvien su blogiukais? Ir kodėl saldainių pardavėjos rankose granatsvaidis? O kur dar poezijos konkursas... Čiupk į rankas knygą, nes tokio detektyvo tau tikrai dar neteko skaityti!

3-oji šiuolaikinio taikomojo meno mugė „CRAFT VILNIUS ʼ16“

 

 

Šių metų lapkričio 24–27 d. Vilniaus rotušėje lankytojams duris atvers 3-oji tarptautinė taikomojo meno mugė „Craft Vilnius ʼ16“. Keturias dienas čia savo darbus pristatys 102 menininkai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos,  Švedijos, Turkijos, Izraelio, Rusijos.  Keramikai, tekstilininkai, odos ir stiklo dailininkai bei kostiumo ir baldų dizaineriai savo stenduose demonstruos išskirtinės kokybės papuošalų, aprangos aksesuarų bei interjero meninių akcentų kolekcijas. Bendruomeniškumo, susitikimo su menininkais ir profesinių įgūdžių tobulinimo siekiu grindžiama šiemetinės mugės „Craft Vilnius ʼ16“ idėja. 

 

Lapkričio 24 d. Svečių diena. Mugės „Craft Vilnius ʼ16“ atidarymas ir laureatų paskelbimas. Menininkų parodų atidarymas. Lapkričio 24–27 d. veiks VII tarptautinė knygrišystės paroda „Knyga / Book“, kurioje įvairių šalių odos meistrai eksponuos autorinius Kristijono Donelaičio poemos „Metai“ įrišimus. Švedų menininkas Per -Anders Hübner pristatys savo įrištas bibliofilines knygas. Juvelyro Beno Staškausko parodoje išvysime naują papuošalų kolekciją jaunai, individualumą vertinančiai asmenybei. Tekstilininkė Jovita Sakalauskaitė-Kurnaz ir turkė menininkė Elvan Özkavruk Adanir bendroje kilnojamojoje marškinių-talismanų parodoje atkreips dėmesį į smurtą patiriančių moterų problemas. Individualią keramikos plastikos parodą  surengs Lenkijoje gyvenantis keramikas Rytis Konstantinavičius, autoriniu būdu atliktus siuvinėtus fotokoliažus eksponuos menininkė iš Vokietijos Gisoo Kim. 

 

Lapkričio 25 d. Darbą pradės kūrybinės menininkų dirbtuvės – išskirtinis „Craft Vilnius“ mugių bruožas. Vienas garsiausių pasaulyje knygrišių Per -Anders Hübner kvies į trijų dienų knygos įrišimo kūrybines dirbtuves profesionalams. Tekstilininkės Džina Jasiūnienė ir Lina Zavadzkė visus pageidaujančius mokys austi rankinėmis staklėmis, juvelyrė Kotryna Vaitekūnaitė – emalio ant metalo technologijos. Domina keramikų virtuvė, smalsu, kaip formuojamas keramikos dirbinys? Tuomet galėsite apsilankyti Ryto Naruševičiaus keramikos kūrinio lipdymo ar Algimanto Patamsio molio dirbinio formavimo gipsinėse formose kūrybinėse dirbtuvėse.  Knygrišiai Sigitas Tamulis ir Rimas Supranavičius mokys vieno lanko knygos įrišimo technologijos ir viršelio dekoro aklaisiais įspaudais renesansiniais įrankiais, grafikė Jūratė Kemeklytė-Bagdonienė – pasigaminti asmeninį antspaudą-ekslibrisą. 

 

Lapkričio 26, 27 d.  Toliau veiks dailininkų parodos, bus tęsiamos dailininkų kūrybinės dirbtuvės. Tekstilininkė Ieva Šlekytė-Gasiūnienė siūlys vaikams ir suaugusiems išbandyti išmoningų audinio marginimo būdų.

 

Taikomojo meno mugėje „Craft Vilnius ʼ16“ laukiami visi, vertinantys meno kūrinio unikalumą, siekiantys susipažinti su naujausiomis taikomosios dailės ir dizaino tendencijomis, norintys atnaujinti savo įvaizdį ar užpildyti gyvenamąją erdvę unikaliais, profesionalių menininkų sukurtais darbais. Patirkite puikių įspūdžių kolegų apsuptyje, bendraudami su iškiliais menininkais, nepraleiskite progos įsigyti vertingą meno kūrinį, atnaujinti garderobą menišku aksesuaru, pasisemkite žinių iš unikalios patirties kūrėjų. 

 

Renginio vieta: Vilniaus rotušė (Didžioji g. 31, Vilnius)

Renginio data: Lapkričio 24–27 d.

Frankfurto knygų mugėje - pasaulio leidybos ir literatūros naujienos

Spalio 19-23 dienomis vyko tarptautinė Frankfurto knygų mugė, -  svarbiausia leidėjų, autorių bei autorių teisių skautų susitikimų, diskusijų ir prekybos vieta pasaulyje. Lietuvos leidėjai čia ne tik ieškojo mūsų skaitytojams įdomaus ir naujo turinio, bet ir pristatė lietuvių literatūros naujienas Lietuvos leidėjų asociacijos (LLA) jungtiniame stende.

 

Spalio 18 d. vykusioje iškilmingoje Frankfurto knygų mugės atidarymo ceremonijoje su šūkiu „Štai kuo mes dalinamės“ buvo pristatytos šalys garbės viešnios Flandrija ir Nyderlandai. Renginį stebėjo  Olandijos karalius Willem-Alexander, Belgijos karalius Philippe, karalienė Mathilde, o į svečius kreipės Frankfurto knygų mugės direktorius Juergen Boss, Vokietijos leidėjų ir knygų platintojų asociacijos prezidentas Heinrich Riethmueller, Frankfurto miesto meras Peter Feldmann, Heseno mokslo ir meno ministras Boris Rhein, Europos Parlamento prezidentas Martin Schultz, Flandrijos užsienio reikalų bei kultūrinio paveldo ministras Geert Bourgeois bei Nyderlandų švietimo, kultūros ir mokslo ministrė dr. Jet Bussemaker. Lietuvą iškilmingoje ceremonijoje atstovavo Lietuvos ambasadorius Vokietijoje Deividas Matulionis, Lietuvos kultūros ministerijos kancleris Laimonas Ubavičius ir LLA atstovai.

 

Ceremonijoje dalyvavę pranešėjai išryškino aktualiausias dabartines globalias kultūros, literatūros ir leidybos problemas bei iššūkius. Pranešėjų kalbas vienijo įžvalgos apie vėl Europai aktualų saviraiškos ir žodžio laisvės ribojimą, taip pat augančio grėsmingo populizmo įtaką kultūrai ir taikai. Garsių plojimų sulaukė Heinrich Riethmueller pranešimas, kuriame jis kvietė remti peticiją, pasirašytą jau 80 000 žmonių, prieš Turkijos valdžios institucijų taikomą smurtą ir žodžio laisvės ribojimą. Po paskutinių politinių įvykių Turkijoje, šalies leidyklos uždaromos, šimtai žurnalistų, leidėjų ir rašytojų suimti. H. Riethmueller citavo jau kelerius mėnesius moterų kalėjime kalinčios rašytojos Aslı Erdoğan laišką. Susirinkusius ji prašė prisiminti Turkijos dalyvavimą Frankfurto knygų mugėje garbės viešnia 2013 m., pristatytus rašytojus ir jų kūrinius, ir šiandien kovoti už jų gyvybę bei kūrybos ir spaudos laisvę jos tėvynėje. Europos Parlamento prezidentas Martin Schultz pažymėjo Europos kultūrų ir kalbų įvairovės svarbą Europoje, paragino nepasiduoti milžiniškai šių dienų populizmo bangai ir remtis tikromis vertybėmis.

 

Kaip ir kasmet, LLA organizavo lietuvių knygų leidybos, literatūros ir knygos meno pristatymą jungtiniame Lietuvos stende Nr. A31, 5.0 salėje. Čia buvo pateikiama ir dalinama informacinė medžiaga apie Lietuvą, Lietuvos autorius, literatūros naujienas, leidybos rinką ir leidyklas. Stende vyko renginiai ir susitikimai. Frankfurto knygų mugėje dalyvaujančius leidėjus ir institucijų atstovus LLA spalio 19 d. pakvietė į Lietuvos stendo atidarymą, kuriame  Lietuvos kultūros institutas pristatė 2017 m. projekto „Lietuva – garbės viešnia Leipcigo knygų mugėje“ kultūrinę programą. 

 

Renginyje susirinkusius žurnalistus, užsienio leidėjus ir tarptautinių projektų partnerius pasveikino Leipcigo knygų mugės direktorius Oliveris Zille, Lietuvos kultūros ministerijos kancleris Laimonas Ubavičius, rašytojas Alvydas Šlepikas, Lietuvos kultūros instituto direktorė Aušrinė Žilinskienė,    LLA vykdomoji direktorė Aida V. Dobkevičiūtė. L. Ubavičius padėkojo Lietuvos literatūros vertėjams į vokiečių kalbą Claudia Sinnig, Cornelius Hellis, Markusas Roduneris, Saskia Drude, Silke Brohm, Magda Doering ir kitiems už darbą, be kurio Lietuvos ir Vokietijos literatūrų dialogas būtų neįmanomas. L. Ubavičius pažymėjo, kad didžiausias dėmesys pristatant Lietuvos literatūrą Leipcigo knygų mugėje bus skiriamas dabarties Lietuvai ir jos refleksijai literatūroje, taip pat šiandieninei mūsų tapatybei Europoje, kylantiems geopolitiniams, socialiniams, ekonominiams, kultūriniams iššūkiams, pilietinės visuomenės raidos klausimams, toms temoms, kurios šiandien yra aktualios mūsų abiejų šalių visuomenėms.

 

Anot Leipcigo knygų mugės direktoriaus O. Zille, garbės viešnios koncepcija yra puikus būdas pristatyti Europos kultūrinę įvairovę ir sukelti naujų impulsų Lietuvos – Vokietijos mainams. O. Zille džiaugėsi parengta Lietuvos programa, kurioje jau dabar žadama daug literatūrinių atradimų, neįprastų muzikinių ir meninių patirčių bei įdomių politinių diskusijų.

 

Svarbi LLA misija tarptautinėje Frankfurto knygų mugėje – Lietuvos leidėjų atstovavimas Europos skėtinių organizacijų tarptautinėse darbo grupėse ir projektuose, įvairiuose seminaruose ir konferencijose. A. V. Dobkevičiūtė skaitė pranešimą Frankfurto knygų mugės organizatorių verslo klube (Business club) EDItEUR organizuotame seminare 38th International Supply Chain Seminar. (liet. 38-asis tarptautinių įmonių bendradarbiavimo seminaras). Savo pranešime kalbėjo apie pasaulinius standartus mažakalbėse šalyse ir su kokiomis problemomis susiduria “mažų kalbų” šalių leidybos sektorius, pristatė Nacionalinį knygų prekyboje katalogą kaip alternatyvą ir pagalbinę priemonę tokių šalių rinkodaros augimui ir knygų pardavimų skatinimui. Renginyje taip pat pranešimus skaitė leidybos sektoriuje puikiai žinomi  specialistai kaip Ronald Schild (MVB), Graham Bell (EDItEUR), David Walter ir Howard Willows (Nielsen Book), Ruth Jones (Ingram Content Group) ir kt. Seminare buvo aptariami metaduomenų standartai ir jų svarba, ISNI knygų numeris, EPUB evoliucija, literatūros prieinamumas ir rinkodara. Seminare dalyvavo apie 60 dalyvių iš įvairiausių pasaulio šalių.

 

Kasmetiniame Europos leidėjų federacijos (FEP) ir ES politikų susitikime leidėjų asociacijų atstovai diskutavo apie knygų leidybos rinkų daugiakalbėje Europoje  ateitį. Europos komisijos Ryšių tinklų, turinio ir technologijų generalinio direktorato Autorių teisų padalinio vadovė Maria Martin-Prat akcentavo svarbius uždavinius įgyvendinant autorių teisių ir gretutinių teisių teisinio reglamentavimo reformą. Gera žinia leidėjams buvo ta, kad dar šiais metais planuojama svarstyti PVM Direktyvos pakeitimus ir mokesčio lengvatos taikymą el. knygoms. Taip pat buvo akcentuota, kad intensyvi diskusija su leidėjais dėl iššūkių, su kuriais leidyba susiduria skaitmeniniame amžiuje, dar tęsis: įgyvendinant Marakešo sutartį, vertinant Google bylą, kūrinių masinio skaitmeninimo, sklaidos ir prieinamumo problemas, išimčių įtvirtinimą, reprografijos ir kolektyvinio administravimo optimizavimą.  Šie faktoriai tiesiogiai įtakoja leidybos rinką.

 

Taip pat LLA dalyvavo kaip ALDUS projekto partnerė: EACEA (Education, Audiovisual and Culture Executive Agency) organizuojamoje literatūros vertimų programos sesijoje, kurioje buvo teikiami pasiūlymai dėl 2017 m. Europos šalių vertimų, publikacijų ir jų sklaidos dotacijų ir konkurso vertinimo kriterijų; Europos literatūros premijos (EUPL) renginiuose ir susitikimuose su premijų laureatais; ART+ dirbtuvėse ir kt. 

 

Frankfurto knygų mugė – tai  viena  didžiausių  tarptautinio  lygio  knygų mugių  pasaulyje.  Pernai  į  Frankfurtą prie Maino Vokietijoje susirinko per 8,000 dalyvių iš daugiau nei 100 šalių ir aplankė beveik 280.000 lankytojų. Daugiau informacijos apie parodą: http://www.buchmesse.de

Startuoja tarptautinė Frankfurto knygų mugė

Spalio 19 d. startuoja tarptautinė Frankfurto knygų mugė, į kurią kasmet skuba svarbiausi leidybos sektoriaus dalyviai iš viso pasaulio. Šiais metais knygų mugės garbės viešniomis bus Flandrija ir Nyderlandai, o šalių prisistatymą vainikuos šūkis „Štai kuo mes dalinamės“. 

 

Tarptautinė Frankfurto knygų mugė yra ne tik svarbiausia leidėjų, autorių bei autorių teisių agentūrų specialistų susitikimų vieta, bet ir didžiausia knygų, medijų, autorių teisių ir licencijų prekybos vieta visame pasaulyje, kurioje savo leidybą pristato ir Lietuva. Lietuvos leidėjai ir leidybos sektoriaus dalyviai čia ne tik ieško naujo ir patrauklaus turinio, bet ir pristato lietuvių literatūros naujienas. 

 

Kaip ir kasmet, Lietuvos leidėjų asociacija (LLA) organizuoja lietuvių knygų leidybos, literatūros ir knygos meno pristatymą jungtiniame Lietuvos stende Nr. A31, 5.0 salėje.

 

Jungtiniame leidėjų stende visomis dienomis bus ne tik pateikiama viską apimanti informacija apie Lietuvos leidybos rinką ir jos galimybes, bet ir vyks Lietuvos leidybos ir kultūros sklaidą skatinantys renginiai. Frankfurto knygų mugėje dalyvaujančius leidėjus ir institucijų atstovus LLA spalio 19 d., ketvirtadienį, 14 val. kvies į Lietuvos leidėjų jungtinio stendo atidarymą, kuriame  Lietuvos kultūros institutas pristatys 2017 m. projekto „Lietuva – garbės viešnia Leipcigo knygų mugėje“ kultūrinę programą. Renginyje dalyvaus Kultūros ministerijos atstovai, Leipcigo knygų mugės vadovai, savo naują knygą pristatys rašytojas Alvydas Šlepikas. Taip pat stende bus pristatoma tarptautinė Vilniaus knygų mugė, o Lietuvos leidėjai organizuos susitikimus su užsienio partneriais ir literatūros agentais. 

 

Kita svarbi LLA misija tarptautinėje Frankfurto knygų mugėje – Lietuvos leidėjų atstovavimas Europos skėtinių organizacijų tarptautinėse darbo grupėse ir projektuose, įvairiuose seminaruose ir konferencijose. 

 

Kaip Europos leidėjų federacijos narė (FEP – nekomercinė skėtinio tipo asociacija, vienijanti 28 nacionalines Europos knygų leidėjų ir knygų platintojų asociacijas), LLA dalyvaus kasmetiniame FEP ir ES politikų susitikime. Šiais metais leidėjų atstovai diskutuos apie knygų leidybos rinkų daugiakalbėje Europoje  ateitį su Europos komisijos Ryšių tinklų, turinio ir technologijų generalinio direktorato Autorių teisų padalinio vadove Maria Martin-Prat ir Europos komisijos prekybos generalinio direktorato intelektinės nuosavybės teisių aspektų padalinio specialistu Pierre-Yves Andrau. 

 

Taip pat LLA dalyvaus EACEA (Education, Audiovisual and Culture Executive Agency) organizuojamoje „Kūrybiškos Europos“ literatūros vertimų programos sesijoje, kurioje bus teikiami pasiūlymai 2017 metų Europos šalių vertimų, publikacijų ir jų sklaidos dotacijoms. Renginyje bus pristatytos sąlygos norintiems gauti dotacijas, vyks diskusija. Pranešimus skaitys Arnaud Pasquali ir Piero Fratini (Europos Komisija, EACEA, kultūros skyrius). Tokį susitikimą ir seminarą Lietuvos leidėjams LLA planuoja surengti 2017 m. Vilniaus knygų mugėje.

 

LLA yra ALDUS (Europos šalių knygų mugių bendradarbiavimo tinklas) projekto, siekiančio įtvirtinti tarptautinį knygų mugių bendradarbiavimą, partnerė. LLA atstovai dalyvaus Frankfurto knygų mugės ir ALDUS organizuojamuose Europos literatūros premijos (EUPL) renginiuose, kuriuose ypač didelis dėmesys skiriamas Europos šalių literatūros vertimų skatinimui. Taip pat LLA atstovai dalyvaus ART+ dirbtuvėse, kuriose kartu su Europos komisijos nariais diskutuos apie Europos kultūros politikos inovacijas. LLA vykdomoji direktorė Aida V. Dobkevičiūtė skaitys pranešimą Frankfurto knygų mugės organizatorių verslo klube (Business club) rengiamame seminare The Supply Chain. 

 

Frankfurto knygų  mugė – tai  viena  didžiausių  tarptautinio  lygio  knygų mugių  pasaulyje.  Pernai  į  Frankfurtą prie Maino Vokietijoje susirinko per 8,000 dalyvių iš daugiau nei 100 šalių ir aplankė beveik 280.000 lankytojų.

 

Daugiau informacijos apie parodą: http://www.buchmesse.de.

 

MRU kviečia sudalyvauti konferencijoje „Akademinė etika kintančioje visuomenėje“

Kviečiame Jus dalyvauti Mykolo Romerio universiteto organizuojamoje mokslinėje – praktinėje konferencijoje „Akademinė etika kintančioje visuomenėje“. Konferencijos tikslas – skatinti įvairiapuses diskusijas akademinės etikos tema ir kelti klausimus, kaip (ne)etika grįsti sprendimai ir (ne)etiška akademinė bendruomenė prisideda prie studijų procesų ir mokslinės veiklos kokybės bei atstovaujamos institucijos reputacijos formavimo. Dalyvių registracija vykdoma iki 2016 m. spalio 3 d.  http://etika.mruni.eu/registracija/

 

Atkreipiame dėmesį, kad konferencijos metu turėsite galimybę įsigyti mažesne nei rinkos vertė kaina knygą mokslinės veiklos etikos tema, kurią taip pat galite iš anksto rezervuoti el. p. aec@mruni.eu:

Mokslinės veiklos etika Lietuvoje. Teorinės, empirinės ir praktinės apibrėžtys mokslinių tyrimų, akademinės autorystės, etikos vadybos ir kituose kontekstuose. Mokslo monografija. Aurelija Novelskaitė, Raminta Pučėtaitė, Anna Lipnevič, Reda Adomaitienė, Svajonė Mikėnė, Lina Lapinaitė. Lietuvos socialinių tyrimų centras. Vilnius, 2015, 600 p.

 

Knygoje pristatomi LMT mokslininkų grupių projektų „Akademinė autorystė: normatyvinis apibrėžimas ir empirinė realybė" (Nr. MIP-082/2013, 2013-2015 m.) ir „Mokslinių tyrimų etikos būklė Lietuvoje: situacijos analizė" (Nr. MIP-37/2010, 2010-2011 m.) rezultatai: Lietuvos mokslo bendruomenės apklausų, interviu su Lietuvos mokslo organizacijų etikos komitetų narėmis ir nariais bei Lietuvoje leidžiamų mokslo žurnalų redaktoriais, tarptautinių ir nacionalinių dokumentų analizės pagrindu aprašomi mokslinės veiklos (konkrečiau - tyrimų ir mokslinės autorystės) etikos būklės vertinimai, požiūriai į etinį mokslinės veiklos lauką, jame pastebimus etikos pažeidimus bei jų priežastis, kitus aspektus.

Kaina su PVM: 10,90 Eur (atsiskaitymas tik grynaisiais!)

 

Daugiau informacijos apie šią konferenciją rasite konferencijos internetiniame puslapyje.

 

Dėl išsamesnės informacijos galite teirautis tel. 8 680 76293, el. p. aec@mruni.eu.

 

Skaitymo festivalis

Aš žinau, ką skaitei aną vasarą. Tad ko lauki? Ateik rugsėjo 7-10 d. į SKAITYMO FESTIVALĮ Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos kieme (Trakų g. 10) ir pats prisipažink, ką skaitei!

Tavęs lauks kultūriniai renginiai, susitikimai su autoriais ir kūrėjais, žaidimai ir kitos pramogos. Čia galėsi susirasti literatūrinį receptą nuo įvairių ligų, sužinosi apie naująsias skaitymo technologijas, galėsi pasimėgauti spektakliais, džiazo, dainuojamosios poezijos ir kitų stilių muzikiniais pasirodymais.

Skaitymo festivalis prasidės rugsėjo 7 d. su Žygimantu Kudirka, o pirmuoju rugsėjo 8 d. renginiu palydėsime Bibliotekų metų akciją „Vasara su knyga“. Skaitymo festivalį šiais metais užbaigsime „Liūdnų slibinų“ pasirodymu.

 

Šiais metais Skaitymo festivalis pristato 4 erdves:

  • Literatūrinę vaistinę, kurioje bus skaitymo skatinimo, edukacinė veiklos, kultūriniai renginiai, susitikimai su autoriais ir kūrėjais.
  • Skaitymo erdvę, kurioje galėsi pailsėti, paskaityti knygas ir periodinius leidinius, taip pat šioje erdvėje bus pristatomos šiuolaikinės informacinės ir komunikacinės technologijos.
  • Knygos sceną, skirtą pasirodymams, koncertams, vaidinimams, dainuojamajai poezijai.
  • Susitikimų erdvę, kurioje bus organizuojami bibliotekų leidybinės produkcijos pristatymai, susitikimai su knygų autoriais, rašytojais, atviros paskaitos.

Kiekviena Skaitymo festivalio diena bus vis kitokia! 3 dienoms numatėme po 3 temas:

I-oji diena bus skaitymo. Šią dieną įvyks Skaitymo festivalio atidarymo koncertas ir Bibliotekų metų renginio „Vasara su knyga“ uždarymas, taip pat pradės veikti literatūrinė vaistinė, skaitymo erdvė.

II-oji – literatūros diena. Į programą įtrauktos atviros paskaitos, susitikimai su rašytojais, muzikiniai pasirodymai vaikams, edukaciniai žaidimai, Vilniaus regiono leidyklų ir bibliotekų leidybinės produkcijos pristatymai.

III-ąją dieną, skirtą kūrybos temai, vyks susitikimai su kūrėjais ir kūrybininkais, edukaciniai ir kultūriniai užsiėmimai, spektakliai ir koncertai.

Draugiau apie festivalį skaitykite čia, o visą renginio programą rasite paspaudę šią nuorodą.

 

Šaltinis: http://www.vilnius-events.lt/renginiai/skaitymo-festivalis/

Kviečiame sudalyvauti Europos žydų kultūros dienų renginiuose

VVGŽM Tolerancijos centras (Naugarduko g. 10/2, Vilnius) šį sekmadienį, rugsėjo mėn. 4 d.,  įsilies į Europos žydų kultūros dienų renginius. Maloniai kviečiame dalyvauti:

13 val. vyks ekskursija naujausioje VVGŽM parodoje ,,Žakas Lipšicas. Gyvenimas skulptūroje“. Parodos kuratorė – Aušra Rožankevičiūtė

14 val. 15 min. Pokalbis-diskusija ,,Balsių giesmė“. Šventosios kalbos raidės Žako Lipšico skulptūroje“. Lektorė – Natalja Cheifec

Dėmesio! Laukiame mažųjų lankytojų!

13 - 15.15 val. Kol tėveliai dalyvaus renginiuose mažuosius lankytojus užims muziejaus edukatorė. (Apžiūrėsime ekspozicijas, ieškosime karaliaus Saliamono sosto, piešim skulptūras ir ,,žaisime Šabą“.)

 

Renginiai nemokami. Būtina registracija (nepamirškite nurodyti vaikų amžiaus): muziejus@jmuseum.lt arba tolerancijos.centras@gmail.com

 

Žakas Lipšicas (1891–1973) gimė Druskininkuose, gyveno ir kūrė Paryžiuje, Niujorke, Italijoje, tačiau niekada nepamiršo savo šaknų. “Esu skulptorius iš Lietuvos” - tokiais žodžiais prisistatydavo, atidarydamas parodas pasaulio muziejuose ir meno galerijose. Pirmą kartą Lietuvos visuomenė turi galimybę susipažinti su pasaulinio garso skulptoriaus kūryba, atvežta iš Paryžiaus muziejų: George Pompidou centro ir Judaizmo meno ir istorijos muziejaus, taip pat iš privačių Lietuvos kolekcijų. Paroda, skirta 125-osioms Ž. Lipšico gimimo metinėms paminėti, Vilniuje veiks iki rugsėjo 25 d.

Džiaugiamės, kad paroda yra gausiai lankoma. Jūsų atsiliepimų vedami, rengsime susitikimus su parodos su kuratore, muziejininke Aušra Rožankevičiūte ir rugsėjo mėn.  Maloniai kviečiame prisijungti prie skelbiamų susitikimų datų arba, subūrus draugų, kolegų grupę,  užsisakyti ekskursiją Jums patogiu metu individualiai.

Laukiame Jūsų:

Rugsėjo 4 d., sekmadienį, 13.00 val. (Europos žydų kultūros dienos: lankymas nemokamas)

Rugsėjo 7 d., trečiadienį, 17.30 val. (Dalyvavimas ekskursijoje nemokamas, įsigijus muziejaus lankymo bilietą)

Rugsėjo 11 d., sekmadienį, 13.00 val. (Dalyvavimas ekskursijoje nemokamas, įsigijus muziejaus lankymo bilietą)

Rugsėjo 14 d., trečiadienį 17.30 val. (Dalyvavimas ekskursijoje nemokamas, įsigijus muziejaus lankymo bilietą)

Rugsėjo 18 d., sekmadienį, 13.00 val. (Dalyvavimas ekskursijoje nemokamas, įsigijus muziejaus lankymo bilietą)

Rugsėjo 21 d., trečiadienį, 17.30 val. (Dalyvavimas ekskursijoje nemokamas, įsigijus muziejaus lankymo bilietą)

Rugsėjo 25 d., sekmadienį, 13.00 val. (Paskutinė parodos eksponavimo Vilniuje diena: lankymas nemokamas)

 

Būtina registracija el. p. adresu: tolerancijos.centras@gmail.com arba mob. tel.: 86 16 57 890

Kvietimas į finalinį nacionalinio konkurso „Naujasis knygnešys 2016” renginį

Gegužės 26 d., ketvirtadienį, 13 val. viešbučio „Narutis“ Kolonų salėje vyks nacionalinio mobiliojo turinio sprendimų konkurso „Naujasis knygnešys 2016” finalinis renginys. Konkurso nugalėtojams bus suteikta teisė atstovauti Lietuvai Jungtinių Tautų globojamame pasauliniame geriausių m. sprendimų konkurse „Pasaulio viršūnių apdovanojimai 2016“ (angl. „World Summit Award Mobile 2016 – WSA-Mobile 2016“).

 

„Finalinio renginio metu kiekvienam konkurso finalininkui bus suteikta teisė per 2 minutes pristatyti savo sukurtą sprendimą ir įrodyti, kad jis vertas geriausio įvertinimo savo kategorijoje. Komisija, atrinkdama konkurso finalininkus, vertino jų sprendimų inovatyvumą, originalumą, pažangumą, atitikimą ne tik Lietuvos, bet ir kitų pasaulio šalių vartotojų poreikiams. Malonu pažymėti, kad šiais metais turime itin vertų dėmesio sprendimų, iš kurių išrinksime tuos, kurie galėtų sėkmingai varžytis pasauliniame konkurse.“, ‒ sako Ieva Žilionienė, Ryšių reguliavimo tarnybos Strategijos departamento direktorė, „Pasaulio viršūnių apdovanojimų“ Lietuvos nacionalinė ekspertė ir pasaulinės žiuri narė.

 

Konkurso komisija, kurią sudaro viešojo sektoriaus, verslo, žiniasklaidos, NVO atstovai, finalinio renginio metu iš 18 finale dalyvausiančių sprendimų išrinks nugalėtojus kiekvienoje iš šešių skirtingų m. turinio konkurso kategorijų.

 

Maloniai kviečiame žiniasklaidos atstovus apsilankyti šiame renginyje. 

 

Daugiau apie konkursą „Naujasis knygnešys“ – www.naujasis-knygnesys.lt

 

Daugiau apie konkursą „Pasaulio viršūnių apdovanojimai“ – http://www.wsis-award.org/

Pasitikime vasarą su knyga – skaitykime ir pramogaukime nuo saulėtekio iki saulėlydžio!

2016 m. birželio 1 d., trečiadienį, 12 val. kviečiame į šventinį Bibliotekų metų renginį „Vasara su knyga: nuo saulėtekio iki saulėlydžio“ Mažajame Ąžuolyne, prie Kauno apskrities viešosios bibliotekos, lyjant – viduje (Radastų g. 2).

 

Renginio metu gaminsime ir laidysime aitvarus, lankstysime origamius, šokinėsime per gumą, žaisime klasę, mainysimės atsineštomis knygomis knygų mainytuvėse. Įvairiaspalvėmis kreidelėmis marginsime ant grindinio nupieštą didžiulį drugelį ir visi kartu džiaugsmingai pasitiksime vasaros pradžią, susibūrę į sąspietį (angl. flashmob). Mažyčio stebuklo, romantikos ir elegancijos  dvelksmą sukurs skrajojantys muilo burbulai, įvairiausių žaidimų ir skaitymo oazės.

 

14 val. bus iškilmingai atidengtas Knygų namelis (ang. Little Free Library). Naujoji bibliotekėlė kvies bendruomenės narius mainytis perskaitytomis knygomis. Renginį vainikuos šokių centro „In*Beat“ lindyhopo šokėjų pasirodymas bei Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų orkestro koncertas.

 

9–19 val. vyks tiesioginė teatralizuoto ir interaktyvaus Rebekos Unos knygos „Atjunk“ skaitymo transliacija. Knygos pasaulis visiškai nugrimzdęs į virtualią realybę, kur nelikę pojūčių ir jausmų. Visi daiktai, spalvos, kvapai perkelti į sistemą, kur negalime liestis, bendrauti ar jausti. Tačiau renginio metu mes elgsimės atvirkščiai ir kelsime maištą – bus daug skardaus juoko, tikro bei gyvo bendravimo, jausmo, šurmulio ir džiaugsmo.

 

Įjunk vasarą su knyga


„Vasara su knyga: nuo saulėtekio iki saulėlydžio“ – atidaromasis skaitymų ir užsiėmimų renginys, skirtas Bibliotekų metams. Tai bendras Lietuvos apskričių viešųjų bibliotekų (Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Šiaulių bei Klaipėdos) projektas. Visą vasarą vyks jų organizuojami įvairūs renginiai: skaitymai, knygų mugės, leidyklų dienos, edukaciniai užsiėmimai, kūrybinės dirbtuvės.

Rašytoja Kristina Sabaliauskaitė moksleivius vėl kviečia į rašinio konkursą

Jau antrus metus iš eilės rašytoja Kristina Sabaliauskaitė kartu su „Baltų lankų“ leidykla organizuoja trumpojo rašinio konkursą 8–12 klasių ir jas atitinkančių gimnazijos klasių moksleiviams.

 

Šių metų tema – „Mano odisėja“. Tai turėtų būti rašinys apie įsiminusią, kuo nors nepaprastą kelionę, kurios metu autorius daug ką sužinojo, suprato apie save ir kitus žmones bei apie mus supantį pasaulį. Moksleiviai raginami pasakoti atvirai, nevengti jiems rūpimų problemų aštrumo, nebijoti kritiškai vertinti ar nuoširdžiai pasidžiaugti, kalbėti ne mokyklinio rašinio forma, o savo literatūriniu balsu.

 

Šiemet konkursą nuspręsta skelbti prieš mokinių vasaros atostogas. Orientacinė rašinio apimtis – 1000 žodžių. Rašinių leidykla laukia el. paštu leidykla@baltoslankos.lt iki spalio 14 dienos. Laiške būtina nurodyti mokinio ir jo mokytojo vardą, pavardę, mokyklą, klasę ir kontaktinį telefoną. Rašinius vertins rašytoja Kristina Sabaliauskaitė kartu su „Baltų lankų“ leidyklos atstovais. Nugalėtojai bus paskelbti spalio 28 d.

 

I vietos nugalėtojas bus apdovanotas rašytojos Kristinos Sabaliauskaitės išskirtine dovana.

 

I, II ir III vietos laimėtojai bus pakviesti į nemokamą ekskursiją „Vilnius K. Sabaliauskaitės romane „Silva rerum III“. Šį prizą įsteigė Vilniaus turizmo informacijos centras. „Džiaugiamės, kad konkursas padeda skatinti moksleivių kūrybiškumą, geriau suprasti pasaulį ir atrasti kažką naujo. Įsteigtas prizas tarsi pratęs rašinių konkurso temą, nes kiekviena ekskursija gali tapti nepaprasta ir įsimintina kelione po miestą“, – teigia centro vadovė Jolantos Beniulienė.

 

II ir III vietos nugalėtojams prizus įteiks leidykla „Baltos lankos“.

 

Šaltinis: http://www.15min.lt/kultura/naujiena/literatura/rasytoja-kristina-sabaliauskaite-moksleivius-vel-kviecia-i-rasinio-konkursa-286-629267

Dominyko Urbo premija – Tomui Taškauskui, LLVS bičiulių premija – Audriui Ožalui

Dominyko Urbo premija šiais metais už vertimo debiutą atiteko Tomui Taškauskui, o LLVS bičiulių premija – žurnalistui Audriui Ožalui už kompetentingą ir entuziastingą bendradarbiavimą pristatant skaitytojams pasaulinę literatūrą ir jos vertėjus.

Premijos bus teikiamos gegužės 11 d., trečiadienį, 19 val. MintVinetu knygyne (Šv. Ignoto g. 16/10).

Tomui Taškauskui  2016 m. Dominyko Urbo premija skirta už sėkmingą vertimo debiutą – pagirtiną Pascal Riou knygos „Pasaulis – pažadas, kurį mylėti reikia.” vertimą  (Versus aureus, 2015).

Tomas Taškauskas gimė 1986 m., baigė Pasvalio Petro Vileišio gimnaziją, studijavo lietuvių filologiją Vilniaus universitete, kur 2012 m. apsigynė bakalauro laipsnį. 2015 m. baigė vertimo (iš prancūzų k.) Vilniaus universiteto Vertimo studijų katedros magistrantūrą. Baigiamajame rašto darbe analizavo žodžių žaismų vertimus iš prancūzų į lietuvių kalbą Jacques Prévert dvikalbėje rinktinėje „Puokštė“.

Nuo 2007 m. publikuoja savo kūrybą ir vertimus, taip pat straipsnius ir recenzijas  kultūrinėje spaudoje („Literatūra ir menas“, „Šiaurės Atėnai“, „Naujoji Romuva“, „Kultūros barai“, „Krantai“). Autoriaus kūryba ir vertimai iš prancūzų kalbos publikuojami tarptautinio festivalio „Poezijos pavasaris“ almanachuose (2008, 2009, 2012, 2013, 2014).

2015 m. vertėjas parengė seriją poezijos vertimų, supažindinančių Lietuvos skaitytojus su XX a. prancūzų poetais – Jacques Prévert, Philippe Jaccottet ir Yves Bonnefoy.

Pascal Riou (gimęs 1954 m., Provanso Ekse) yra prancūzų poetas, rašytojas ir vertėjas, kurio kūryboje gausu krikščioniškų užuominų. Išleido apie dešimt autorinių knygų. Poeto eilėraščiai versti į anglų, italų, graikų ir lietuvių kalbas. Prancūzų poetas savo eilėraščiuose daug kalba apie vaikystės namus, skiria tekstus artimiesiems – mamai, tėčiui, sūnui. Poetui labai svarbus ir ryšys su kraštovaizdžiu: lyrinis subjektas dažniausiai reflektuoja savo patirtį Provanso peizažuose. Nepaisant asmeniškumo ir geografinių konkretybių, eilėraščiuose fiksuojama universali gyvenimiška patirtis, verta bet kurios šalies skaitytojo dėmesio.

Dominyko Urbo premija, 2008 m. įsteigta Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos, skiriama grožinės ir humanitarinės literatūros vertėjui už debiutą: per pastaruosius trejus metus publikuotą profesionalų, menišką pirmą arba antrą vertimą (knygą) į lietuvių kalbą. Ši premija teikiama minint žymaus vertėjo, redaktoriaus ir kalbininko Dominyko Urbo gimimo metines.

Bičiulių premija skiriama asmeniui arba organizacijai, per pastaruosius vienus metus ypač nusipelniusiems meniniam vertimui ir vertėjo profesijai.
Taigi laureatu gali tapti kritikas (-ė), žurnalistas (-ė), redaktorė (-ius), pedagogė (-as), bibliotekininkė (-as) ar biblioteka, kalbininkė (-as), leidykla ar leidėja (-s) etc.
Premijos tikslas – įvertinti laureato darbą ir indėlį į literatūros vertimo meną, populiarinimą ir sklaidą.

Skaitome Vilnių!

Nejau taip greit praėjo

pro šalį netikėtai

nerūpestingi lietūs -

nežinomi poetai.

 

Rimas Burokas, 1976 m.

 

Vilniečiai ir Vilniaus svečiai šeštadienį jau pastebėjo įvairiose miesto viešose vietose atsiradusius tekstus – eilėraščius, jų citatas, prozos ištraukas. Tai – dalis projekto „Skaitome Vilnių“ (#skaitomevilniu), kurį sumanė ir įgyvendino VšĮ „Laikas skaityti“, Vilniaus miesto savivaldybė ir Lituanistų sambūris, taip paminėdami gegužės 7-ąją – Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną.



Nuo pirmadienio literatūros tekstus jau galima bus perskaityti ir miesto stenduose. Dešimtimis kultūros tekstų Vilnius kreipiasi į vilniečius ir kviečia jį skaityti kaip ilgaamžį, daugiakultūrinį miestą, įvairų žmonėmis, pažiūromis, kalbomis, kuriomis Vilniaus gyventojai kalbėjo ir kalba. Daugelis tekstų gali pasirodyti negirdėti, niekada neskaityti. Kai kuriuos autorius mes nepelnytai užmiršome, nors jų poetinė kalba ir išmintis mums gali būti įkvėpimas ir stiprybė.



Seniausiai citatai, kuri priklauso Gediminui, didžiajam Lietuvos kunigaikščiui, jau beveik 700 metų – ji datuojama 1323 m. Naujausia ištrauka – iš Sigito Parulskio knygos, išleistos šiemet, 2016 m. Tarp pasirinktų autorių tie, kurie neatskiriami nuo Vilniaus ir jo gyvenimo – Adomas Mickevičius, Česlovas Milošas, Ričardas Gavelis, Jurgis Kunčinas, Jurga Ivanauskaitė, Rimas Burokas, Grigorijus Kanovičius, Mošė Kulbakas, Judita Vaičiūnaitė, Liudvikas Jakimavičius ir kiti.



Vilnius tekstais prabilo nuo Nėries pakrantės iki Užupio, nuo Europos aikštės, iki Rūdininkų skvero. Šio projekto idėja – pakviesti žmones stabtelti ir susikaupti žodžiams, jų prasmei, tad į jo vyksmą norime įtraukti ir visus Vilniaus gyventojus, ypač – jaunuosius jo skaitytojus.



Kviečiame Vilniaus mokyklas, moksleivius, organizacijas siūlyti pasirinktus įvairių laikotarpių ir kultūrų Vilniaus kūrėjų tekstus bei jų įgyvendinimo viešoje vietoje idėjas. Gal tai bus mokyklos kiemas, gal statybas juosianti laikina tvora, o gal kita, visai netikėta vieta. Jaunimo pasiūlytas idėjas vertins projekto ekspertų komisija. Įdomiausios idėjos bus įgyvendintos, o jų autoriai sulauks dovanos – knygų lentynos. Savo idėjas, siūlomus išrašyti tekstus su vietų nuorodomis siųskite adresu
ruta@laikasskaityti.lt



Taip pat kviečiame visus vilniečius dalytis socialiniuose tinkluose viešose vietose rastų ir patikusių tekstų nuotraukomis su žyme #skaitomevilniu.

 

Visus tekstus, platesnę informaciją, aprašymus apie autorius galite rasti šiose interneto svetainėse www.vilnius.lt www.auguskaitydamas.lt www.lituanistusamburis.lt

Gegužės 7 d. skaitymo šventė „Lietuva skaito!“ pakvies atversti knygą ir skaityti kartu

Lietuvos kūrėjai, leidėjai, bibliotekininkai, spaustuvininkai ir knygynų darbuotojai kviečia ruoštis skaitymo šventei „Lietuva skaito!“ ir gegužės 7-ąją, minint Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, skaityti kartu lietuvišką knygą.



Šiais metais akcija „Lietuva skaito!“ ypatinga dėl ypač plačios renginių geografijos – skaitymai vyks net 35-iuose skirtinguose Lietuvos ir užsienio miestuose: nuo Vilniaus iki Kuršėnų, nuo Oslo iki Glazgo. Daugiau nei 60 susitikimų su autoriais, diskusijų, performansų bei kūrybinių dirbtuvių lauks įvairaus amžiaus dalyvių ir skaitytojų.



Gegužės 7 d. knygynai, bibliotekos, kino teatrai, parkai ir kavinės atvers duris susitikimams su mylimais autoriais ir kūrėjais. Daugiau nei 70 žodžio, rašto ir lietuvių kalbos meistrų planuoja susitikimus.  Tekstus skaitys, mintimis dalinsis ir su skaitytojais bendraus G. Adomaitytė, R. Aškinytė, R. Bagdzevičius, D. Cidzikaitė, A. Čekuolis, L. S. Černiauskaitė, E. Daciūtė, T. Dirgėla, R. Dmuchovskienė, R. Flick, J. Jakštaitis, L. Juknevičiūtė, P. Juodišius, A. Juozaitis, G. Grajauskas, K. Gudonytė, A. Kaziliūnaitė, D. Kutraitė Giedraitienė, E. Lei, B. Mar, S. Paltanavičius, S. Poisson, V. Račickas, D. Rudytė, R. Tamošaitis, A. Urbonaitė, R. Vanagaitė, V. Vasiliauskaitė, R. Stankevičius, S. Stoma, V. Šereikienė, R. Šerelytė,  A. Šlepikas, K. Zylė, A. Žekevičius, J. Žilinskas, L. Žutautė ir kt.



Tradiciniai Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto klasikos skaitymai šiemet bus skirti Marcelijaus Martinaičio 80-osioms gimimo metinėms. Vileišių rūmų kieme svečiai skaityti savo mėgstamiausius poeto eilėraščius, lankytojų lauks kūrėjui skirta paroda ir ekskursija po Vileišių rūmus.



Netradiciniai prozos skaitymai „Tebūnie kioskai!“ su A. Jakučiūnu, A. Kisarauskaite ir R. Kmita vyks Gariūnų verslo parko koncertų salėje. Slemo ritmu vakarą galėsime praleisti kartu su Ž. Kudirka Menų fabriko „Loftas“ gastrobare „Elfa“. Vilniaus kavinių šurmulį nustelbs aktorių literatūriniai etiudai. Visiškoje tamsoje klausyti skaitymų pakvies kino teatras „Pasaka”, o Bernardinų sode skambės R. Gary romano „Aušros pažadas“ ištraukos.



Savanoriai seks pasakas ligoniukams Vilniaus Universiteto Santariškių vaikų ligoninėje, o Maltiečių ordino senjorai skaitys su prof. V. Labučiu.



„Lietuva skaito!“ akcijos misija – gegužės 7 d. švęsti Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos šventę. 12 val. atverskime knygą ir skaitykime kartu!

Visi klausimai atsakyti, išskyrus vieną – O KĄ IR KUR SKAITYSI TU?

KAS? KUR? KADA? Sekite naujienas akcijos:

 Facebook paskyroje
https://www.facebook.com/lietuvaskaito/?fref=ts,

Lietuvos leidėjų asociacijos Facebook paskyroje

Tinklalapyje www.lla.lt

Dalinkitės akcijos VIDEO KLIPU ir VINJETE: https://www.youtube.com/channel/UCeaXLD3R92cXeDulMuMsd_A;

Organizatoriai: Lietuvos leidėjų asociacija, Lietuvos spaustuvininkų asociacija.

Projektą dalinai finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

 

 

 

Savaitgalis su V. Šekspyru Kauno mieste

Minint 400-ąsias Viljamo Šekspyro ir Miguelio de Servanteso mirties metines, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Užsienio kalbų institutas (UKI) ir Humanitarinių mokslų fakultetas (HMF) prisideda prie šių Renesanso epochos amžininkų kūrybos sklaidos visuomenei organizuoja įvairius nemokamus renginius mieste.

 

400 rožių diena su skaitymais mieste

 

Balandžio 23-ioji, Pasaulinė knygos ir autorių teisių diena, turi ypatingą prasmę pasaulio literatūros kalendoriuje. 1564 m. balandžio 23-ioji oficialiai laikoma Viljamo Šekspyro gimimo data. 1616 m. šią dieną pasaulis neteko ispanų plunksnos meistro Migelio de Servanteso bei savo gimimo dieną mirė ir V. Šekspyras.

 

Šia UNESCO organizacijos 1995 m. paskelbta proga ir amžininkų mirties metinėms paminėti vyks V. Šekspyro ir M. Servanteso kūrybos ištraukų skaitymai Kauno centre. Juos atliks VDU Teatro aktoriai bei įvairūs universiteto užsienio kalbų klubai. „Smagu, jog įgyvendinti sumanymus mums padeda universitete aktyviai veikiantys studentiški Anglistų ir M. Servanteso ispanų kalbos ir kultūros klubai, VDU Teatro aktoriai“, – universiteto bendruomenės iniciatyvomis džiaugiasi VDU Humanitarinių mokslų fakulteto dekanė, doc. dr. Rūta Eidukevičienė.  Anglų, lietuvių, ispanų, prancūzų ir italų kalbinis skambesys nuo 11 val. ryto iki 18 val. vakaro aidės prie Kauno pilies (Pilies g. 17), Teatro klubo senamiestyje (Vilniaus g. 22), Istorinės Lietuvos Respublikos Prezidentūros Kaune (Vilniaus g. 33), miesto centrinio pašto (Laisvės al. 102) bei Rotušės aikštėje.

 

Miestiečius ir Kauno svečius džiugins VDU staigmenos ir žiūrovams bei praeiviams dalijamos rožės. Rožė – ypatingą reikšmę turinti gėlė V. Šekspyro kūryboje. Dramoje „Romeo ir Džuljeta“ rožė tarsi prilyginama meilės jausmo galiai, kuomet nesvarbu kaip pavadinsi – svarbu kokius potyrius tau suteikia gėlė ar meilė. Džuljeta pjesėje šeimų pavardžių nesantaikos įtaką santykiui su Romeo retoriškai svarsto taip: „Ką reiškia vardas? Jei vadinsim rožę kitu žodžiu, ar ji kvepės mažiau?“ Taigi, dramaturgo mirties metinių dienos proga „Pasaulinė knygos ir autorių teisių diena“ Kaune bus minima ir kaip „400 rožių diena“.

 

„Kviesdami kauniečius į simbolinius „400 rožių“ renginius, siekiame, kad jie nebūtų vien žiūrovai, o patys pasijustų kultūros istorijos dalimi, pajustų ypatingą V. Šekspyro ir M. Servanteso idėjų ir žodžių galią”, – renginio idėja dalijosi doc. dr. Rūta Eidukevičienė.

 

V. Šekspyro paieškos VDU Kauno botanikos sode

 

Literatūrinis sodininkas – taip būtų galima įvardinti garsiausią britų bardą, kuris savo kūriniuose aprašė arba paminėjo net 63 įvairiausių augalų, gėlių, medžių prieskoninių žolelių pavadinimus. Daugelis istoriografų ir V. Šekspyro gyvenimo bei kūrybos tyrinėtojų neatmeta idėjos, kad didysis Renesanso epochos kūrėjas galėjo būti sodininkas. Balandžio 24 d. 15 val. VDU Kauno botanikos sode (Ž. E. Žilibero g. 6) vyks V. Šekspyro tekstuose minimų augalų paieškos. Su citatomis iš anglų dramaturgo ir rašytojo dramų bei sonetų bus bandoma ne tik atrasti aprašytus augalus, bet ir išsiaiškinti jų reikšmę V. Šekspyro tekstuose. Galbūt tai ir padės įminti mįslę, koks gi iš tiesų yra šių augalų vaidmuo bardo gyvenime ir kūryboje, o pažvelgus į augalus, mintimis nusikelti į jo pasaulį.

 

Pirmadienį viešoje paskaitoje – amžininkų susitikimas

 

Balandžio 25 d. 11 val. VDU didžiojoje salėje (S. Daukanto g. 28) vyks vieša VDU prof. Leonido Donskio paskaita „Mūsų amžininkai, palikę mus prieš 400 metų: Viljamas Šekspyras ir Migelis de Servantesas“.

 

Anot VDU Humanitarinių mokslų fakulteto dekanės, doc. dr. Rūtos Eidukevičienės, V. Šekspyras ir M. Servantesas nepraranda savo aktualumo, nes kalba apie giliausias žmonių aistras, o jų kūryba apima visumą ir kelia esminius klausimus – kaip žmogui susitaikyti su pačiu savimi ir kitais žmonėmis. „Šiandienos žmogus yra tapęs dideliu individualistu, jis linkęs koncentruotis į save, savo norus ir siekius, tad iš panašių į save V. Šekspyro ar M. Servanteso personažų gali daug ko pasimokyti. Technikos naujovės pakeitė pasaulį, tačiau technologijos nepajėgios atsakyti daugybės mums rūpimų klausimų. Kodėl nepaieškojus atsakymų didžiuosiuose literatūros kūriniuose?“, – retoriškai mintį baigia doc. dr. Rūta Eidukevičienė.

Jaunųjų menininkų renginys „PIN diena: kultūros maratonas „Kablys“

Balandžio 26-30 dienomis „LRT kultūros“ pristatomas jaunųjų menininkų renginys „PIN diena: kultūros maratonas „Kablys“ – ypač didelis. Per penkias dienas žiūrovai išvys net 71 dalyvį. Šokio spektaklis ant batuto, cirko pamokos, banginių muzika, pojūčių teatras, jau tradicija tapusi opera riedlenčių parke, milžiniškas blogasis triušis, diskusija „Kurk ir apgauk vagį“ ir lėčiausias pasaulyje maratonas maratone – tai tik nedidelė dalis to, ką nuostabaus šiemet šiuolaikinio meno gerbėjams siūlo „PIN diena: kultūros maratonas „Kablys“.

 

Lėčiausias bėgimas-performansas „Maratonas maratone“ startuos per renginio atidarymo ceremoniją balandžio 26 d. 17 val. ir truks tol, kol vyks renginys. Dėl šio maratono nereikės uždaryti pusės miesto, nereikės specialiai treniruotis, net sportinės aprangos nereikės.

 

„Maratonas maratone“ bus bėgamas ant takelio, kuris bus pastatytas ant kultūros baro „Kablys“ laiptų. Bėgti galės kiekvienas norintis. Atstumą kiekvienas taip pat pasirinks pats: nori gali bėgti 3 kilometrus, nori – 10 metrų. Maratonas bus laikomas nubėgtu tuomet, kai ant treniruoklio bus užfiksuoti 42 km 195 m. Tada bus stabdomas laikas ir… maratonas pradedamas bėgti iš naujo. Visus pirmojo maratono bėgikus fiksuos treniruoklyje įmontuota vaizdo kamera ir paskutinę „PIN dienos: kultūros maratono „Kablys“ dieną bus sumontuotas ir parodytas „Maratono maratone“ filmukas.

 

Kultūros maratono dalyviai tradiciškai atstovauja daugumą šiuolaikinio meno sričių: vizualiuosius menus (tapybą, skulptūrą, instaliacijas, fotografiją), teatrą, šokį, muziką, madą. Šiemet į programą pirmą kartą įtrauktas ir cirko pasirodymas bei atvira cirko pamoka.

 

Per penkias paras bus parodyta 16 teatro spektaklių, koncertuos 19 muzikos grupių, dainininkų, slemo ir loop muzikos kūrėjų, vyks apie 15 šokio spektaklių ir performansų, 16 menininkų pristatys savo tapybos, fotografijos, skulptūros darbus, instaliacijas. Bus parodytos naujausios VDA drabužių dizaino katedros studentų madų kolekcijos.

 

Asociacija AGATA maratone rengia atvirą laisvos formos diskusiją „Kurk ir apgauk vagį“, skirtą jaunų menininkų intelektinės nuosavybės apsaugai.

 

Maratonas tradiciškai bendradarbiauja su Lietuvos specialiosios kūrybos draugija „Guboja“ ir pristato neįgaliųjų kolektyvus iš visos Lietuvos bei naujus jų sukurtus darbus ir spektaklius.

 

Šeštadienis, balandžio 30 d., maratone – šeimos diena. Į „Kablį“ kviečiami tėvai su įvairiausio amžiaus vaikais. Mažųjų lauks kelios parodos, du vaikiški spektakliai, cirko vaidinimas ir pirmoji gyvenime cirko pamoka.

 

Viso maratono metu „Kablyje“ veiks „Jaunas Pop Up“ mugė, kurioje bus galima įsigyti menininkų darbų.

 

Plačiau skaitykite: http://www.pindiena.lt/programa

XVI Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė: tradicinė, bet neeilinė

Balandžio 23–29 dienomis jau šešioliktą kartą Lietuvoje bus minima Bibliotekų savaitė. Šiemet ji neeilinė, nes 2016-ieji šalyje paskelbti Bibliotekų metais, visoje Lietuvoje vyks ypač daug – per 1600 pačių bibliotekų rengiamų ir joms skirtų renginių. Šiųmetės Nacionalinės bibliotekų savaitės, kaip ir visų Bibliotekų metų, moto – „Stipri biblioteka – stipri visuomenė“.

 

Bibliotekų vaidmuo Lietuvos kultūriniame ir socialiniame gyvenime išlieka didelis, nors kasdien daugelis to galbūt ir nemato. Turbūt daugumai būtų netikėta žinia, kad per metus šalies bibliotekos bendrai priima 25 mln. lankytojų – tiek, kiek jų gyvena Australijos žemyne.

 

Bibliotekų savaitės dienomis kiekvienas Lietuvos miestas, miestelis ar kaimas, kuriame yra biblioteka, šurmuliuos įdomiais renginiais, popietėmis, vyks susitikimai su kūrėjais, įdomiais ir linksmais žmonėmis.

 

„Siūlome tiesiog sekti savo krašto, miesto ar rajono bibliotekos naujienas ir pasirinkti tai, kas jums įdomiausia: tai gali būti ne tik tradiciniai skaitymai, susitikimai su autoriais, bet ir ekskursijos po miestą, šiaurietiško ėjimo pamokos ar dainavimas kartu susėdus skverelyje. Bibliotekininkai švenčia ir kviečia visus prisidėti!“ – apie Bibliotekos savaitės mastą pasakoja Lietuvos bibliotekininkų draugijos pirmininkė Alina Jaskūnienė.

 

Įdomus šiųmetės savaitės akcentas – palaikant Britų tarybos iniciatyvą, Williamo Shakespeare‘o 400-ųjų mirties metinių proga daugelyje Lietuvos bibliotekų bus skaitoma šio vieno garsiausių pasaulio dramaturgų poezija ar improvizuojama klausant jo eilėraščių.

 

Bibliotekininkų draugijos pirmininkės teigimu, kiekviena biblioteka stengsis nustebinti savo bendruomenes ir lankytojus, organizuodama diskusijas bei susitikimus su žinomais asmenimis – Andriumi Tapinu, Nijole Narmontaite, Beata Nicholson ir kt., kūrybinėse dirbtuvėse demonstruodama naująsias technologijas ir bibliotekų galimybes.

 

Ypač daug renginių bus skirta jauniesiems skaitytojams: kūrybinės knygų ir jų skirtukų dirbtuvės, piešinių konkursai, viktorinos, protų mūšiai, robotikos užsiėmimai, koncertai.

 

„Bibliotekų savaitė organizuojama siekiant atkreipti dėmesį į bibliotekas, jų veiklą, siekiant viešinti jų paslaugas, naujoves, indėlį kuriant žinių visuomenę, mažinant socialinę atskirtį, taip pat norint atkreipti visuomenės dėmesį į nepakankamą bibliotekų finansavimą“, – teigia A. Jaskūnienė.

 

Lietuvos bibliotekos toliau dalyvauja nuotraukų akcijoje „ Aš skaitau, nes ...“. Jos metu įdomiausiai atsakiusieji į paprastą klausimą „Kodėl jums svarbios knygos ir skaitymas?“ bus apdovanoti šiandien Lietuvos Respublikos Seime vykstančioje metinėje Lietuvos bibliotekininkų draugijos konferencijoje, skirtoje Tarptautinei knygos ir autorių teisių dienai. Taip pat šioje konferencijoje bus apdovanoti kolegos, aktyviausiai dalyvaujantys visuomenės ugdymo, skaitymo skatinimo, kūrybinio lavinimo veiklose.

 

Bibliotekų savaitės metu  Lietuvos bibliotekos ir jų bendruomenės kviečiamos pirmą kartą dalyvauti Nacionalinėje bibliotekų olimpiadoje, kurioje nugalės sumaniausia, aktyviausiai skaitanti ir daugiausiai žinių turinti biblioteka ir jos bendruomenė.  Skaitymo, atminties ir greičio rungtys suburti visus Lietuvos knygos mylėtojus į vieną didelę, margą olimpinę bendruomenę.

 

Kasmet balandžio 23-iąją UNESCO kviečia minėti Tarptautinę knygos ir autorių teisių dieną. Tai vienas iš būdų, kuriuo siekiama skatinti skaitymą, leidybą bei intelektinės nuosavybės (autorių teisių) apsaugą. Balandžio 23-ioji – simbolinė data visai pasaulio literatūrai. 1616 m. šią dieną mirė trys literatūros šedevrų meistrai: Miguelis de Cervantesas, Williamas Shakespeare‘as ir Inca Garcilaso de la Vega. Idėja minėti šią dieną radosi Katalonijoje (Ispanija), kur nuo senų laikų gyvuoja tradicija dovanoti rožę pirkėjui, įsigijusiam knygą.

 

Baigiantis Nacionalinei savaitei, balandžio 28–29 d. Birštone vyks Šiaurės ir Baltijos šalių bibliotekų konferencija „Skaitanti visuomenė: paradigmų kaita XXI amžiuje“.

 

Šiemet Nacionalinės bibliotekų savaitės renginiais bus siekiama padidinti bibliotekų įvaizdžio patrauklumą visuomenei, išryškinti bibliotekų tinklo privalumus, atskleisti daugialypį jų teikiamų paslaugų plėtros ir naudos visuomenei potencialą. Bibliotekų savaitę globoja Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

 

Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje

2016 metų balandžio 23–29 dienomis Lietuvos bibliotekininkų draugija skelbia 16-ąją Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę. Jos tema kartoja Bibliotekų metų šūkį: „Stiprios bibliotekos – stipri visuomenė“. Stipri visuomenė – tai skaitantys, besimokantys ir mąstantys žmonės. Stiprios bibliotekos – tai telkianti ir įkvepianti erdvė. Tai – jose dirbantys profesionalai, padedantys asmenybei užaugti, kartu besikeičiantys ir kuriantys.

 

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, aktyviai įsitraukdama į Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę, balandžio 27 dieną kviečia į susitikimą su  rašytoja Birute Jonuškaite ir jos naujausio romano „Maranta“ pristatymą. Renginio metu autorė atskleis, kaip ji „augino“ savo kūrinį, skaitys knygos ištraukas. Balandžio 25 d. nepraleiskite progos susitikti su Beata Nicholson, pristatysiančia savo knygą „Beatos virtuvė. Prie stalo Lietuva“. Autorė sako: „Norėčiau, kad „Prie stalo Lietuva“  įkvėptų ir primintų, kokioje nuostabioje ir dosnioje šalyje gyvename, kokie darbštūs ir svetingi yra mūsų žmonės.“

 

Nacionalinės bibliotekų savaitės metu jaunieji skaitytojai kviečiami dalyvauti akcijoje „Bibliotekininko batai“ ir balandžio 23–29 dienomis pasirinktu laiku atvykti į Vaikų ir jaunimo literatūros skaityklą, kurioje visi panorusieji galės pabūti tikrais bibliotekininkais ir sužinoti įdomių dalykų apie darbą bibliotekoje. Balandžio 28 dieną rengiamas pokalbis „Skaitymo skatinimas: Vaikų ir jaunimo literatūros departamento patirtis“, kurio metu susirinkusieji išgirs praktinių patarimų, kaip atrasti vertingą vaikams ir paaugliams skirtą knygą bei paskatinti juos skaityti.

 

Nacionalinė biblioteka, skatindama domėtis kultūros paveldu, balandžio 26 d. organizuoja ekskursiją po senuosius Vilniaus kiemelius. Jos metu bus galima susipažinti su gražiausiais sostinės senamiesčio objektais ir senosios vilniečių buities pavyzdžiais. Bendradarbiaudama su viešąja įstaiga „Sveikas miestas“, balandžio 25 d. biblioteka kviečia dalyvauti šiaurietiško ėjimo pamokoje  ir išmokti, kaip pasinaudoti teigiamu šiaurietiško ėjimo poveikiu kūnui.

 

Besibaigiant Nacionalinei bibliotekų savaitei, paminėsime Williamo Shakespeare‘o 400-ąsias mirties metines ir pakviesime į prof. dr. Rimvydo Laužiko paskaitą „Šekspyro laikų LDK diduomenės valgiai ir gėrimai“. Renginio metu netradiciškai bus prisimintas šio žymiojo dramaturgo gyvenamasis laikotarpis, aptarta, koks maistas, kokie valgymo įpročiai vyravo XVI–XVII amžiuje.

 

Maloniai kviečiame į Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos renginius!



Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos renginių programa

VITA MOBILE: susitikimas su S. Norkevičiumi ir knygos „Polinezijos salos“ pristatymas

2016 m. balandžio 25 d., pirmadienį, 17.30 val. Kauno apskrities viešoji biblioteka (Radastų g. 2, 322 kamb.) kviečia į kelionių kultūros ciklo VITA MOBILE renginį – susitikimą su keliautoju Sauliumi Norkevičiumi ir jo knygos „Polinezijos salos. Ramiojo vandenyno perlai: Tahitis, Makemas, Raroja, Kon Tikis“ (leidykla „Aukso pieva“) pristatymą.

 

Saulius Norkevičius – nenuilstantis aistringas keliautojas, aplankęs daugelį Afrikos, Azijos, Okeanijos šalių, daug keliavęs po Europą, tačiau labiausiai pamėgęs Prancūzijos Polineziją. Tahitis, Makemas, Raroja, Kon Tikis – kerinčio grožio salos, kurių krantus skalauja Ramusis vandenynas. Būtent šis kraštas yra didžioji autoriaus aistra, variklis ir kelionių tikslas.

 

Autorius nuo vaikystės svajojo nukeliauti į atokias Polinezijos salas. „12 metų pirmą kartą perskaičiau žymaus norvegų keliautojo, antropologo Tūro Hejerdalo knygą apie „Kon Tikio“ ekspediciją, kai 1947 m. šešių žmonių įgula mediniu plaustu perplaukė dalį Ramiojo vandenyno iš Pietų Amerikos iki Polinezijos salų. Plaustas baigė kelionę sudužęs mažoje Rarojos saloje“, – tikina keliautojas. Svajonė pasiekti Polineziją išsipildė su kaupu – 2 mėnesiai nepaprasto grožio salose virto didžiausiu nuotykiu, o visi kelionių įspūdžiai sugulė į įspūdingą leidinį – „Polinezijos salos. Ramiojo vandenyno perlai: Tahitis, Makemas, Raroja, Kon Tikis“.

 

„Aš neatrandu naujų žemynų, o atrandu patį save kiekviename naujame savo bičiulyje. Gyvenimas nebus visavertis, jei skęsi darbuose ir kasdienėje rutinoje, mano pilnatvė susideda iš nuotykių, tolių, išbandymų ir visada manęs laukiančios šeimos. Tai maistas mano sielai. Esu laimingas, kad turėjau galimybę prisiliesti nors truputį prie Polinezijos kultūros, jos žmonių, pajusti visišką nevaržomą laisvę“, – pasakoja S. Norkevičius.

 

Renginys nemokamas.

Sekmadienis su Šekspyru

Britų Taryba Lietuvoje kartu su Lietuvos Respublikos Prezidentūra ir Didžiosios Britanijos ambasada kviečia vilniečius ir sostinės svečius į viešą renginį  „Sekmadienis su Šekspyru“ Prezidentūros kieme balandžio 24 d.

 

Didžiosios Britanijos ambasadorė Lietuvoje Claire Lawrence,  kalbėdama apie sekmadienio renginį sakė:

 

„Mums didelė garbė, kad galime pasidžiaugti vieno iš iškiliausių pasaulio dramaturgų palikimu Lietuvos Respublikos Prezidentūroje ir taip paminėti Viljamo Šekspyro 400-ąsias mirties  metines. V. Šekspyras ne  vien tik  anglų kultūros atstovas, jis – viso pasaulio kultūros figūra.  V. Šekspyras – žmogus, kuris turėdamas beribę vaizduotę, neribotą kūrybiškumą  ir humaniškumo pojūtį  sujungė žmogiškąsias patirtis  kaip niekas kitas, gyvenęs prieš ar po jo.  Šiandien Šekspyras išlieka svarbus ir Lietuvai ne tik mokyklose, bibliotekose ar teatruose. Dažnas  Šekspyro kūriniuose randa sau suprantamas temas : meilę, neapykantą, keršto siekimą  ar išgelbėjimą.  Tikiuosi, kad plačioji visuomenė turės galimybę atvykti į renginį ir atrasti Šekspyrą“.

 

„Sekmadienis su Šekspyru“  yra vienas iš pasaulinės Britų tarybos programos „Šekspyras gyvas“ (angl. #ShakespeareLives)  renginių Lietuvoje, skirtų paminėti 400-ąsias Šekspyro mirties metines. Šį mėnesį buvo jau rodoma Šekspyro retrospektyvos programa filmų festivalyje „Kino pavasaris“. Britų Tarybos direktorius dr. Artūras Vasiliauskas kalbėdamas apie Šekspyro palikimą, teigė: „Šekspyras – ne tik ankstyvojo laikmečio modernus rašytojas. Jo pjesių ir personažų gylis skatina mus apmąstyti žmogaus gyvybės trapumą ar sudėtingus sprendimus, kuriuos turime priimti. Taigi, Šekspyras yra labai svarbus 21-ojo amžiaus pasaulio kultūroje. Britų taryba mini šio bardo metines visame pasaulyje, o Lietuvoje organizuoja renginių ir programų seriją kino, teatro, muzikos bei švietimo srityse, užtrikrinant kampanijos „Šekspyras gyvas“ (angl. #ShakespeareLives) tęstinumą“.

 

Balandžio 24 d. 12 val. Britų taryba ir Britanijos ambasada kartu su Prezidentūra  pakvies Lietuvos bibliotekininkus, suorganizavusius renginius Viljamui Šekspyrui atminti savo bibliotekose. Bibliotekininkams sveikinimo žodį tars Didžiosios Britanijos ambasadorė Claire Lawrence, Britų tarybos Lietuvoje direktorius dr. Artūras Vasiliauskas, Lietuvos bibliotekininkų draugijos tarybos pirmininkė Alina Jaskūnienė bei Vilniaus Universiteto Bibliotekos direktorė informacinei, mokslo ir kultūros paveldo veiklai Marija Prokopčik. Renginį vainikuos senosios muzikos ir šokio ansamblis „Banchetto Musicale“, atlikdamas teatralizuotą šokio pasirodymą „Šekspyro kaukės“. 

 

„Sekmadienis su Šekspyru“  tęsis 14 val.  Prezidentūros kieme atviru visuomenei renginiu, kurio metu senosios muzikos ir šokio ansamblio „Banchetto Musicale“ nariai mokins visus susirinkusiuosius Šekspyro laikų dvaro šokių, išpopuliarėjusių didikų rūmuose. Norintys prisiliesti prie Šekspyro kūrybos, galės sudalyvauti #‎PlayYourPart iniciatyvoje, pasidalindami  savo mėgtamiausia citata ar ištrauka iš Šekspyro kūrinių lietuvių ar anglų kalba.

 

Apsilankykite  www.shakespearelives.org  puslapyje ir sužinokite daugiau apie „Šekspyras gyvas“  programą ir renginius visame pasaulyje.

 

Žiniasklaidos atstovai, norintys dalyvauti renginyje, kviečiami registruotis iki balandžio 21 d. el. paštu: rasa.monciunskaite@britishcouncil.lt

Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje

Knygos "Nuo pintinės iki rankinės" pristatymas, rankinių parodos atidarymas

Maloniai kviečiame į Vilniaus etninės kultūros centro organizuojamą Irenos Felomenos Juškienės knygos „Nuo pintinės iki rankinės” pristatymą bei tekstilės meistrės, dizainerės Editos Petravičienės rankinių parodos atidarymą.

 

DATA: 2016 m. balandžio 26 d. (antradienis) 17.30 val.
VIETA: Lietuvos medicinos biblioteka, Kaštonų g. 7, Vilnius. 

 

„Nuo pintinės iki rankinės“ - tai populiari pažintinė knyga, kuri supažindins skaitytoją su 19-20 a. laikotarpiu Lietuvoje naudotų įvairių dėklų (piniginių, ryšulių, maišelių, krepšių, krepšelių, pintinių ir pan.) paskirtimi ir gaminimo būdais.

 

Šiam darbui panaudota medžiaga (nuotraukos, pavyzdžiai, pasakojimai ir kt.) iš privačių pateikėjų, didesnės dalies Lietuvos muziejų ir asmeninio archyvo. Nežiūrint to, kad knygoje yra nemažai nuotraukų su duodamais pavyzdžiais ir paaiškinamųjų gamybos technikos detalių, leidinio pabaigoje dar pateikiami keli skyriai (pvz. Priedas ir pan.), kuriuose yra papildomos informacijos apie kai kurių daiktų gamybos procesus (nėrimą, mezgimą, pynimą, rišimą), taip pat apie tekstuose rečiau vartojamus terminus ir jų paplitimą. Yra ir naudotos literatūros bei šaltinių sąrašas.
Knyga skirta visiems besidomintiems savo tautos etnine kultūra.

 

Edita Petravičienė

 

25 kūrybinio darbo metai - tai ilgos, nuoseklios studijos drabužių, aksesuarų ir galanterijos dirbinių kūrimo srityje. Paskutinį dešimtmetį dirbau visiškai savarankiškai, be samdomų darbuotojų ir pagalbininkų. Gerai  įvaldžiau siuvimo amatą, sukūriau ir pagaminau daugybę autorinių kūrinių, nuo paprasčiausio kasdienio  rūbelio iki prabangios vestuvinės suknelės, nuo vienetinio rūbo iki ansamblio, reprezentuojančio atitinkamą  įmonę. Labiausiai išstudijuota rūbų moterims sritis. Rankines, kaip kūrybinį objektą, pasirinkau prieš  penkerius metus. Tai atskira, siaura, bet ne mažiau įdomi meninė veikla. Mane žavi rankinės reikalingumas,  neišvengiamybė moters gyvenime, ji yra neatsiejama įvaizdžio detalė, galinti ne tik tarnauti, bet ir papildyti,  papuošti, praturtinti moters ansamblį.
Sukūriau savitą rankinių gamybos ir dekoravimo technologiją. Rankines gaminu iš lininio, vilnonio, gobeleninio audinio. Dekoruoju įvairiais būdais - klasikiniu siuvinėjimu, siuvinėjimu juostelėmis, skiautelėmis, aplikavimu, vėlimu, derinant įvairias technikas, atrandant naujas technologijas. Man ypač svarbu, kad rankinės būtų ilgaamžės, lengvos ir patvarios. „Sušiuolaikinau“ Klaipėdos krašto tautinio kostiumo elementą delmoną, kuris būdavo tvirtinamas prie juosmens juostos. Šiais laikais moterys juostų nenešioja, bet labai priimtina dėvėti delmoniuką pasikabinus įstrižai per petį. Telefonas, pinigai, akiniai, raktai tapo nuolatiniu moters palydovu - juos nešiotis delmonas ypač tinkamas. Tai tarytum kabanti  kišenė. Žaviuosi liaudies menu. Dekore naudoju tautodailės elementus, kompozicinius sprendimus.


Džiaugiuosi galimybe pristatyti šioje parodoje dalelę savo kūrybos.

Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė

Lietuvos bibliotekininkų draugija 2016 metų balandžio 23–29 dienomis skelbia 16-ąją Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę. Jos tema kartoja Bibliotekų metų šūkį: „Stiprios bibliotekos – stipri visuomenė“.

 

Stipri visuomenė – tai skaitantys, besimokantys ir mąstantys žmonės.
Stiprios bibliotekos – tai telkianti ir įkvepianti erdvė. Tai jose dirbantys profesionalai, padedantys asmenybei užaugti, kartu besikeičiantys ir kuriantys

 

16-oji Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė taps vienu ryškiausių 2016-ųjų, Bibliotekų metų, akcentu. Ji prasidės balandžio 23-ąją, UNESCO minimą Pasaulinę knygos ir autorių teisių dieną. Ši diena primena apie skaitymo kultūrą ir tradiciją, raštingumo, pažinimo svarbą, pagarbą knygai ir kūrėjui. Ta proga balandžio 22 d. Lietuvos Respublikos Seime vyks šventinė Lietuvos bibliotekininkų draugijos konferencija, kurioje bus apdovanoti kolegos, aktyviausiai prisidedantys ugdant visuomenę, skatinant skaitymą, lavinant kūrybiškumą.

 

16-ąją Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę šalies bibliotekose planuojami renginiai, atliepiantys strateginius Lietuvos visuomenės plėtros uždavinius – bibliotekos tampa bendruomenes telkiančiu ir visuomenės kūrybinį potencialą stiprinančiu veiksniu. Bibliotekos yra vieta, kur ugdomos kūrybingos asmenybės, skatinamas žinių troškimas, užtikrinama prieiga prie nacionalinės ir pasaulinės kultūros bei informacijos. Tam bibliotekos turi didžiulį infrastruktūros, technologijų ir ekspertinių žinių potencialą. Be jų neįmanoma stiprios, sąmoningos ir tolerantiškos visuomenės raida.

 

Balandžio 23–29 dienomis Lietuvos bibliotekose numatomi renginiai, kuriais bus siekiama įtraukti bendruomenes į skaitymo skatinimo, kūrybingumo lavinimo, mokymosi visą gyvenimą ir informacinio raštingumo projektus. Balandžio 23 d. pasaulis minės 400-ąsias V. Šekspyro mirties metines, tad Lietuvos bibliotekos kvies bendruomenes į susitikimus ir netradicinius skaitymus šiam kūrėjui pagerbti.

 

Kviečiame visus, norinčius dalyvauti Nacionalinės bibliotekų savaitės renginiuose, informacijos teirautis artimiausioje bibliotekoje.

 

2016-ieji Lietuvoje paskelbti BIBLIOTEKŲ METAIS!

Skelbiami trumposios prozos ir pjesių rašymo konkursai 10–12 klasių moksleiviams „Ateities memuarai“ ir „Tai atsitiko šį pavasarį“.

Lietuvos edukologijos universitetas (LEU) tęsia tradiciją ir ketvirtus metus iš eilės skelbia trumposios prozos konkursą 10–12 klasių moksleiviams tema „Ateities memuarai“. Respublikos mastu jau įvyko konkursai „Gyvenimas – tai sapnas“ (2013), „Mano laisvė“ (2014) ir „Mano miesto paslaptis“ (2015). Idėjos autorės, konkurso iniciatorės ir koordinatorės, menotyrininkės, rašytojos Anetos Anros pasiūlytomis temomis kūrė moksleiviai iš įvairių Lietuvos kampelių.

 

A. Anra moksleiviams stengiasi pasiūlyti tokias temas, kurias būtų galima laisvai interpretuoti, žvelgti į jas iš įvairių perspektyvų, nevaržyti fantazijos ir kūrybinio polėkio. Džiugu, kad lietuvių kalbos ir literatūros mokytojai skatina moksleivius dalyvauti, pataria, aktyviai dalyvauja procese. Vis dėlto nemažai apsakymų moksleiviai siunčia ir patys, savo iniciatyva.

 

LEU leidykla išleidžia kiekvieno konkurso geriausių, literatų komisijos atrinktų kūrinių almanachą, į kurį patenka trijų prizinių vietų laureatų kūriniai ir dešimt (ar daugiau) komisijos gerai įvertintų moksleivių apsakymų. Almanachai dovanojami konkurso laureatams ir jų mokykloms, taip pat publikuojami LEU svetainėje, paskyroje „Moksleivių trumposios prozos konkursas“.

 

Konkurso apdovanojimai vyksta LEU, moksleiviams diplomus įteikia LEU rektorius akademikas Algirdas Gaižutis. Piniginius prizus įsteigia advokatas Vaidotas Sviderskis. Apdovanojimus tradiciškai veda rašytojas Alvydas Šlepikas, juose dalyvauja komisijos atstovai. Pernai laureatai buvo pakviesti į Valstybinio jaunimo teatro spektaklį-ekskursiją po teatro užkulisius su aktore, režisiere Aušra Pukelyte. Šiemet laureatų vėl laukia šis prizas ir fotosesija. Laureatai bus papuošti teatro kostiumais, nugrimuoti ir taps pjesių personažais.

 

Šių metų konkurso tema – „Ateities memuarai“. Įsivaizduokite save ateityje: jau praėjo daug metų, sėdite kur nors terasoje, kieme ant suoliuko, mažame kambarėlyje prie rašomojo stalo ar bet kurioje jūsų vaizduotės kertelėje ir rašote apie savo gyvenimą – kas įvyko, kuo buvote, kuo ir kur gyvenote, ką veikėte, ar išsipildė jūsų svajonės, o gal gyvenimas praėjo netikėtai, esate nustebinti, nusivylę ar patenkinti savo praeitimi? Reflektuokite dar neįvykusią savo ateitį. Pažvelkite į save iš seno, patyrusio žmogaus pozicijos, tokio, kokiu būsite po kelių dešimtmečių. Laisvai interpretuokite – kurkite fantastinius ar realistinius apsakymus.

 

Komisija atrinks geriausius, įdomiausius kūrinius ir jų autorius pakvies į prozos laboratoriją su rašytoju A. Šlepiku – turėsite galimybę aptarti, patobulinti savo rašinius prieš publikuodami juos almanache.

 

Konkurso sąlygos

Konkurse gali dalyvauti 10–12 klasių moksleiviai iš visos Lietuvos.

Dalyvis konkursui pateikia vieną kūrinį.

Kūrinys turi būti nepublikuotas ir neskelbtas interneto tinklalapiuose.

Prieš kūrinio pavadinimą būtina nurodyti mokyklą, klasę, kontaktinį telefono numerį, el. pašto adresą.

Kūrinys neturi viršyti 15 tūkst. ženklų (su tarpais). Minimalus ženklų skaičius neribojamas.

Kūrinys privalo būti parašyti lietuvių kalba.

Kūrinius siųsti iki liepos 1 d. el. paštu prozoskonkursas@leu.lt.

Konkurso laureatus rinks profesionalų komisija, ketvirtus metus su konkurso organizatoriais bendradarbiaujantys literatai: poetė, literatūros kritikė, Vilniaus universiteto Filosofijos katedros doktorantė ir filosofijos mokytoja Aušra Kaziliūnaitė, dramaturgė, „AVaspo poetry“ atlikėja ir audiovizualinės poezijos festivalio „TARP“ rengėja Gabrielė Labanauskaitė, rašytojas A. Šlepikas, filosofė, literatūros kritikė, humanitarinių mokslų daktarė ir LEU Filosofijos katedros profesorė Jūratė Baranova, LEU Lituanistikos fakulteto dekanė, Lietuvių ir lyginamosios literatūros katedros docentė Žydronė Kolevinskienė.

 

Pirmosios vietos laimėtojui atiteks 150 Eur piniginis prizas. Antrosios ir trečiosios vietų laimėtojams – po 100 Eur. Prozos laboratorija planuojama rengti rugpjūčio mėnesį, apdovanojimų šventė – rudenį.

 

Skelbiamas ir antras – teatro – konkursas, jungiantis pjesių rašymą ir kūrybines dirbtuves, kurias ves dramaturgė G. Labanauskaitė. Laukiamos pjesės vaikams, paaugliams, jaunimui. Rašykite apie tai, kuo gyvenate, kas vyksta jūsų aplinkoje: mokykloje, namuose, mintyse, vaizduotėje, kas yra čia ir dabar. Konkurso tema – „Tai atsitiko šį pavasarį“.

 

Konkurso etapai

Iki birželio 1 d. siųskite pjeses, parašytas proza: apie ką galvojate rašyti pjesę.

Komisija atrinks įdomiausius variantus ir pakvies kūrėjus į nemokamas kūrybines dirbtuves.

Po kūrybinių dirbtuvių bus laukiama pabaigtų pjesių, kurias vėl vertins komisija.

Geriausių pjesių autoriai bus pakviesti į kūrybinę laboratoriją su profesionaliais aktoriais.

Spektaklį reikės pastatyti savo mokykloje, profesionalūs aktoriai atvyks pažiūrėti ir surengs po spektaklio diskusiją.

Kūrybinės laboratorijos tikslas – lavinti vaizduotę ir susipažinti su teatrui skirtų kūrinių rašymo pagrindais. Laboratorijos metu išlaisvinsite savo fantaziją, mokysitės kūrybiškai žodžiu ir raštu pristatyti gimusias idėjas, rasti jų įgyvendinimui tinkamiausią išraišką, susipažinsite su dramaturgijos pagrindais, kartu su kitais dalyviais skaitysite, analizuosite ir diskutuosite.

Šio konkurso komisiją sudarys Valstybinio jaunimo teatro aktoriai A. Pukelytė ir Aleksas Kazanavičius, dramaturgė G. Labanauskaitė, rašytojas A. Šlepikas.

Visa informacija apie konkursus skelbiama LEU internetinėje svetainėje („Moksleivių prozos laboratorija“) ir feisbuko paskyroje „Moksleivių trumposios prozos konkursas“.

Į visus klausimus bus atsakyta el. paštu prozoskonkursas@leu.lt.

http://leu.lt/lt/prozoslaboratorija.html

Balandis – V. Šekspyro ir M. Servanteso kūrybos mėnuo

Minint 400-ąsias Viljamo Šekspyro ir Miguelio de Servanteso mirties metines, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Užsienio kalbų institutas (UKI) prisideda prie šių Renesanso epochos amžininkų kūrybos sklaidos visuomenei ir balandžio 17–25 d. organizuoja įvairius nemokamus renginius mieste.

 

„Prisiminti ar neprisiminti, pažymėti ar nepažymėti – kalbant apie 400-ąsias V. Šekspyro ir M. de Servanteso mirties metines, VDU humanitarams toks klausimas nekilo“, – teigė VDU Humanitarinių mokslų fakulteto dekanė, doc. dr. Rūta Eidukevičienė. Anot docentės, Vytauto Didžiojo universitetas nuo pat atkūrimo garsėja anglų kalbos ir literatūros studijomis, o pastaraisiais metais itin išpopuliarėjo romanų kalbų ir kultūrų studijos. Būtent tai bei aktyvi universiteto bendruomenė nulėmė sprendimą šią genialiems Europos kūrėjams skirtą datą paminėti įvairiais renginiais Kauno mieste.

 

Kiekvienas besidomintis Viljamo Šekspyro ar Migelio de Servanteso kūryba savaitę truksiančių renginių metu galės atrasti šias asmenybes ir jų kūrybą iš naujo, o pradedantiems literatūros mėgėjams tai bus puiki galimybė artimiau pažinti Renesanso klasikus.

 

Anot VDU Anglų filologijos katedros vedėjos, prof. dr. Ingridos-Eglės Žindžiuvienės, iš šių iškilių asmenybių, be abejonės, galima pasimokyti novatoriško požiūrio į kasdienybę, drąsos ją keisti, rutiną paverčiant naujais atradimais, o į nusivylimus ar klaidas pažvelgiant kaip į pamokančias istorijas.

 

V. Šekspyro „Hamletas“

Staigmena Nacionalinio Kauno dramos teatro (NKDT) lankytojams – prieš režisieriaus Vido Bareikio spektaklį pagal V. Šekspyro pjesę „Hamletas“ vyks VDU studentų skaitymai originalo (anglų) kalba pagal šią garsiąją dramaturgo pjesę.

 

Balandžio 17 d. 15 val. ir 19 d. 18 val. NKDT didžiosios salės fojė (Laisvės al. 71) prieš penkis šimtus metų plunksna sukurtas personažas prabils ir visuomenei primins amžinąsias vertybes bei tarpusavio santykių be „teisėjo“ svarbą. Skyrusiems savo laiko pasiklausyti skaitymų visuomet tiesos ieškantis Hamletas suteiks filosofinę savo maksimaliai išgyvento laiko grąžą.

 

„Savaime suprantama, kad didžiųjų V. Šekspyro ar M. Servanteso idėjų negalėjome uždaryti vien tarp universiteto sienų, todėl susitikimams pasirinkome populiarias mieto kultūrines viešąsias erdves“, – skaitymų NKDT idėją pristatė doc. dr. Rūta Eidukevičienė.

 

„Protų kovos“ su M. Servantesu ir V. Šekspyru

Azartiško ir intelektualaus žaidimo „Protų kovos“ komandų balandžio 19 d. 19 val. Kaune („Architektai“, V. Putvinskio g. 62) ir balandžio 19–20 d. 19 val. Vilniuje („Vienuolio Pub“, Vienuolio g. 4) lauks V. Šekspyro ir M. Servanteso iššūkiai. „Proto kovose“ bus galima sužinoti kas gudresnis: Jūs, Ričardas III ar Don Kichotas. Klausimai siesis su pačių rašytojų biografijomis, kūriniais, leidimais, pagal M. Servanteso ir V. Šekspyro kūrinius pastatytais spektakliais ir filmų ekranizacijomis. 

 

Bus bandoma ieškoti sąsajų tarp amžininkų pagrindinių sukurtų personažų ir pačių kūrėjų tapatybių, siekiama atskleisti asmenines savybes ir tautinius ypatumus. Kaip ir „Išmoningasis hidalgas Don Kichotas iš La Manšo“ matomas visas M. Servanteso gyvenimas ir juntama jo kūrybinė asmenybė. Dar daugiau – jame pasirodo visa ispanų tauta su savo nerimu ir su svajonėmis, su savo idealais ir iliuzijomis bei ryžtu ir nusivylimais.         

 

Pasak VDU profesorės Ingridos-Eglės Žindžiuvienės, šios asmenybės panašios savo smalsumu, troškimu į to meto gyvenimą įvesti kažką naujo, negirdėto, nematyto. Panašūs jie ir savo sąmoju, paradoksaliomis mintimis, net gal ir požiūriu į gyvenimą, gebėjimu paskui save patraukti mases, sudominti visus literatūriniu žodžiu ar savo šalies kalbos ir kultūros gelmėmis.

 

Makbeto asmenybė ir Šekspyro kūryba kine        

Daugiausiai pasaulyje kino ekranizacijų susilaukianti V. Šekspyro kūryba bus analizuojama balandžio 18 d. 17 val. VDU Humanitarinių mokslų fakultete (K. Donelaičio g. 52, 422 aud.) Jos metu vyks naujausio režisieriaus Justino Kurzelo filmo „Makbetas“ (2015) peržiūra ir analizė. Diskusiją ves VDU Anglų filologijos katedros doktorantas Emilis Kasparas.         

 

Tragedija „Makbetas“ yra viena trumpiausių V. Šekspyro plunksnai priskiriamų pjesių. Rašydamas „Makbetą“ Renesanso dramaturgas rėmėsi „Anglijos, Škotijos ir Airijos kronikomis“, kuriose užfiksuotas pasakojimas apie škotų karalių Makbetą, valdžiusį 1040–1057 m. Valdžios trokštančios asmenybės istorija V. Šekspyro literatūriniame kūrinyje susipina su legenda, atskleisdama valdžios ir galios įtaką.

 

400 rožių diena su skaitymais mieste

Balandžio 23-ioji-, „Pasaulinė knygos ir autorių teisių diena“, turi ypatingą prasmę pasaulio literatūros kalendoriuje. 1564 m. balandžio 23-ioji oficialiai laikoma Viljamo Šekspyro gimimo data. 1616 m. šią dieną pasaulis neteko ispanų plunksnos meistro Migelio de Servanteso bei savo gimimo dieną mirė ir V. Šekspyras.

 

Šia UNESCO organizacijos 1995 m. paskelbta proga ir amžininkų mirties metinėms paminėti vyks V. Šekspyro ir M. Servanteso kūrybos ištraukų skaitymai Kauno centre. Juos atliks VDU Teatro aktoriai bei įvairūs universiteto užsienio kalbų klubai. „Smagu, jog įgyvendinti sumanymus mums padeda universitete aktyviai veikiantys studentiški Anglistų ir M. Servanteso ispanų kalbos ir kultūros klubai, VDU Teatro aktoriai“, – universiteto bendruomenės iniciatyvomis džiaugiasi VDU Humanitarinių mokslų fakulteto dekanė, doc. dr. Rūta Eidukevičienė.  Anglų, lietuvių, ispanų, prancūzų ir italų kalbinis skambesys nuo 11 val. ryto iki 18 val. vakaro aidės prie Kauno pilies (Pilies g. 17), Teatro klubo senamiestyje (Vilniaus g. 22), Istorinės Lietuvos Respublikos Prezidentūros Kaune (Vilniaus g. 33), miesto centrinio pašto (Laisvės al. 102) bei Rotušės aikštėje.

 

Miestiečius ir Kauno svečius džiugins VDU staigmenos ir žiūrovams bei praeiviams dalijamos rožės. Rožė – ypatingą reikšmę turinti gėlė V. Šekspyro kūryboje. Dramoje „Romeo ir Džuljeta“ rožė tarsi prilyginama meilės jausmo galiai, kuomet nesvarbu kaip pavadinsi – svarbu kokius potyrius tau suteikia gėlė ar meilė. Džuljeta pjesėje šeimų pavardžių nesantaikos įtaką santykiui su Romeo retoriškai svarsto taip: „Ką reiškia vardas? Jei vadinsim rožę kitu žodžiu, ar ji kvepės mažiau?“ Taigi, dramaturgo mirties metinių dienos proga „Pasaulinė knygos ir autorių teisių diena“ Kaune bus minima ir kaip „400 rožių diena“.

 

„Kviesdami kauniečius į simbolinius „400 rožių“ renginius, siekiame, kad jie nebūtų vien žiūrovai, o patys pasijustų kultūros istorijos dalimi, pajustų ypatingą V. Šekspyro ir M. Servanteso idėjų ir žodžių galią”, – renginio idėja dalijosi doc. dr. Rūta Eidukevičienė.

 

V. Šekspyro paieškos VDU Kauno Botanikos sode

Literatūrinis sodininkas – taip būtų galima įvardinti garsiausią britų bardą, kuris savo kūriniuose aprašė arba paminėjo net 63 įvairiausių augalų, gėlių, medžių prieskoninių žolelių pavadinimus. Daugelis istoriografų ir V. Šekspyro gyvenimo bei kūrybos tyrinėtojų neatmeta idėjos, kad didysis Renesanso epochos kūrėjas galėjo būti sodininkas. Balandžio 24 d. 15 val. VDU Kauno botanikos sode (Ž. E. Žilibero g. 6) vyks V. Šekspyro tekstuose minimų augalų paieškos. Su citatomis iš anglų dramaturgo ir rašytojo dramų bei sonetų bus bandoma ne tik atrasti aprašytus augalus, bet ir išsiaiškinti jų reikšmę V. Šekspyro tekstuose. Galbūt tai ir padės įminti mįslę, koks gi iš tiesų yra šių augalų vaidmuo bardogyvenime ir kūryboje, o pažvelgus į augalus, mintimis nusikelti į jo pasaulį.

 

Viešoje paskaitoje amžininkų susitikimas

Balandžio 25 d. 11 val. VDU didžiojoje salėje (S. Daukanto g. 28) vyks vieša VDU prof. Leonido Donskio paskaita „Mūsų amžininkai, palikę mus prieš 400 metų: Viljamas Šekspyras ir Migelis de Servantesas“.

 

Anot VDU Humanitarinių mokslų fakulteto dekanės, doc. dr. Rūtos Eidukevičienės, V. Šekspyras ir M. Servantesas nepraranda savo aktualumo, nes kalba apie giliausias žmonių aistras, o jų kūryba apima visumą ir kelia esminius klausimus – kaip žmogui susitaikyti su pačiu savimi ir kitais žmonėmis. „Šiandienos žmogus yra tapęs dideliu individualistu, jis linkęs koncentruotis į save, savo norus ir siekius, tad iš panašių į save V. Šekspyro ar M. Servanteso personažų gali daug ko pasimokyti. Technikos naujovės pakeitė pasaulį, tačiau technologijos nepajėgios atsakyti daugybės mums rūpimų klausimų. Kodėl nepaieškojus atsakymų didžiuosiuose literatūros kūriniuose?“, – retoriškai mintį baigia doc. dr. Rūta Eidukevičienė.

 

 „Galbūt šio balandžio dekada, skirta Renesanso epochos iškilioms asmenybėms, paskatins visus naujai įvertinti rašytojų kūrybą, atrasti jų kūriniuose ar gyvenimo verpetuose kažką dar negirdėto ar nesvarstyto. O galbūt ir pastūmės daugelį mokytis kalbų, kuriomis rašė šie garsūs rašytojai – anglų ir ispanų – ar iš naujo atrasti šių šalių kultūrą“, – mintimis apie V. Šekspyro ir M. Servanteso dienose organizuojamų renginių lankymo prasmę apžvelgia VDU prof. dr. Ingrida-Eglė Žindžiuvienė.

Londono knygų mugėje – bendras Baltijos šalių prisistatymas

Balandžio 12-14 dienomis vyksiančioje Londono knygų mugėje Lietuva, Latvija ir Estija išbandys trišalio prisistatymo modelį, kuriuo remsis 2018 m. Londone atstovaudamos savo literatūrai kaip šalys-viešnios.

 

Lietuvos prisistatymą Londono knygų mugėje koordinuoja Lietuvos kultūros institutas drauge su Lietuvos kultūros atašė Jungtinėje Karalystėje Rita Valiukonyte.

 

Pasak Lietuvos kultūros instituto direktorės Aušrinės Žilinskienės, vertimų rinka Jungtinės Karalystės leidyboje užima vos 4 procentus. „Dedama daug pastangų, kad mūsų literatūros vertimai patektų į šį kontekstą. Lietuvos kultūros instituto Ekspertų vizitų programa su Lietuvos autorių kūryba, leidyklomis ir vertėjais supažindino jau ne vieną britų leidėjų delegaciją. Tikimės, kad bendros trijų Baltijos šalių pastangos bus dar efektyvesnės“, – teigė A. Žilinskienė.

 

Londono knygų mugės renginiuose dalyvaus Lietuvos kultūros viceministras Arnas Neverauskas, Estijos ambasadorius JK Lauris Bambusas ir Latvijos kultūros ministrė Dace Melbārde.

 

Lietuva bendrame Baltijos šalių stende į mugę susirenkantiems leidybos profesionalams pristatys naujausias lietuvių autorių knygas (grožinės literatūros, poezijos leidinius, knygas vaikams, humanistiką, laisvalaikio literatūrą, knygos meno kolekciją ir t.t.).

 

Balandžio 12 d. Baltijos šalių rašytojai dalyvaus seminare „Kryžkelės yra visur“ („Crossroads are Everywhere“). Migracijos, mažos šalies išlikimo XXI amžiuje temos, kaip išlaikyti meilę savo kultūrai ir kalbai, neperžengiant į agresyvų nacionalizmą – apie šias aktualijas kalbėsis rašytojas, Talino ir Helsinkio universitetų profesorius Reinas Raudas, latvių politologas ir publicistas Ivaras Ijabas bei lietuvių rašytoja Paulina Pukytė.  Renginį moderuos britų rašytojas, redaktorius ir vertėjas Danielis Hahnas (šiuo metu nominuotas tarptautinei „Bookerio“ premijai už Angolos autoriaus Jose Eduardo Agualusa knygos vertimą).

 

Plačiau skaitykite: http://lithuanianculture.lt/londono-knygu-mugeje-bendras-baltijos-saliu-prisistatymas/

„Literatūrinės slinktys“ suburs jaunuosius rašytojus

Balandžio 15 d., penktadienį, 14 val. VDU Lietuvių literatūros katedra tradiciškai kviečia į jaunųjų rašytojų festivalio „Literatūrinės slinktys“ skaitymus. Savo kūrybą renginio metu skaitys Greta Ambrazaitė, Birutė Grašytė, Dominykas Norkūnas, Laura Švedaitė, Ernestas Noreika, Mantas Balakauskas. Renginys vyks M. Gimbutienės auditorijoje (K. Donelaičio g. 52-211). 

 

Balandžio 11 – 16 d. jaunųjų rašytojų festivalio „Literatūrinės slinktys” renginiai vyks ir kitose įvairiose Lietuvos vietose. Juos organizuoja asociacija „Slinktys“, kurios pagrindinės veikloas sritys yra literatūrinių renginių, koncertų organizavimas, susitikimai su rašytojais ir muzikantais.

 

„Norime suburti jaunuosius meno sričių atstovus, bei sukurti jiems erdvę – galimybę laisvai reikštis ir tobulėti. „Slinktys“ taip pat nepamiršta periodinių leidinių ir knygų leidybos, bei kultūrinių akcijų rengimo. Organizacija siekia įvairius kultūrinius renginius pateikti kuo patraukliau įvairaus amžiaus jaunimui“, – savo sumanymais dalijasi „Slinktys“ steigėjai.

 

Festivalio proga bus išleistas jaunųjų kūrėjų kūrybos rinkinys. Anksčiau leistą bendrą almanachą šiemet keičia penkių autorių Gretos Ambrazaitės, Dovydo Grajausko, Karolio Klimo, Dominyko Norkūno ir Lauros Švedaitės nedidelės knygelės, sutilpsiančios į vieną aplanką.

 

Tie, kurie negalės dalyvauti renginiuose, jaunuosius kūrėjus turės progą išgirsti renginio dieną per LRT radiją nuo 21 val. transliuojamoje tiesioginėje laidoje „Trys valandos poezijos ir prozos“. Tris valandas truksiančiame eteryje bus galima skambinti į studiją, klausti, diskutuoti ar patiems paskaityti savo kūrybos.

 

Konferencijoje Seime bus aptarti lietuvių kalbos ateities klausimai

Balandžio 8 d., penktadienį, Konferencijų salėje (Seimo III r.) Seimo narys Kęstutis Daukšys ir Lietuvių kalbos institutas organizuoja lietuvių kalbos ateities klausimams skirtą konferenciją „Ar kalbės robotai lietuviškai? Lietuvių kalbos tyrimai valstybėje“. Pradžia – 10 val.

 

Organizatorių teigimu, lietuvių kalbos išsaugojimas ir stiprinimas – strateginis Lietuvos valstybės uždavinys, tačiau nepamirštama, kad sava kalba yra ir intymus asmeniškas reiškinys. Konferencijoje bus ieškoma naujų formų diskutuoti apie lietuvių kalbą. Pranešėjai diskutuos apie kalbą kaip sudėtinę asmenybės dalį. Kodėl vieni nuo savos kalbos tolsta, o kiti vis atranda naujų kalbos galimybių? Ką kalba mums reiškia emociškai? Kokie kalbos tyrimai gali padėti suvokti kalbą geriau? Tai tik keli atviri klausimai, į kuriuos ieškosime atsakymų.

 

Renginio dalyvius pasveikins Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas Vydas Gedvilas, Seimo narys Kęstutis Daukšys, švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė, Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Raimundas Paliukas, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė dr. Daiva Vaišnienė, Lietuvių kalbos instituto direktorė prof. dr. Jolanta Zabarskaitė.

 

Konferencijoje dalyvaus aktorius Vytautas Rumšas, slemo atlikėjas Žygimantas Kudirka-Mesijus, Lietuvių kalbos instituto direktorė prof. dr. Jolanta Zabarskaitė, „Robotikos akademijos“ įkūrėjas Artūras Gaulia, žurnalistas, dokumentinių filmų kūrėjas, filologas ir teologas švedas Jonas Ohmanas, Geolingvistikos centro vadovė Danguolė Mikulėnienė, sanskritologas, Vilniaus universiteto Orientalistikos centro indologijos studijų lektorius Vytis Vidūnas, lietuviškai tekstus kurianti grupė „Gytis Ambrazevičius ir grupė“, Seimo nariai ir kiti svečiai. Konferenciją ves žurnalistas Marijus Gailius.

 

9.30 val. Spaudos konferencijų salėje (Seimo II r.) vyks renginio organizatorių spaudos konferencija, kurioje dalyvaus Seimo narys K. Daukšys, Lietuvių kalbos instituto direktorė prof. dr. J. Zabarskaitė, slemo kūrėjas ir atlikėjas Ž. Kudirka.

 

PROGRAMA

 

10.00–10.05 Pradžia. Vedėjo įžanga.

10.05–10.30 Sveikinimo kalbos: Seimo narys Kęstutis Daukšys, Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas Vydas Gedvilas, švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė, Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Raimundas Paliukas, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė dr. Daiva Vaišnienė, Lietuvių kalbos instituto direktorė prof. dr. Jolanta Zabarskaitė.

10.30–10.40 INTERMEDIJA. Vaizdo įrašas „Kaip jaučiuosi, kai kalbu lietuviškai“. Kalba fotografė, projekto „Moterys kalba“ narė Neringa Rekašiūtė, vertėjas, komikas, laidų vedėjas Paulius Ambrazevičius, laidų vedėja, nuomonės lyderė Beata Tiškevič, komiksų kūrėja Miglė Anušauskaitė, menininkė Jolita Vaitkutė, aktorė Elžbieta Latėnaitė, prozininkai Mykolas Sauka, Karolis Klimas ir kt.

I dalis. RAŠTINGUMAS XXI AMŽIUJE

10.40–10.55 Pranešimas „Inovatyvus kalbų mokymasis ir robotų pagalba“. Skaito „Robotikos akademijos“ įkūrėjas Artūras Gaulia.

10.55–11.05 INTERMEDIJA. Pasirodo „Gytis Ambrazevičius ir grupė“.

11.05–11.20 Pranešimas „Ar rašto kultūra šiandien yra vertybė?“ Skaito Lietuvių kalbos instituto Bendrinės kalbos tyrimų centro vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Rita Miliūnaitė.

11.20–11.40 Išminčių diskusija. Diskutuoja etnomuzikologė, LRT laidų vedėja dr. Loreta Sungailienė, asociacijos „Lituanistų sambūris“ valdybos pirmininkė, lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja ekspertė Vilija Dailidienė, Seimo nariai Kęstutis Daukšys ir Valentinas Stundys.

II dalis. KALBOS KŪRYBIŠKUMAS

11.40–11.55 Pranešimas „XXI A. KUDIRKA: interaktyvūs eilėraščiai, literatūriniai remiksai, interneto poezija“. Skaito kūrybininkas, slemo kūrėjas ir atlikėjas Žygimantas Kudirka.

11.55–12.05 INTERMEDIJA. Atliekamosios poezijos numerį pristato Žygimantas Kudirka.

12.05–12.20 Pranešimas „Ką bendra turi 2020 m. ir tvarumas?“ Skaito Lietuvių kalbos instituto direktorė prof. dr. Jolanta Zabarskaitė.

12.20–12.40 Išminčių diskusija. Diskutuoja Kazimiero Simonavičiaus universiteto rektorius prof. dr. Arūnas Augustinaitis, Lietuvos edukologijos universiteto doc. dr. Jurgita Girčienė, aktorius Vytautas Rumšas, Seimo nariai Linas Balsys ir Kęstutis Daukšys.

III dalis. KALBINIS KRAŠTOVAIZDIS

13.50–13.55 Vedėjo įžanginis žodis.

13.55–14.05 INTERMEDIJA. Performanso „Tarmės“ vaizdo įrašas. Kūrinį gyvai pristato menininkė Jurgita Juodytė.

14.05–14.20 Pranešimas „Vilniaus centro kalbinio kraštovaizdžio tyrimai“. Pristato mokiniai ir mokytojai (Vilniaus licėjus, Vilniaus inžinerinis licėjus, Karoliniškių gimnazija ir Lituanistų sambūris).

14.20–14.35 Pranešimas „Kad vietinis būtų savas: aplinkos tarmiškumas“. Skaito Lietuvių kalbos instituto Geolingvistikos centro vadovė prof. dr. Danguolė Mikulėnienė.

14.35–14.55 Išminčių diskusija. Diskutuoja Seimo narė Dalia Teišerskytė, Seimo narys Kęstutis Daukšys, Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto prodekanė doc. dr. Daiva Aliūkaitė, Skuodo rajono vicemerė Daiva Budrienė.

14.55–15.05 INTERMEDIJA. „Stalo žaidimas: žemaičių tarmė ir paveldas“. Naujai kuriamą žaidimą pristato jo kūrėjas grafikos dizaineris Julius Danilevičius.

IV dalis. LIETUVIŲ KALBA PASAULYJE

15.05–15.20 Pranešimas „Lietuvių kalba kaip strateginė saugumo priemonė“. Skaito žurnalistas, vertėjas, dokumentinių filmų kūrėjas, filologas ir teologas Jonas Ohmanas.

15.20–15.35 Pranešimas „Sanskritas lietuvių tautinėje savimonėje: istorinės sąsajos, mitai ir mokslinių tyrinėjimų perspektyvos“. Skaito Orientalistikos centro lektorius, Lietuvos ir Indijos forumo prezidentas Vytis Vidūnas.

15.35–15.55 Ekspertų diskusija. Diskutuoja Gintautas Babravičius, Lietuvos edukologijos universiteto prorektorė prof. dr. Vilija Salienė, Seimo narė prof. habil. dr. Marija Aušrinė Pavilionienė, Seimo narys Kęstutis Daukšys.

15.55–16.00 Vedėjo baigiamasis žodis. Pabaiga.

 

Konferencija bus tiesiogiai transliuojamainternetu ir televizijos programa „Seimas – tiesiogiai“.

 

Registracija į renginį el. paštu lituanistika@lki.lt iki balandžio 5 d. 17 val. Norint įeiti į Seimo rūmus reikalinga turėti asmens tapatybę liudijantį dokumentą. Įėjimas per Seimo I–III rūmus.

Lietuvos technikos bibliotekoje atidaroma mokinių kūrybinių darbų paroda „Knygų namų šviesa“

Balandžio 4 d. Lietuvos technikos bibliotekoje (šv. Ignoto g. 6, Vilnius) atidaroma Bibliotekų metams skirto mokinių meninės kūrybos darbų konkurso „Knygų namų šviesa“ geriausių darbų paroda.

 

Konkurse dalyvavo vaikai nuo 7 iki 18 metų. Jo tikslas – įtraukti mokinius į aktyvią kūrybinę veiklą, skatinant dailės kalba išreikšti savo santykį su knyga, biblioteka, Lietuvos kultūros istorija. 

 

Iš viso atsiųsti 1337 darbai, kuriuose skleidėsi vaikų ir jaunimo skaitomos literatūros tendencijos, filosofiniai apmąstymai, kas yra knyga, ką ji reiškia žmogaus gyvenime, bibliotekų dabartis ir ateities vizijos. Mokinių piešiniuose vaizduojami bibliotekų pastatai ir interjerai, knygų lentynos, literatūros kūrinių personažai, futuristinės bibliotekos ir modernios technologijos, ryški komiksų įtaka.

 

„Vaikai vis iš naujo patvirtina, kad bibliotekos, knygos niekur nedings, jos yra ir bus svarbios ir reikalingos, tiesiog įgaus naujas formas ir veiks kitokiais būdais. Atrinkdami geriausius darbus, visų pirma, ieškojome tų, kurie vaizdais, jų kompozicijomis, idėjomis, spalvomis ir pustoniais yra saviti, drąsūs ir išradingi, kitaip mato kasdieną, o tuo pačiu nuoširdūs ir kartu labai reiklūs supančiam pasauliui“, – sako konkurso darbų vertinimo komisijos pirmininkė, Vilniaus dailės akademijos Grafikos katedros vedėja doc. Marija Marcelionytė-Paliukė.

 

Parodoje eksponuojama 60 mokinių piešinių, Lietuvos technikos bibliotekoje juos apžiūrėti galima iki balandžio 27 d. Įėjimas laisvas.

 

Konkursą „Knygų namų šviesa“ organizavo LR švietimo ir mokslo ministerija ir Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras.

Rašytojų klubo renginiai kovo 29 – balandžio 8 dienomis

Kovo 29 d. 17.30 val. Rašytojų klube – tautosakininkės, vertėjos Danutės Krištopaitės prisiminimų knygos „Apie kitus ir save“ pristatymas. Pristatyme dalyvaus knygos sudarytoja ir redaktorė Nijolė Kvaraciejūtė, rašytojos brolis Arvydas Krištopas, etnomuzikologė Zita Kelmickaitė, kraštotyrininkė, kultūrologė Irena Seliukaitė, muzikologė Živilė Ramoškaitė, vertėja ir redaktorė Roma Zagorskienė, vertėja Alma Ločerytė Dale, kanklininkė Žemyna Trinkūnaitė. Vakarą ves knygos leidėjas Helmutas Šabasevičius.

 

Kovo 31 d. 17.30 val. Rašytojų klube – vakaras, skirtas Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato, poeto Marcelijaus Martinaičio 80-osioms gimimo metinėms.
Poeto eilėraščius skaitys Gintaras Bleizgys, Nijolė Daujotytė, Virginijus Gasiliūnas, Mindaugas Kvietkauskas, Vytautas V. Landsbergis.
Vakare bus parodytas režisieriaus, operatoriaus Algirdo Tarvydo filmas apie M. Martinaitį „Gyvenimas tarp žiedų“ (muzika kompozitoriaus Algirdo Martinaičio, filmo garso režisierius Algimantas Apanavičius, filmo montažo režisierė Justina Dovydaitytė).

 

Balandžio 4 d. 17.30 val. Rašytojų klube – lietuviškų dainų koncertas. Koncertuoja Aušra Liutkutė (sopranas), Rolandas Vilkevičius (baritonas), Asta Kvasytė (koncertmeisterė). Programoje: lietuvių kompozitorių dainos, duetai ir kt.

 

Balandžio 6 d. 17.30 val. Rašytojų klube – kompozitoriaus, rašytojo Alvydo Jegelevičiaus autorinis vakaras. Kartu su autoriumi dalyvaus aktoriai Ramūnas Abukevičius, Vladas Radvilavičius, Vytautas Rumšas, filosofas dr. Andrius Konickis. Vakare skambės autoriaus dainos ir poetiniai tekstai iš vakar ir šiandien.

 

Balandžio 8 d. 17 val. Rašytojų klube – „Naujasis Židinys-Aidai“ pristato knygą „Apie karalystę: Petrą Dirgėlą kalbina Vilius Bartninkas“. Dalyvauja knygos bendraautoris filosofas Vilius Bartninkas, literatūros kritikė habil. dr. Jūratė Sprindytė, rašytojas prof. Vytautas Martinkus, diskusiją moderuoja poetas Antanas Gailius.

 

Rašytojų klube veikia dailininko, poeto Gvido Latako emalio miniatiūrų paroda „Salos“. Paroda veiks iki balandžio 14 d.

 

Įėjimas į renginius nemokamas. Smulkesnė informacija: tel. (85) 2629627; (85) 2617727; el. paštas: rasytojuklubas@aiva.lt.

VU bibliotekoje balandžio 1 dieną – Mažvydo „Katekizmo“ originalas ir kitos unikalios vertybės

venčiant universiteto gimtadienį Vilniaus universiteto biblioteka kviečia pasižiūrėti Martyno Mažvydo „Katekizmo“ – pirmosios lietuviškos knygos originalo ir šia proga eksponuojamų unikalių bibliotekoje saugomų rankraštinių dokumentų. P.Smuglevičiaus salėje bus galima išvysti ir Plantino-Moretų – žymiausioje XVI–XVIII a. Vakarų Europos leidykloje – išleistų knygų parodą.

 

Jau tapo tradicija, kad minint Vilniaus universiteto įkūrimo datą biblioteka plačiai atveria duris lankytojams ir parodo vienintelį Lietuvoje saugomą pirmosios lietuviškos knygos egzempliorių bei keletą kitų retų leidinių ir rankraštinių dokumentų. Pastarųjų šiandienai Vilniaus universiteto bibliotekoje priskaičiuojama per 300 tūkstančių. Šį kartą bus eksponuojami seniausi pergamentai: ankstyviausias bibliotekoje saugomas dokumentas – 1209 metų žemės dovanojimo aktas, puošniai iliuminuoti XIV–XV amžiaus giesmynų lapai.

 

Pasaulyje žinomi tik du Martyno Mažvydo „Catechismusa prasty szadei“ egzemplioriai. Vienas jų saugomas Vilniaus universiteto, o kitas – Torunės (Lenkija) universiteto bibliotekoje. Manoma, kad iš viso 1547 metais galėjo būti išspausdinta apie 200 šios knygos egzempliorių. Vilniaus universiteto bibliotekos egzempliorius gautas mainais iš Odesos (Ukraina) M. Gorkio mokslinės bibliotekos 1957 metais. Su M. Mažvydo „Katekizmu“ prasidėjo naujas etapas lietuvių kalbos ir kultūros istorijoje – ėmė kurtis ir plėtotis lietuviška spauda, dariusi didžiulę įtaką lietuvių tautos kultūriniam gyvenimui.

 

Turtinga universiteto bibliotekoje saugoma Nyderlandų leidėjo Ch. Plantino ir jo palikuonių išleistų knygų, pasižyminčių aukšta poligrafijos kultūra ir menišku apipavidalinimu, kolekcija. Parodoje turėsite galimybę susipažinti su antikos rašytojais Gajumi Julijum Cezariu, Marku Tulijum Ciceronu, šventųjų, Bažnyčios tėvų bei mokytojų raštais ir Lietuvai ypač svarbiomis knygomis – M. K. Sarbievijaus „Lyrika“, K. Radvilos Našlaitėlio „Kelione į Jeruzalę“.

 

M. Mažvydo „Katekizmo“ originalas bus eksponuojamas balandžio 1 dieną nuo 11 iki 19 val. VU bibliotekos P. Smuglevičiaus salėje (Universiteto g. 3).

Pož(i)eminiai skaitymai VI: garsai viename dvare

Po metų pertraukos į sostinės kultūrinių renginių lauką sugrįžta ir besibaigiant žiemai požemyje susitikti kviečia „Pož(i)eminiai skaitymai“. Šįmet renginys vyks balandžio 2 d. 17 val. Trakų Vokės dvare. 

VI skaitymų koncepcija susideda iš dviejų dalių: pirmiausia atvykusiems bus trumpai pristatoma dvaro istorija, siūloma pasivaikščioti požemiais. Skirtingose erdvėse, kurias rasti ir nepaklysti padės planas, skambės iš anksto dalyvių įskaityti tekstai bei kabės ant drobių atspausti garso įrašo spektrai (vadinami oscilogramomis). Pasižvalgę po požemines erdves, susirinkusieji bus laukiami senosios dvaro bibliotekos patalpoje, kurioje nuo 18 val. savo tekstus skaitys rašytojai Ramunė Brundzaitė, Marijus Gailius, Laura Kromalcaitė, Kristupas Maksvytis, Paulius Norvila, Tomas Petrulis, Deividas Preišegalavičius, Alvydas Šlepikas, Akvilė Vainiūtė, Aistis Žekevičius; skambės savita – Tomo Byčkovo atliekama – hango (angl. handpan) muzika. 

Skaitymų organizatoriai kviečia pasvarstyti, ar dažnai nūdien klausomasi skaitomų poezijos / prozos tekstų; ar šiuo tikslu einama į literatūrinius renginius, ar mieliau naršoma interneto tinklalapiuose; ar labiau mėgstami autentiški pačių autorių įskaityti, ar kitų (pvz., aktorių, kultūros veikėjų) įgarsinti tekstai?; o svarbiausia – kaip  autoriaus balso tembras, intonacija veikia jo kūrinių skaitymą. 

Požemio erdvėse kabėsiantys autorių įskaitytų tekstų garso spektrai – skaitančiųjų balso (iš)raiškos, matuojamos įvairiais parametrais: dažniu, trukme, stipriu, tembru ir kt. Pasak spektrus interpretuoti pabandžiusio Vitalijaus Rudoko, naudojant kompiuterines programas bei eksperimentuojant įvairiais spektro atvaizdavimo pasirinkimais, išgaunamos įdomios ir unikalios kompozicijos, savo struktūra kiek primenančios miestus. Kokius „miestus“ stato autorių balsai –  teįvertins dalyviai. 

Po metų pertraukos į sostinės kultūrinių renginių lauką sugrįžta ir besibaigiant žiemai požemyje susitikti kviečia „Pož(i)eminiai skaitymai“. Šįmet renginys vyks balandžio 2 d. 17 val. Trakų Vokės dvare. 

VI skaitymų koncepcija susideda iš dviejų dalių: pirmiausia atvykusiems bus trumpai pristatoma dvaro istorija, siūloma pasivaikščioti požemiais. Skirtingose erdvėse, kurias rasti ir nepaklysti padės planas, skambės iš anksto dalyvių įskaityti tekstai bei kabės ant drobių atspausti garso įrašo spektrai (vadinami oscilogramomis). Pasižvalgę po požemines erdves, susirinkusieji bus laukiami senosios dvaro bibliotekos patalpoje, kurioje nuo 18 val. savo tekstus skaitys rašytojai Ramunė Brundzaitė, Marijus Gailius, Laura Kromalcaitė, Kristupas Maksvytis, Paulius Norvila, Tomas Petrulis, Deividas Preišegalavičius, Alvydas Šlepikas, Akvilė Vainiūtė, Aistis Žekevičius; skambės savita – Tomo Byčkovo atliekama – hango (angl. handpan) muzika. 

Skaitymų organizatoriai kviečia pasvarstyti, ar dažnai nūdien klausomasi skaitomų poezijos / prozos tekstų; ar šiuo tikslu einama į literatūrinius renginius, ar mieliau naršoma interneto tinklalapiuose; ar labiau mėgstami autentiški pačių autorių įskaityti, ar kitų (pvz., aktorių, kultūros veikėjų) įgarsinti tekstai?; o svarbiausia – kaip  autoriaus balso tembras, intonacija veikia jo kūrinių skaitymą. 

Požemio erdvėse kabėsiantys autorių įskaitytų tekstų garso spektrai – skaitančiųjų balso (iš)raiškos, matuojamos įvairiais parametrais: dažniu, trukme, stipriu, tembru ir kt. Pasak spektrus interpretuoti pabandžiusio Vitalijaus Rudoko, naudojant kompiuterines programas bei eksperimentuojant įvairiais spektro atvaizdavimo pasirinkimais, išgaunamos įdomios ir unikalios kompozicijos, savo struktūra kiek primenančios miestus. Kokius „miestus“ stato autorių balsai –  teįvertins dalyviai. 

 

Plačiau skaitykite: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2016-03-23-poz-i-eminiai-skaitymai-vi-garsai-viename-dvare/142262

Seime bus pristatyta žinyno apie knygnešius antroji knyga

Kovo 18 d. 12 val. Parlamento galerijoje (Seimo I rūmai) vyks Lietuvos kultūros fondo Knygnešio draugijos renginys „Knygnešių pėdomis iki mūsų dienų“, kuriame bus pristatyta žinyno „Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai“ antroji knyga. Renginį globoja Seimo Pirmininko pavaduotoja Irena Degutienė.

 

Renginys Seime vyks atvirų durų valandų metu iki 15 val. (Įėjimas per Seimo I rūmus, nuo Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos pusės. Primename, kad atvirų durų valandų lankytojams nereikalinga išankstinė registracija).

 

Knygnešio dienai ir knygnešystės istorijai bei jos metraštininkams skirtame renginyje bus pristatoma ir aptariama žinyno „Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai“ antroji knyga, kurioje – beveik 600 naujai surastų spaudos draudimo laikų veikėjų pavardės, biografijos, nuotraukos. Žinyno autoriai Benjaminas Kaluškevičius ir Kazys Misius jau du dešimtmečius yra pasišventę knygnešių ir daraktorių istorijai, yra išleidę nemažai knygų šia tema.

 

Visus šiuos leidinius bus galima pamatyti ir pavartyti Parlamento galerijoje surengtoje parodoje. Jaunimas kviečiamas dalyvauti projekte „Paglostyk tą knygą – ji caro drausta, knygnešių atnešta“ – tai originalūs spaudos draudimo metų leidiniai – maldynai, knygelės, laikraščiai ir net graždanka (kirilica) spausdintas vadovėlis lietuviams. Renginyje Vilniaus Jono Basanavičiaus gimnazistai atliks literatūrinę kompoziciją „Tautos tarnai“, o knygnešių laikų giesmes giedos Vilniaus mokytojų namų žemaičių folkloro ansamblis „Tyklė“.

 

Daugiau informacijos:

Knygnešio draugijos pirmininkė

dr. Irena Kubilienė

Mob. 8 626 39 972

Parengė

Informacijos ir komunikacijos departamento

Ryšių su visuomene skyrius vyresnioji specialistė

Justė Radzevičiūtė-Laugalienė

Tel. (8 5)  239 6210, el. p. juste.radzeviciute@lrs.lt

Keliaujanti biblioteka: 700 leidinių prancūzų kalba

Kovo 17 d. 17 val. Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje (Radastų g. 2, IV a. 418 kab.) jau antrą kartą viešnagę pradės Prancūzų instituto Lietuvoje „Keliaujanti biblioteka: 700 leidinių prancūzų kalba“.

 

Jos atidaryme dalyvaus Prancūzų instituto Lietuvoje kalbos atašė p. Nicolas Torres, projekto kuratorė Prancūzų instituto mediatekos darbuotoja Agnė Judžentytė-Žalguvienė.

 

Prancūzų institutas Lietuvoje yra surinkęs 700 leidinių fondą prancūzų kalba, skirtą visiems, kas domisi Prancūzija ir jos kultūra bei mokosi prancūzų kalbos arba nori ją išmokti.

 

Šią „Keliaujančią biblioteką“ sudaro leidiniai apie Prancūziją: regionus, kultūrinį paveldą ir istoriją, prancūzų visuomenės aktualijas, ekonomiką ir politiką. Literatūros leidiniai: romanai, detektyvai, poezija, literatūros kritika. Menas: fotografijų ir meno albumai, menininkų biografijos. Prancūzų kalbos mokymosi priemonės, besimokantiems ir norintiems išmokti prancūzų kalbą: vadovėliai, garso įrašai, adaptuoti skaitiniai. Kalbos dėstymo metodinė literatūra, skirta prancūzų kalbos mokytojams ir dėstytojams.

 

Projektu „Keliaujanti biblioteka“ siekiama suteikti galimybę pažinti Prancūziją ir mokytis prancūzų kalbos ne tik vilniečiams, bet ir kitų Lietuvos miestų gyventojams bei puoselėti prancūzų kalbos mokymo tradicijas, sudaryti palankesnes sąlygas prancūzų kalbos specialistams. Nuo 2008 metų „Keliaujanti biblioteka“ buvo įkurta Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje, Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje, Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje, Klaipėdos apskrities viešojoje I. Simonaitytės bibliotekoje, Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje ir sulaukė didelio susidomėjimo.

 

Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje prancūzų „Keliaujančios bibliotekos“ leidiniai viešės iki 2016 m. gruodžio 31 d. Jais bibliotekos skaitytojai galės naudotis ne tik skaitykloje, bet ir pasiimti į namus.

Muzika kaip teatras: knygos apie Faustą Latėną pristatymas

Kovo 15 dieną, antradienį,  17.30 val.  įvyks klaipėdietiškas knygos „Muzika kaip teatras. Kompozitorius Faustas Latėnas“ pristatymas. Teatrologių Daivos Šabasevičienės ir Rasos Vasinauskaitės sudarytos knygos (leidėjas: R. Paknio leidykla) sutiktuvės jau įvyko Panevėžyje ir Utenoje, Vilniuje, o  kovo 15 dieną ji bus pristatyta Klaipėdos apskrities viešosios I. Simonaitytės bibliotekos Renginių salėje (Herkaus Manto g. 25).

 

„Teatrui rašyti labai sunku. Sunku atskleisti temą. Faustas yra chirurgas, kuris persodina širdis, švarina aortas, daro pavojingas operacijas“, – tikina režisierius Rimas Tuminas, knygoje kalbėdamas apie chuliganiškai melancholišką kompozitoriaus muziką.

 

 „Fausto Latėno muzika trikdė, šokiravo Lietuvos kompozitorių sąjungos narius. Nenorėdami priimti jaunų kompozitorių į sąjungą, jų kūrybą jie paprastai apibūdindavo žodžiu „įdomi“, tačiau F. Latėno muzika juos vedė iš kantrybės, jie šaukė „lauk iš čia!“. Tai buvo muzika, laužanti stereotipus. Tiesiog chuliganiška muzika“ – knygos pristatymų metu yra komentavęs muzikologas Viktoras Gerulaitis.

 

„Muzika teatrui man visada atrodė kaip gaivinantis skersvėjis mano akademinėje kūryboje. Tarsi salelė, kurioje leistina realizuoti radikaliausias, banaliausias ir šmaikščiausias mintis, nes į teatro muziką visuomet būdavo žvelgiama atlaidžiau. Šis įgytas laisvumas ir nebijojimas ieškoti leido laisviau pažvelgti ir į akademinę savo muziką“ – 2007 metų interviu leidiniui „Lithuanian Music Link“ yra sakęs Faustas Latėnas.

 

Šią knygą sudaro paties kompozitoriaus pasakojimai, jo šeimos narių, bičiulių, kolegų mintys: aktoriaus ir režisieriaus Algirdo Latėno, aktorės Elžbietos Latėnaitės, režisierių Vitalijaus Mazūro, Eimunto Nekrošius, Rimo Tumino, kompozitorių Vidmanto Bartulio, Algirdo Martinaičio ar dailininko Adomo Jacovskio. Čia analizuojami spektakliai, sukurti Lietuvoje – Jaunimo, Vilniaus mažajame, „Lėlės“ ir kituose teatruose, taip pat užsienyje. Kompozitoriaus kūrybinė biografija, jo investicija į Lietuvos kultūrą ir jo muzikos poveikis pirmiausia atskleidžiami per teatrą, per jo bendradarbiavimą su režisieriais, tarp kurių tokios figūros kaip Eimuntas Nekrošius, Rimas Tuminas, Vitalijus Mazūras.

 

Maloniai kviečiame į knygos ,,Muzika kaip teatras“ sutiktuves. Renginyje dalyvaus kompozitorius, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, Ministro Pirmininko patarėjas kultūrai Faustas Latėnas, muzikuos Paulius Bajorūnas (saksofonas) ir Arnoldas Jankūnas (fortepijonas). Renginį ves Aldona Jeleniauskienė ir Petras Zurlys.

 

Apie meilę ir muziką Shakespeare’o eilėmis

Pasauliui minint 400-ąsias didžiojo anglų poeto Williamo Shakespeare’o mirties metines bosas Tadas Girininkas ir pianistas Justas Šervenikas kovo 3 dieną, ketvirtadienį, 18 valandą Klaipėdos koncertų salės klausytojams pristatys penkis vokalinius ciklus, kuriuose įvairių kartų bei šalių kompozitoriai savaip pateikia nemirtingus Shakespear'o tekstus.

 

Didysis plunksnos meistras ištobulino dramą, tragediją ir komediją, jo kūriniai yra labiausiai žiūrovų mėgstami ir rodomi teatruose, daugelis jų dažnai statomi ir lietuvių teatrų scenose.

 

 

Visiems puikiai žinoma Romeo ir Džuljetos amžinosios meilės istorija ir dažnai cituojamas Hamleto klausimas „būti ar nebūti?“. Iki mūsų dienų išliko 38 Shakespeare’o pjesės, 154 sonetai, 2 poemos ir keletas eilėraščių. Jo pjesės tokios populiarios, kad buvo išverstos beveik į visas pasaulio kalbas.

 

Shakespeare’as gyveno dviejų permainingų epochų – Renesanso pabaigos ir Baroko pradžios – sandūroje. Jis jautė ir smerkė blogį, pasireiškusį naujoje pelno ištroškusioje visuomenėje, visa tai perteikė ir įkūnijo savo humanistinėje kūryboje.

 

Operos solistas, sodraus boso savininkas Tadas Girininkas kuria ryškius vaidmenis visuose Lietuvos muzikiniuose teatruose. Sparčiai karjeros laiptais kopiantis atlikėjas yra pelnęs „Operos Švyturio“ ir „Auksinio scenos kryžiaus“ apdovanojimus, kaip geriausias operos solistas.

 

 

Pianistas Justas Šervenikas daug koncertuoja Lietuvoje ir užsienyje, yra grojęs su Lietuvos nacionaliniu, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos simfoniniais orkestrais taip pat su Klaipėdos kameriniu orkestru. Atlikėjas rengia daug kamerinių programų su žinomais Lietuvos solistais: Ona Kolobovaite, Vladimiru Prudnikovu, Kęstučiu Alčauskiu, Ignu Misiūra, Merūnu Vitulskiu ir kitais.

 

 

Koncerto, pavadinto „Apie meilę ir muziką“, pirmoje dalyje skambės dviejų bendravardžių rusų autorių muzika: filosofiškų apmąstymų kupini Dmitrijaus Kabalevskio „Dešimt Shakespeare’o sonetų“ bei šmaikštus Dmitrijaus Šostakovičiaus ciklas anglų poetų tekstais. 

        

 

Antroje koncerto dalyje klausytojai išgirsti tą patį Shakespeare’o tekstą 3 skirtingų autorių – britų Rogero Quilterio, Gerlado Finzi bei austro Ericho Wolfgango Korngoldo – kūriniuose. Tai retai Lietuvoje skambantys kūriniai, tad tikrai įdomu paklausyti, kaip įvairūs kompozitoriai įkūnija nemarias anglų literatūros genijaus eiles. Maloniai kviečiame!

Trečioji Vilniaus knygų mugės diena – susitikimai su užsienio svečiais ir lietuvių literatūros grandais

Trečiąją Vilniaus knygų mugės dieną, šeštadienį, mugės kultūrinė programa pasiekia savo piką. Ne veltui tai - Nekasdienių pasimatymų diena, kai renginiai ir susitikimai su autoriais trunka net iki 21 val. Ši diena tradiciškai skiriama svarbiausiems susitikimams su užsienio svečiais ir populiariausiais lietuvių autoriais.

 

Šiuolaikinės lietuvių literatūros grandai

 

Rytą pradėję nacionaliniu diktantu, kūrybiniais užsiėmimais Vaikų literatūros salėje ar tiesiog mugės dalyvių stendų lankymu, mugės svečiai šiandien dar galės susitikti su naujausią romaną „Nutylėtų lelijų miestas“ pristatančiu Sigitu Parulskiu, taip pat Herkumi Kunčiumi, Viktorija Daujotyte, Birute Jonuškaite, Rolandu Rastausku ar Kristina Sabaliauskaite.

 

Šie autoriai ne tik pristatys naujausias knygas, bet ir kaip jau įprasta bendraus su lankytojais stenduose bei dalins autografus.

 

Užsienio autoriai – nuo politinių aktualijų iki šeimos sagų

 

Būtent šiandien mugėje laukiama ir svarbiausių užsienio svečių. Mugėje galima sutikti rusų autorę Mariną Stepnovą, pristatysiančią naujausią romaną „Italų pamokos“, norvegą, knygos paaugliams „Minutė tiesos“ autorių Bjorną Sortlandą, ukrainiečių autorių Andrejų Kurkovą su knygomis, bylojančiomis apie šiuolaikinės Ukrainos politines realijas ir aktualijas.

 

Kokybiškų romanų skaitytojai taip pat susitinka su romanų autore iš Jungtinės Karalystės Liucinda Riley.

 

Intelektuali ir nuotaikinga programa šeštadienio vakarui

 

Iki darbo pabaigos nusprendusius likti mugėje lankytojus šiandien ir vėl kviečia ne tik Knygos kino salės renginiai, bet ir poezijos skaitymai bei pirmą kartą „Literatų svetainėje“ rengiamas Literatūrinis protmūšis. Jame kviečiami dalyvauti visi, norintys pasitikrinti savo žinias ir laimėti šaunių prizų.

 

Muzikos salėje šeštadienio vakarą galima mėgautis ne tik susitikimais, bet ir gyvais koncertais. Čia  vyksta Ievos Narkutės albumo „Ieva Narkutė sutinka Lietuvos valstybinį simfoninį orkestrą“ premjera bei po 22 metų išleidžiamos Andrius Mamontovo vinilinės plokštelės „Degančios Akys“ pristatymas.

 

Visa renginių programa pateikiama oficialiame Vilniaus knygų mugės tinklapyje http://vilniausknygumuge.lt bei specialioje programėlėje išmaniesiems telefonams.

 

Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO mugė vyks iki sekmadienio.

 

Faktai ir skaičiai

 

Vilniaus knygų mugė – jau septynioliktą kartą vykstantis didžiausias kultūros įvykis Lietuvoje ir vienas populiariausių renginių, kurį kasmet aplanko per 60 tūkst. žmonių.

 

Lankytojus pirmą kartą pasitinka 5 tematinės salės: Vaikų literatūros salė, Bukinistų pasažas, Muzikos salė, Grožinės literatūros salė, Akademinės ir specializuotos literatūros salė.

 

Mugėje dalyvauja 330 dalyvių iš 8 šalių – Lietuvos, Latvijos, Baltarusijos, Šveicarijos, Vokietijos, Japonijos, Omano Sultonato, Ukrainos. 42 dalyviai – nauji.

 

Į mugę atvyksta 35 svečiai iš 13 šalių – Slovėnijos, Ukrainos, Rusijos, Prancūzijos, Vokietijos, Lenkijos, Jungtinės Karalystės, Estijos, Čekijos, Austrijos, Portugalijos, Norvegijos, JAV. Gausiausia svečių delegacija – iš Ukrainos.

 

Mugės programoje – 400 kultūros renginių: susitikimų, diskusijų, leidinių pristatymų, 13 meno parodų. Muzikos salėje per 50 muzikos leidėjų, atlikėjų ir muzikinių renginių organizatorių stendų, 200 muzikos kūrėjų ir atlikėjų.

 

Svarbiausia mugės naujiena – XL atviras antikvarinių knygų, leidinių, kartografijos, istorinės grafikos ir susijusių objektų (archyvų, autografų, ekslibrisų, plakatų ir pan.) aukcionas, atviras visiems mugės lankytojams. Aukcionas vyks vasario 28 d. 13 val. Bukinistų pasažo balkone.

Giedrius Kuprevičius: „Jeigu kalba formuotų žmonių mąstymą, aplink būtų labai tylu“

„Gyvos kalbos privalumas yra tas, kad ji čia pat gimusi, čia ir miršta. Kai dabar žmonės tiek daug kalba telefonais, gal bent mano paskaita baigsis laiku“, – apie priešpaskutinę viešų paskaitų ciklo „Menas ir technologijos“ antrojo sezono paskaitą mąsliai kalbėjo žymus Lietuvos kompozitorius, Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorius emeritas Giedrius Kuprevičius.

 

Susitikimas su maestro G. Kuprevičiumi vyks kovo 3 d., ketvirtadienį, 18 val. KTU Kultūros centro (Laisvės al. 13) mažojoje salėje. Paskaita bus tiesiogiai transliuojama ktu.edu.

 

– Penktoji jūsų paskaita antrajame sezone – „Žmogaus balsas ir informacija“. Apie ką šį kartą kalbėsite su susitikimo dalyviais?, – paklausėme G. Kuprevičiaus.

 

– Apie balsą ir jo poveikį, apie intonaciją ir joje slypintį turinį, apie nemokančius tinkamai pateikti įdomios minties ir įdomiai pateikiančius nieko nevertas mintis. Balso anatomija yra lygiai toks pats rimtas mokslas kaip ir žmogaus socialinės veiklos anatomija ar terapija.

 

Balso esmės suvokimas yra labai įdomi ir svarbi šiuolaikinio pasaulio išgyvenimo sąlyga. Lygiai taip pat svarbi ir pauzės, patylėjimo prasmė bei suvokimas. Protingas ne tas, kuris tyli, o tas, kuris pasako mažiau, nei jam norėtųsi.

 

Ar žmogaus balsas turi įtakos jo asmenybei?

 

– Taip. Neseniai vieną savo radijo pokalbių laidą „Audiologai“ paskyriau politikų kalbėjimo manieros tyrimams. Rezultatai patvirtino nuogąstavimus – mūsų politikai oratorinio meno neišmano, tačiau mano uždavinys yra konstatuoti, o ne kritikuoti.

 

Asmenybė be balso tėra tik vidutinybė, kuri dėl kažkaip susiklosčiusių aplinkybių pateko į ložę, kur ant durų yra užrašyta, jog ji skirta Asmenybėms.

 

Kokia yra virtuali ir kokia materiali kalbos prigimtis?

 

– Labai įdomus ir svarbus klausimas, į kurį atsako ieškosime paskaitoje.

 

Kokiu būdu kalba formuoja žmogaus mąstymą? Koks yra jų tarpusavio ryšys?

 

– Jei kalba formuotų mąstymą, aplink būtų labai tylu. Gi dažnai pagalvojame tik pasakę ar parašę. Ypač tai sakytina apie komentarus internetinėse svetainėse, tačiau dažnai jų lygį provokuoja ir panaši tuose naujienų portaluose skelbiamų straipsnių kokybė. Jei jų turinys pilnas užgauliojimų, tokie bus ir komentarai. Dabar madinga tyčiotis iš visko, tačiau tai jau elgesio kultūros klausimai. Mąstymo geisčiau daugiau, ypač atsakinėjant į klausimus ar TV klausimėlius.

 

Ar žmonės, kalbantys skirtingomis kalbomis, vienodai suvokia juos supantį pasaulį?

 

– Tikrai įdomi tema – skirtingai kalbantys ir nesuprantantys kalbos žmonės susikalba, jei to nori. Juk galima nesusikalbėti ir ta pačia kalba šnekant. Viską lemia intencija, tikslai ir bendroji kultūra – tai irgi aptarsime paskaitoje.

 

Kokią matote lietuvių kalbos ateitį?

 

– Kalbai visuomet buvo, yra ir bus pavojų. Kitas dalykas, ar tie pavojai dirbtiniai, ar susieti su objektyviomis, nepakeičiamomis aplinkybėmis, tarkim, spaudos ar rašmenų draudimu. Baisiau, kai kalba gadinama ar naikinama ja kalbančiųjų iš vidaus.

 

Kaip kinta kalbos vaidmuo, bėgant laikui, veikiant inovacijoms, kultūros ir technologijų naujovėms?

 

– Kalba gyva kol ja kalbame. Vieni žodžiai atmiršta, o vietoje jų įsiterpia kiti, su vienais kovojame, kitais – džiaugiamės. Baltų gentys (o jų liko tik dvi – latviai ir mes, lietuviai) su savo kalba elgiasi prabangiai, kitaip sakant – išlaidžiai.

 

Nuskurdęs žodynas yra pirmas nykstančios kalbos pranašas. Reikalaudami atsisakyti ypatingų mūsų raidyno ženklų mes tuo pačiu atsisakome ir kalbos melodijos, intonacijos, išraiškos, nes kas nejaučia skirtumo tarp a ir ą, tam ir ąžuolas jau tik ažuolas, o tai jau visai kitas ir nežinia ką reiškiantis žodis.

 

Identitetą prarandantis raštas grasina mums ir praradimais gyvojoje kalboje. Iš kitos pusės, nėra prasmės pūsti prieš vėją, nes ir taip jau esame be kepurių.

 

Kovo 3 dieną, kai vyks jūsų paskaita, pasaulyje bus minima Tarptautinė rašytojų diena. Ar kiekvienas rašytojas yra geras oratorius?

 

– Kokių rašytojų? Dabar jų tiek daug, kad atrodo jų yra daugiau nei knygų, nes kai kurias rašo visas rašeivų būrys. Knygų tikrai daug, tačiau labai menka jų kokybė. Knygų mugė Vilniuje šiandien tampa prekybos centru.

 

Gerų knygų tenka ieškoti sudėtingais atrankos keliais, kurie dažnai žiniasklaidos pastangomis būna užslaptinti, tad Tarptautinė rašytojų diena tampa ne gelmių, o paviršių garbinimo diena, kuomet mes vėl maudomi sensacijų, intriguojančių siužetų ir euro-romanų lietuje.

 

Gerai, kad dar vienas kitas kritinis straipsnis kultūros savaitraščiuose kiek suorientuoja skaitytojus, jei, žinoma, yra kas tuos savaitraščius skaito. Taigi, tikrojo rašytojo balsas dabar pritilęs, pasislėpęs. Galėtų būti stipresnis. Tik kaip jam žinoti, kad jis jį turi?

 

Kokia informacija priimtinesnė jums: rašytinė ar sakytinė? Kodėl?

 

– Proza – rašytine, o poezija – sakytine. Reikšmingos poezijos patikra būtų prašymas ją perskaityti balsu, o prozą – perskaityti akimis. Dabar dažnai yra atvirkščiai – skaitomi eilėraščiai nebesuvokiami, tuomet puoli skaityti – tampa kiek aiškiau.

 

Tas pats ir su proza, tik atvirkščiai. Žanrų skirtumas skaitant ir klausant turi savo specifiką, ir tas, kas juos ignoruoja, iš žanro iškrenta. Gerai, jei įpuola į kokį kitą.

 

Atviroje paskaitoje dažnai gaudau save – ar mano kalba suvokiama be rašto? Ar kalbos intonacija pakankamai aiški? Ar tinkamai naudoju potekstes ir humorą? Gyvos kalbos privalumas yra tas, kad ji čia pat gimusi čia ir miršta. Kai dabar žmonės tiek daug kalba telefonais gal bent mano paskaita baigsis laiku...

Ilgasis penktadienis – besikeičiančių skaitymo tendencijų atspindys

Pagreitį įgaunanti Vilniaus knygų mugė penktadienį kviečia dar daugiau laiko skirti susitikimams, aktualioms diskusijoms, kūrybinėms dirbtuvėms, o penktadienio vakarą praleisti naujus albumus pristatančiuose Muzikos salės koncertuose.

 

Įdėmesnis žvilgsnis į akademinę literatūrą ir atsiminimus

 

Besikeičiančias skaitymo bei leidybos tendencijas pastebintys mugės kultūrinės programos sudarytojai atkreipia dėmesį, kad grožinė literatūra užleidžia pozicijas istorinei, kultūrinei, akademinei literatūrai. Tuo mugės lankytojai gali įsitikinti ir penktadienio susitikimuose.

 

Penktadienio lankytojų laukia gausus naujų filosofinių lietuvių autorių knygų derlius. Naujas knygas pristato Leonidas Donskis ir Tomas Venclova, kolektyvinę monografiją pristato filosofai Rita Šerpytytė, Tomas Sodeika ir Danutė Bacevičiūtė. Lankytojų dėmesio laukia ir Jūratės Baranovos bei Audronės Žukauskaitės naujausios knygos, skirtos tiek aktualiausioms šiuolaikinės filosofijos problemoms, tiek klasikinių autorių interpretacijoms.

 

Savo skaitytojų antrąją mugės dieną ieško ir knygų, skirtų atsiminimams bei naujam žvilgsniui į klasikinius rašytojus, personažai. Mugėje pristatomos Marcelijaus Martinaičio „Sutartinės“, Aldonos Ruseckaitės knyga „Žemaitės paslaptys“, Josepho Franko knyga „Atsiminimai“, Dainiaus Razausko monografija „Maironis“.

 

Diskusijos karščiausiomis temomis

 

Tradicija tapęs Diskusijų klubas forume-LRT studijoje kviečia dalyvauti aktualiausiose diskusijose: viena iš jų skirta mugės temai „Rašytojas ir personažas: kas ko ieško?“, o kita skaudamoms aktualijoms – sovietmečio rašytojų laikysenoms, jų ryšiui su dabartimi.

 

Organiškai diskusijas pratęs ir Loretos Jakonytės knygai „Šeima sovietmečio lietuvių literatūroje vaikams“ skirtas renginys bei Viliaus Ivanausko monografijos „Įrėminta tapatybė: Lietuvos rašytojai „Tautų draugystės“ imperijoje“ pristatymas.

 

Muzika ir kinas - atgaivai bei įkvėpimui

 

Nuo rimtų ir intelektualiai stimuliuojančių diskusijų bei pristatymų atsipūsti kaip visada kviečia Muzikos salė ir Knygos kino salė.

 

Čia šiandien - net šešių filmų peržiūros ir diskusijos pačiam įvairiausiam skoniui. Pasiilgę klasikinio lietuviško kino turi progą pamatyti Arūno Žebriūno „Gražuolę“, skirti dėmesio trumpametražių dokumentinių filmų programai bei literatūros kūrinių ekranizacijoms.

 

Muzikos salės scenoje taip pat netrūksta geros nuotaikos. Penktadienio vakarą albumą „Klausimai“ čia pristato Vidas Bareikis, debiutinį albumą klausytojų dėmesiui pateikia grupė Antikvariniai Kašpirovskio dantys, o naujais kūriniais džiugina Garbanotas bosistas bei legendinė Lietuvos roko grupė BIX.

 

Šeštadienį lankytojų laukia nekasdieniai susitikimai iki vėlaus vakaro, o mugė parodų ir kongresų centre LITEXPO vyks iki sekmadienio.

Pirmoji Vilniaus knygų mugės diena: pažintis su knygomis, muzika, kinu ir kūrėjais

Šiandien parodų ir kongresų centre LITEXPO prasidėjo 17 – oji tarptautinė Vilniaus knygų mugė. Šių metų mugės leitmotyvas – „Personažas ieško autoriaus“.

 

„Aš, autorius, atsakingas už personažo gyvenimą ir mirtį. Bet ir aš pats tampu personažu, būdamas autoriumi“, - intrigavo teatralizuotą atidarymo ceremoniją pradėjęs, į autoriaus ir kūrėjo vaidmenį įsikūnijęs aktorius Andrius Bialobžeskis.

 

Prezidentė: mugė – tai renginys, kuriuo didžiuojamės

 

Dalyvius ir lankytojus atidaryme tradiciškai sveikinusi mugės globėja LR Prezidentė Dalia Grybauskaitė pabrėžė, kad Vilnius knygų mugė tampa ne tik švente, kuria didžiuojamės, bet ir svarbia visuomenės diskusijų arena.

 

„Knyga - tai pažinimo šaltinis, kuris neša žinia apie viską, kas vyksta mūsų gyvenamuose, šeimose, šalyje ir pasaulyje. Pasaulio personažais esame visi, ir svarbiausiai, kad būtent knygos toliau mums padeda gyventi, pažinti pasaulį ir priimti sprendimus“, - kalbėjo D.Grybauskaitė.

 

Baigdama sveikinimo kalbą Prezidentė šmaikštavo, kad „smagiausia, jog po mugės visus metus turi krūvą knygų ir gali skaityti tai, ką nori, kiek nori ir kada nori. Ir net gali niekam neprisipažinti, ką skaitai“.

 

Nacionalinės premijos laureatė Giedra Radvilavičiūtė savo sveikinime priminė, kada mes patys tampame knygų personažais.

 

 „Tai ne mes atverčiame knygą. Knyga atverčia mus, pažadindama mūsų istorijas. Ir tik kai autoriaus patirtis sutampa su skaitytojų patirtimi, mes patys tampame knygų personažais“, - sakė G.Radvilavičiūtė.

 

Pirmąją dieną - dėmesys bibliotekoms ir vaikų literatūrai

 

Pirmąją mugės dieną, simboliškai vadinama „Bičiulių diena“, dėmesys skiriamas moksleiviams, bibliotekoms ir bibliotekininkams: visus besidominčius kviečia interaktyvios „Bibliotekų erdvės“ renginiai, taip pat galima pasirašyti peticiją „Už naujas knygas bibliotekose!“. Vaikų literatūros salėje ir kūrybinėje studijoje „Tu gali sukurti knygą“ nuo ankstyvo ryto į susitikimus kviečia ir dirbtuves rengia ne tik žinomiausi Lietuvos, bet ir užsienio iliustratoriai, knygų dailininkai ir kūrėjai.

 

Šiandien taip pat apdovanojami ir Gražiausios 2015 metų knygos bei Jurgos Ivanauskaitės premijos laureatai, vyksta diskusijos apie migraciją, humanitarinių mokslų literatūros vertimų svarbą, naujų filosofijos knygų pristatymai. Nuo 16.30 val. Knygos kino salėje prasideda ukrainiečių-lietuvių vakaras „Tavo balsas mano sakiny“, kuriame skaitoma poezija, vyksta filmo peržiūra, pokalbiai.

 

Dvigubai išaugusioje Muzikos salėje šiandien įteikiami „Auksinių ir platininių diskų“ apdovanojimai, rengiama profesionalams skirta konferencija, o nuo scenos ir stenduose su lankytojais bendrauja, naujausius įrašus pristato ir koncertus rengia žinomi Lietuvos atlikėjai.

 

Septynioliktą kartą vykstanti Vilniaus knygų mugė tapo didžiausiu kultūriniu įvykiu Lietuvoje ir vienu iš populiariausių renginių, kurį kasmet aplanko daugiau kaip 60 tūkst. žmonių. Mugė sujungia daugelį gyvenimo sričių: čia susipina kultūra, menas, mokslas, švietimas, istorija, verslas, politika, iškeliamos ir svarstomos socialinės, kultūros, politikos aktualijos.

 

Šiemet didžiausia ir svarbiausia knygų mugė Baltijos šalyse ne tik tęsia prigijusias tradicijas, siūlo įdomią, turiningą kultūrinę programą, dvigubai išaugusios Muzikos salės renginius bei koncertus, bet ir kviečia diskutuoti, susitikti su autoriais, susipažinti su šiuolaikiniais užsienio ir lietuvių kūrėjais, naujausiais leidiniais.

 

Visa renginių programa pateikiama oficialiame Vilniaus knygų mugės tinklapyje http://vilniausknygumuge.lt bei specialioje programėlėje išmaniesiems telefonams.

 

Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO mugė vyks iki sekmadienio.

Vilniaus knygų mugės organizatorių TOP 10: ko negalima praleisti ir ką būtina žinoti

Rytoj, vasario 25 d., prasidedančioje 17–oje  Vilniaus knygų mugėje keturias dienas lankytojų lauks penkios parodų ir kongresų centro LITEXPO salės pilnos knygų, renginių, koncertų, susitikimų, meno parodų ir kūrybinių dirbtuvių.

 

„Nuolatiniai mugės lankytojai jau žino, kad geriausia ateiti iš anksto pasiruošus: išsirinkus įdomiausius renginius, knygų pristatymus, koncertus. Tai pat siūlome susidaryti dominančių knygų sąrašus, žinoti, kurios leidyklos knygas išleido. Atlikus namų darbus muge ir susitikimais mėgautis bus vienas malonumas“, - sakė Lietuvos parodų ir kongresų centro LITEXPO parodų grupės vadovė Milda Gembickienė.

 

Ką būtina pamatyti

 

Nepasimesti renginių sraute ir planuotis laiką taip, kad pavyktų pamatyti tai, kas įdomiausia bei svarbiausia, padeda ir rekomendacijos. Šiais metais mugės organizatoriai pateikia TOP 10 rekomenduojamų aplankyti renginių pačiam įvairiausiam skoniui.

 

1.      Ir aktualu, ir įdomu, ir bus apie ką pamąstyti: Diskusija „Sovietmečio rašytojų laikysenos: keblus palikimas“ (Penktadienis, 17 val. forumas – LRT studija).Taip pat knygų „Tarp estetikos ir politikos. Lietuvių literatūra sovietmečiu“, Nerijos Putinaitės knygos „Nugenėta Pušis: ateizmas kaip asmeninis apsisprendimas tarybų Lietuvoje“, Viliaus Ivanausko knygos „Įrėminta tapatybė: Lietuvos rašytojai „Tautų draugystės“ imperijoje“ pristatymai;2.      Poezija ir kinas, arba geras kinas apie puikų Poetą: Dokumentinio filmo apie poetą Osipą Mandelštamą premjera „Išsaugok mano kalbą amžiams“ (Šeštadienis, 17 val. Knygos kino salė);3.      Muzika ir knygos arba kas mėgsta ir tą, ir tą:  Algirdo Kaušpėdo ir Gintaro Patacko poezijos skaitymai Muzikos salėje (Penktadienis, 13 val. Muzikos salė), Dainiaus Pulausko grupės albumo premjera. Taip pat Ievos Narkutės, Andriaus Mamontovo, Jurgos Šeduikytės albumų pristatymai; 4.      Grandai:  Sigito Parulskio knygos „Nutylėtų lelijų miestas“ pristatymas (Šeštadienis, 13 val. konf. salė 5.1), Violetos Palčinskaitės knygos „Atminties bablionai“ pristatymas (Penktadienis, 20 val. konf. salė 5.3). Taip pat susitikimai su Kristina Sabaliauskaite ir kitais  lietuvių autoriais. 5.      Duoklė prisiminimams: M.Martinaičio knygos „Sutartinė“ pristatymas (Ketvirtadienis, 17 val. konf. salė 5.1), Salomėjos Nėries knygos „Tolimas sapnas“ pristatymas (Šeštadienis, 15 val. Rašytojų kampas), Aldonos Ruseckaitės knygos „Žemaitės paslaptis“ pristatymas (Penktadienis, 10 val. Rašytojų kampas). Taip pat besidomintiems šia tematika rekomenduojama ir diskusija apie Sigitą Gedą (Penktadienis, 17 val, konf. salė 5.3); 6.      Mugės svečiai: Susitikimai su Kveta Pacovska (Penktadienis, 11 val. konf. salėje 5.3), Marina Stepnova (Šeštadienis, 15 val. konf. salė 5.1), Andrejum Kurkovu (Šeštadienis, 18 val. Forumas-LRT studija), Stasiu Eidrigevičium (Penktadienis, 15 val. Forumas-LRT studija);7.      Geram vakarui su draugais: Literatūrinis protmūšis (Šeštadienis, 20 val. Literatų svetainė),  „Garbanoto bosisto“ koncertas (Penktadienis, 19 val. Muzikos salė);8.      Tikriems knygų snobams: antikvarinių knygų aukcionas (Sekmadienis, 13 val. Bukinistų pasažo balkonas);9.      Skaitymai: Ukrainiečių-lietuvių vakaras „Tavo balsas mano sakiny“ (Ketvirtadienis, 16.30 val. Knygos kino salė), Literatūros skaitymai  „Bilietų nėra“ Woody Alleno „Centrinio parko vakarų gatvė“ (Šeštadienis, 12 val. Bukinistų pasažas);10.   Nesvietiško grožio knygos ne vien vaikams:  susitikimai su iliustratoriais – Kveta Pacovska, Catarina Sobral, Kęstučiu Kasparavičiumi, Ieva Babilaite, St. Eidrigevičiumi. Taip pat pristatymai, renginiai, susitikimai, teatriniai performansai bei parodos Kūrybinės studijos „Knygų šalis“ erdvėje bei Vaikų scenoje (penktadienis – sekmadienis).

 

Ką būtina žinoti:

 

Knygų bičiulių šiemet vėl lauks du specialūs mugės autobusai, kurie nuo Katedros aikštės (stotelė „Arkikatedra“) iki „Litexpo“ ir atgal lankytojus į mugę veš nemokamai. Taip pat knygų mugės metu stotelėje „Parodų rūmai“ stos 2G autobusai. Tikslus nemokamų knygų mugės autobusų tvarkaraštis: http://bit.ly/1Wvn9Wh 

 

Iki mugės ir mugės metu bilietai parduodami „Bilietai.lt“ kasose bei internetu. Mugės metu bilietus bus galima įsigyti ir „Litexpo“ kasose.

 

Išankstinių bilietų kainos:  vienkartinis bilietas – 4 EUR, vienkartinis bilietas moksleiviams, studentams ir senjorams – 3 EUR, dviejų dienų bilietas – 7 EUR, keturių dienų bilietas – 12 EUR, dviejų dienų bilietas moksleiviams, studentams ir senjorams – 5 EUR, keturių dienų – 8 EUR.

 

Bilietų kainos mugės metu:  vienkartinis bilietas – 5 EUR, vienkartinis bilietas moksleiviams, studentams ir senjorams – 3,5 EUR, dviejų dienų bilietas – 7 EUR, keturių dienų bilietas – 12 EUR, dviejų dienų bilietas moksleiviams, studentams ir senjorams – 5 EUR, keturių dienų – 8 EUR. Ikimokyklinio amžiaus vaikams įėjimas į mugę nemokamas.

 

Išsami renginių programa, naujienos bei naudinga informacija pateikiama adresu www.vilniausknygumuge.lt bei išmaniesiems telefonams skirtoje programėlėje.

Bibliotekų erdvė Knygų mugės lankytojams žada nepamirštamų užsiėmimų

Jau šią savaitę, vasario 25–28 d., knygų mylėtojai tradiciškai rinksis kasmetinėje Vilniaus knygų mugėje. Visi lankytojai turės galimybę apsilankyti ir čia įsikūrusioje Bibliotekų erdvėje (3 salės galerija, II aukštas), kurioje įvairios Lietuvos bibliotekos pasiūlys kaip niekad daug įvairių edukacinių užsiėmimų ir pramogų.

 

 Bibliotekų erdvė – tai interaktyvi ir visiems atvira poilsio zona, skirta tiek mažam, tiek dideliam mugės lankytojui. Joje skaitytojai ras ne tik jaukią vietą poilsiui, knygai paskaityti, bet galės aplankyti čia veikiančias parodas, pasklaidyti knygas neįprastos tematikos skaitykloje, įsitraukti į kūrybines dirbtuves, žaidimus ir kitus čia siūlomus dar niekur nematytus užsiėmimus.

 

 Vienas tokių netikėtų užsiėmimų – Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos organizuojama „Literatūrinė vaistinė“, skirta pristatyti knygą kaip vaistą ar gyvenimo papildą. Joje apsilankiusiems skaitytojams edukacinę literatūrinę terapiją ves ne tik bibliotekininkai-vaistininkai, bet ir ekspertai-gydytojai, biblioterapijos specialistai. Skaitytojams bus siūloma pasirinkti knygą, kuri gali padėti išspręsti gyvenime kylančias problemas.

 

Jau ne pirmus metus erdvėje įsikurs „Gyvoji biblioteka“, kur knygos yra žmonės, o skaitymas – pokalbis. Tai neformalaus ugdymo metodas, skatinantis tarpusavio supratimą, toleranciją ir pagarbą žmogaus teisėms. Šią biblioteką sudaro Gyvosios knygos (pašnekovai iš įvairių socialinių sluoksnių), bibliotekininkai ir skaitytojai. Pasirinkęs pašnekovą, skaitytojas gali užduoti jam rūpimus klausimus ir išgirsti atsakymus.

 

Ypač mugės svečių dėmesį turėtų atkreipti šioje Bibliotekų erdvėje vyksiantys kūrybiniai ir žaismingi užsiėmimai, kuriuos pristatys Vilniaus universiteto biblioteka ir Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos projektas „Bibliotekos pažangai 2“. Lankytojai galės dalyvauti viktorinoje „Atpažink personažą ir išbandyk 3D spausdintuvą PATS“, pažaisti interaktyvų žaidimą „Knygų lobis“ ar kitus su krašto pažinimu susijusius žaidimus, programuoti robotus. Pageidaujantys pasinerti į mistikos pasaulį galės išbandyti interaktyvųjį „Bibliorakulą“. Jis pateiks atsakymus į bet kokius kilusius klausimus, dalinsis patarimais ir savo išmintimi. Visomis mugės dienomis tobulinti kūrybinius įgūdžius bus galima ir asmeninio knygos ženklo, vadinamo ekslibrisu, kūrimo dirbtuvėse, kur kiekvienas galės išbandyti unikalias spaudimo stakles.

 

 Paaugliai kviečiami apsilankyti Justino Žilinsko rašymo dirbtuvėse. Renginio metu išgirsime apie rašytojo kūrybos metodus, asmeninę rašytojo patirtį, įdomesnius būdus kaip išsikviesti kūrybos mūzą, patiems išbandyti kūrybinio rašymo pratimus.

 

Parodų mėgėjus sudomins Bibliotekų erdvėje veikiančios parodos: Kauno apskrities viešosios bibliotekos organizuojama paroda „Asmenybė ir knyga“, kurią sudaro įvairių visuomenės veikėjų, muzikantų, rašytojų ir kitų garsių žmonių mintys apie mėgstamiausias ir įsimintiniausias knygas, taip pat virtualios parodos – „Kuršėnų Vytauto Vitkausko bibliotekai – 90“, „Kuršėnų biblioteka – lituanistikos atminties ir sklaidos vieta, skirta kalbininko prof. Vytauto Vitkausko 80-čiui“. Erdvėje veiks ir neįprastoji skaitykla tokia tematika kaip pvz., „Vilniaus fantastų klubo „Dorado“ geriausios“ arba Davido Bowie mėgstamiausios knygos“ ir kt.

 

 Bibliotekų erdvę koordinuoja Vilniaus universiteto biblioteka kartu su Lietuvos Respublikos kultūros ministerija ir Lietuvos bibliotekininkų draugija. Užsiėmimus lankytojams siūlys įvairios Lietuvos viešosios ir akademinės bibliotekos, bendradarbiaudamos su kultūros ir švietimo partneriais.

Visa programa: http://www.vilniausknygumuge.lt/repository/2016/Bibliotek&%23371;%20erdv&%23279;s%20programa.pdf

Ryto Šalnos knyga „Kelionių razinos“ pristatoma uostamiesčio bibliotekoje

Kovo 1 d. (antradienį) 17 val. Klaipėdos apskrities viešosios I.Simonaitytės bibliotekos Konferencijų salėje vyks Ryto Šalnos knygos „Kelionių razinos“ pristatymas.

 

Rytas Šalna - geografas, keliautojas, gidas, pažintinių knygų mokiniams ir visuomenei, taip pat geografijos vadovėlių ir metodinės literatūros autorius.

 

R.Šalna, pradėjęs keliones nuo Europos ir aplankęs visus žemynus, išskyrus Antarktidą, kaip rašoma knygos anotacijoje, „...patyrė labai daug įvairių situacijų: nuo linksmų iki netikėtų, nuo pribloškiančių iki pamokančių. Knygoje „Kelionių razinos“ autorius šmaikščiai pasakoja daug asmeninių nuotykių, taip pat istorijų, nutikusių lydint keliaujančius žmones“.

 

 Knygos skyriuose „Kelionės ir klajonės“, „Turistų ir keliautojų nuotykiai“, „Nacionaliniai gyventojų ypatumai“, „Geografiniai ieškojimai ir atradimai“ randame septyniasdešimt, autoriaus nuomone, pačių įdomiausių kelionių istorijų – razinų. Jose gausu informacijos, kuri rūpi geografui, bet ji pateikiama turtingame kultūriniame, socialiniame kontekste ir tampa aktualia kiekvienam besidominčiam mus supančiu Pasauliu. Faktų gausa, įvairovė ir lengvas, intriguojantis, dažnai autoironiškas rašymo stilius, nejučiomis traukia skaityti vieną istoriją po kitos nesustojant.  

 

Knygą „Kelionių razinos“, išleido leidykla „Didakta“.

Lenkijos institutas Vilniaus knygų mugėje

Lenkijos institutas dalyvauja 2016 m. vasario 25-28 d. Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ vykstančioje 17-oje tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje.

 

Šiemet Lenkijos instituto stende daugiausia informacijos bus skirta Vroclavui – 2016 Europos kultūros sostinei. Lenkijos institutas Vilniuje kartu su Vroclavo miestu ir Krokuvos knygų institutu parengė parodą „Vroclavas – Europos kultūros sostinė“. Savo leidybą pristatys Jano Nowako-Jeziorańskio vardo Rytų Europos  kolegija. Mugės svečiai galės dalyvauti įdomiuose susitikimuose skirtuose naujausioms knygoms ir vaikų literatūrai.

 

Kūrybinėse dirbtuvėse užsiėmimus vaikams ves žinoma iliustratorė  Małgorzata Gurowska. Pagal populiarų lenkų poeto Juliano Tuwimo eilėraštį „Lokomotyvas“ vaikai sukurs knygos „Lokomotyvas/IDEOLO“ tęsinį. Įkvėpimo kūrybai suteiks knygoje nagrinėjamos aktualios socialinės ir ekologinės temos.

 

Apie tai, kokiu būdu leidiniai vaikams gali sulaukti tarptautinės sėkmės mugės lankytojai sužinos susitikime „Wytwórnia. Mūsų iliustruotos knygos receptas“, kuris skirtas pripažinimo tarptautiniuose iliustratorių konkursuose sulaukusioms knygoms, pavyzdžiui, apdovanotoms svarbiausiais prizais „Bologna Illustrators Exhibition“ parodoje.

 

Mugėje svečiuosis knygos „Giedančio gaidžio galva“ autorius, žinomas dailininkas, plakatų, ekslibrių, piešinių ir iliustracijų kūrėjas, jau daug metų Lenkijoje gyvenantis Stasys Eidrigevičius. Rytų Europos kolegijos leidyklos atstovai dalyvaus H. Kunčiaus ir P. Kępińskio knygos „Lietuvio ir lenko pokalbis“ pristatyme.

 

Lenkijoje minimi Nobelio premijos laureato rašytojo Henryko Sienkiewicziaus metai, tad mugės lankytojai Vilniuje galės pasižiūrėti pagal šio autoriaus knygą sukurtą filmą visai šeimai „Dykumose ir giriose“.

 

Daugiau informacijos: www.lenkijosinstitutas.lt

 

LENKIJOS INSTITUTO VILNIUJE PROGRAMA

 

Vasario 25-28 d.

Lenkijos instituto stendas 5.A10, Litexpo

Knygų paroda „Vroclavas – Europos kultūros sostinė 2016“ (Organizatoriai: Vroclavas – Europos kultūros sostinė, Knygų institutas Krokuvoje, Lenkijos institutas Vilniuje)

Jano Nowako-Jeziorańskio Rytų Europos kolegijos leidyklos knygų paroda (Organizatoriai: Jano Nowako-Jeziorańskio Rytų Europos kolegija, Lenkijos institutas)

 

Vasario 25 d., ketvirtadienį,

11 val., konferencijų salė 5.5, Litexpo

Knygos „XVIII a. Lietuvos knygos lenkų kalba“ pristatymas (Organizatorius: Lietuvos nacionalinė M. Mažvydo biblioteka, partneris: Lenkijos institutas)

Renginys vyks lietuvių k.

14.30 val., darželis „Šypsena“, P.Višinskio g. 23, Vilnius

Kūrybinės dirbtuvės vaikams su lenkų iliustratore Małgorzata Gurowska pagal knygą „Lokomotyvas/IDEOLO“ (Organizatoriai: Lenkijos institutas Vilniuje, Vaikų darželis „Šypsena“)

Dirbtuvės vyks lenkų k.

16 val. Vilniaus dailės akademija, Maironio g. 6, Vilnius

Susitikimas VDA studentų su lenkų dailininke Małgorzata Gurowska (Organizatoriai: Lenkijos institutas Vilniuje, Knygų šalis)

Susutikimas vyks anglų k.

 

Vasario 26 d., penktadienį,

12 val., Kūrybinė studija vaikams „ Ir tu gali sukurti knygą“, 4 salė, Litexpo

Kūrybinės dirbtuvės vaikams su lenkų iliustratore Małgorzata Gurowska pagal knygą „Lokomotyvas/IDEOLO“ (Organizatoriai: Knygų šalis, leidykla „Wytwórnia“, Lenkijos institutas Vilniuje)

Dirbtuvės vyks lenkų k. su vertimu į lietuvių k.

15 val. Forumas-LRT studija

Stasio Eidrigevičiaus knygos „Giedanti gaidžio galva“ pristatymas (Organizatorius: Leidykla „Apostrofa“, partneris: Lenkijos institutas Vilniuje)

Dalyvauja autorius

Renginys vyks lietuvių k.

17 val., Knygos kino salė, Konferencijų salė 1.1, Litexpo

Henryko Sienkiewicziaus metų minėjimas – filmas „Dykumose ir giriose” (rež. Gavin Hood, nuotykių filmas visai šeimai, 2001 m., 110 min.)

Filmas lenkų k. su lietuviškais subtitrais

Filmą pristatys: dr. Irena Fedorovič, Vilniaus universiteto Polonistikos centro dėstytoja

 

Vasario 27 d., šeštadienį,

12 val., Konferencijų salė 3.1. Litexpo

„Atminimų sodai. Albumistikos etiudai. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos album amicorum katalogas“ knygos pristatymas (Organizatorius: Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, partneris: Lenkijos institutas)

Renginys vyks lietuvių k.

16 val., Nacionalinė UNESCO komisija, Šv. Jono g. 11, Vilnius

Knygų šalies viešnių pokalbių ciklas

„Mūsų iliustruotų knygų receptas“. Dalyvauja dail. Małgorzata Gurowska ir leidėja Magdalena Kłos-Podsiadło. Leidykla „Wytwórnia“ (Organizatoriai: Knygų šalis, Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija,

Lenkijos institutas Vilniuje, Vilniaus dailės akademija, Tarptautinė Vilniaus knygų mugė)

17. val., Lenkijos institutas Vilniuje, Didžioji g., 23, Vilnius

Piotro Kępińskio ir Herkaus Kunčio knygos „Lietuvio pokalbis su lenku“ pristatymas.

Dalyvauja autoriai. Renginį ves Laurynas Vaičiūnas, Jano Nowako-Jeziorańskio Rytų Europos kolegijos leidyklos direktorius. (Organizatoriai: Lenkijos institutas Vilniuje, Jano Nowako-Jeziorańskio Rytų Europos kolegija)

Renginys vyks lenkų k.

 

Mūsų svečiai:

 

Rytų Europos Jano Nowako Jeziorańskio vardo kolegija Vroclave tai fondas, kurį įsteigė garsus Varšuvos kurjeris Janas Nowakas Jeziorańskis. Šiemet minimos 15-osios steigimo metinės.

Kolegijos misija yra Rytų Europos kaip laisvų žmonių bendruomenės atkūrimas.

Kolegijai Europa yra ne geografinė samprata, bet etinė. Europos ribas apibrėžia ne sienos, o idėjos. Kolegija leidžia dvimėnesinius žurnalus Nowa Europa Wschodnia ir New Eastern Europe.

Leidykla Wytwórnia leidžia knygas vaikams ir jaunimui. Įkurta 2005 m. su siekiu sugrįžti prie septinto dešimtmečio metų lenkų knygų iliustravimo tradicijų ir lenkų rinkai pasiūlyti naujos kokybės iliustruotas knygas. Sąmoningai pasirinktas kamerinės leidyklos kelias, dabar tai vienas labiausiai išsiskiriančių ir nuoseklių leidėjų Europoje, kuris Lenkijos vaikų knygų kokybei iškėlė aukštą kartelę.

Kviečiame į Wytwórnios stendą. Kūrybinė studija vaikams „Ir tu gali sukurti knygą“, 4 salė, Litexpo

 

Vroclavas - 2016 Pasaulio knygų sostinė

2014 m. UNESCO tarptautinė ekspertų komisija 2016-ųjų Pasaulio knygų sostine išrinko Vroclavą. Tai pirmas Lenkijos miestas, kuriam buvo suteiktas šis garbingas statusas. Pasaulio knygų sostine vieneriems metams Vroclavas oficialiai taps 2016 m. balandžio 23 d.

 

Vroclavas tapo 2016 metų Europos kultūros sostine, kadangi trokšta papasakoti savo istoriją...

Miesto istorija nepaprasta, tragiška ir įdomi. II-ojo pasaulinio karo metu miestas buvo visiškai sugriautas – ir materialiai, ir dvasiškai. Prarado savo gyventojus, tuos, kurie per amžius kūrė jo didybę. Atvyko nauji. Suvažiavę iš įvairių pokario regionų ilgus metus kūrė naują tapatybę, kūrė savo kultūrą. Daug vandens nutekėjo Oderio upėje, kol čia esantį vokiečių, žydų ir lenkų paveldą pripažinome bendru. Savu. Tam reikėjo daug laiko, tačiau pavyko. Šiandien didžiuojamės galėdami pasakyti, kad naują Miestą sukūrėme nepamiršdami savo pirmtakų pasiekimų. Gerbdami jų atmintį, kitoniškumą ir daugiakultūriškumą, istoriją, sukūrėme atvirą, nepaprastai įdomios kultūros, siekių, šiuolaikinį ir įdomų Vroclavą. Atėjo laikas parodyti jį pasauliui, parodyti tai, kas mums patiems atrodo verta pažinimo. Norime papasakoti pasauliui apie mūsų praeitį ir dabartį. Tęsime šį pasakojimą visus 2016 metus, be kompleksų, o sąmoningai suprasdami savo vertę. Tai bus įdomi istorija, esame tuo tikri. Ir tikimės, kad ji taps įkvėpimu visiems, kurie bus atsiveri ir pasiruošę ją įdėmiai išklausyti.

Lietuvos nacionalinė biblioteka kviečia į Vilniaus knygų mugę

Vasario 25–28 d. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka dalyvaus 17-ojoje tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje, kurios tema – „Personažas ieško autoriaus“. Belaukdama, kol 2016-ųjų rudenį galės pakviesti lankytojus į atnaujintas erdves, Nacionalinė biblioteka mugėje pristatys numatomas teikti naujas paslaugas, taip pat, kaip ir kiekvienais metais, lankytojams pasiūlys gausią ir įvairią renginių programą.

 

Bičiulių dieną, ketvirtadienį, Nacionalinė biblioteka surengs diskusiją „Nuo bibliografijos iki monografijos: ar viską žino tyrėjas?“, kurioje bus aptariamos informacijos, reikalingos mokslininkų tyrimams, paieškos galimybės, svarstoma, kokią vietą šiame procese užima bibliotekos, koks turėtų būti tyrėjo ir bibliotekininko bendradarbiavimas. Tą pačią dieną lankytojams taip pat bus pristatyti keturi nauji bibliotekos leidiniai: „Bibliotekų tyrimai Lietuvoje: mokslinių straipsnių rinkinys. T.1“, „XVIII a. Lietuvos knygos lenkų kalba: kontrolinis sąrašas“ (sud. Marija Ivanovič, Karina Basiul), naujausias Genovaitės Tėvelytės-Raguotienės leidinys „Mylėję knygą“, Ingos Mitunevičiūtės ir Eglės Baliutavičiūtės parengta metodinė knyga „Vaikų ir jaunimo knygų klubai“. Visus šiuos ir kitus vertingus Nacionalinės bibliotekos leidinius bus galima įsigyti 3-ioje salėje įsikūrusiame bibliotekos stende (3.03).

 

Knygų mugės lankytojai galės pirmieji susipažinti su naujomis Nacionalinės bibliotekos paslaugomis, kurios bus teikiamos šį rudenį atvėrus rekonstruotą bibliotekos pastatą. Nacionalinės bibliotekos stende bus įrengta fotodėžė, tad lankytojai mugės metu galės patys nusifotografuoti ir iš karto gauti spausdintą nuotrauką. Stende taip pat bus dalijamas atvirlaiškis, kuriame vaikai galės nuspalvinti mėgstamus literatūrinius personažus ir surasti jų autorius, o pedagogai ir tėvai – rasti informacijos apie vertingas vaikų knygas.

 

Ketvirtadienį 14 val. Nacionalinės bibliotekos stende bus įteikti apdovanojimai protų mūšių lygos „Bibliomūšio“ nugalėtojams. Sausio–vasario mėnesiais projekto „Bibliotekos pažangai 2“ organizuotose interaktyviose protų kovose dalyvavo beveik 170 Lietuvos viešųjų bibliotekų komandų, kurių nariai buvo bibliotekų darbuotojai ir bendruomenių atstovai. Po įtemptos 5 etapų kovos pirmąją vietą užėmė Kauno apskrities viešosios bibliotekos komanda KAVB, antrąją – Joniškio Jono Avyžiaus viešosios bibliotekos Kepalių filialo komanda „Viskas normaliai“, o trečiąją vietą pelnė Pravieniškių bibliotekos komanda „Protų zona“.

 

Daug įvairių ir netradicinių veiklų bus siūloma Bibliotekų erdvėje (3-ios salės galerijoje, II aukšte), į kurią užsukę lankytojai galės susipažinti su Nacionalinės bibliotekos vykdomame projekte „Bibliotekos pažangai 2“ dalyvaujančių Lietuvos viešųjų bibliotekų interaktyviomis programomis.

 

Sekmadienį, šeimos dieną, 14 val. 30 min. Nacionalinės bibliotekos stende su skaitytojais bendraus ir autografus dalys akcijos „Metų knygos rinkimai 2015“ laureatai.

 

Iki susitikimo 3.03 stende!

„Baltų lankų“ renginiai Vilniaus knygų mugėje

Leidyklos įnirtingai ruošiasi artėjančiai Vilniaus knygų mugei ir pateikia informaciją, kokius renginius suplanavo šiam renginiui. Šįkart informacija apie tai, ką mugėje pristatys leidykla „Baltos lankos“.

 

Naujausios lietuvių autorių knygos

 

Kristina Sabaliauskaitė – viena reikšmingiausių šiuolaikinių lietuvių rašytojų, bestseleriais ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje bei Lenkijoje tapusių istorinių romanų ciklo „Silva rerum“ autorė, pristatys apsakymų anglų kalba rinkinį „Vilnius. Wilno. Vilna. Three Short Stories“. Knygą sudaro lietuviškai išleistame rinkinyje „Danielius Dalba ir kitos istorijos“ skelbti apsakymai „Juodieji Franko perlai“, „Vilnerio sugrįžimas“ ir „Vilniaus vėtrungės“, kuriuose atspindimi trys Vilniaus miesto gyvavimo klodai – lenkiškasis, žydiškasis ir sovietinis-nomenklatūrinis, atveriama vis kitokia Vilniaus panorama, ironiškai apmąstoma mūsų istorinė patirtis. 

 

Pokalbis su rašytoja apie jos naujausią knygą „Vilnius. Wilno. Vilna. Three Short Stories“ ir daugiabalses Vilniaus istorijas vyks vasario 27 d., šeštadienį, 14 val. 5.1 salėje. Pokalbyje dalyvaus knygos vertėjas Romas Kinka, diskusiją moderuos leidėjas Saulius Žukas. Po renginio autorė bendraus su skaitytojais ir dalins autografus.

 

Vasario 27 d., šeštadienį, 18 val. Rašytojų kampe bus pristatytas unikalus žurnalistės Jurgos Vilpišauskaitės esė rinkinys „Du miestai ir sala. Trumpos istorijos iš Madrido, Niujorko ir Balio“. Knygos autorė studijavo Madride, vėliau kėlėsi į Niujorką ir Balį. Ten gyvendama, trumpus kasdienius pastebėjimus laiškais siuntė draugams, o laiškai virto antrąja autorės knyga. Taupiame ir literatūriškai išbaigtame aprašyme susipina aplinkos detalės, vietinių žmonių dialogai bei kultūriniai fragmentai. 

 

Knygos pristatyme dalyvaus kūrybinės agentūros „New!“ vadovas Tomas Ramanauskas, režisierius Ignas Jonynas.

 

Vasario 28 d. rytą, 10 val., 5.1 salėje visus, besidominčius istorija, į susitikimą kvies ir savo naująją knygą „Galia ir tradicija. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės giminių istorijos“ pristatys istorikas medievistas, Vilniaus universiteto profesorius Rimvydas Petrauskas. Knygoje  pasakojama, kaip atsiranda ir išnyksta, kaip prisimenamos ir užmirštamos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės diduomenės giminės. Kiekvienas skyrius – tai ir atskiros giminės istorija, ir su ja susijusio Lietuvos istorijos aspekto aptarimas.

 

Renginyje dalyvaus filosofas Vytautas Ališauskas, filosofas, politologas Alvydas Jokubaitis, renginį moderuos istorikas Artūras Vasiliauskas. Po renginio knygos autorių galėsite sutikti „Baltų lankų“ leidyklos stende, kur jis bendraus su skaitytojais bei dalins autografus.

 

Plačiau skaitykite: http://www.15min.lt/naujiena/kultura/literatura/baltu-lanku-renginiai-vilniaus-knygu-mugeje-286-584175

Vilniaus knygų mugėje diskutuos ir profesoriai

Vasario 25-28 dienomis Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ (Laisvės pr. 5, Vilnius) vyks tradicinė Vilniaus knygų mugė, kurios diskusijose ir knygų pristatymuose savo mintimis dalinsis filosofai Leonidas Donskis ir Gintautas Mažeikis, sociologas Artūras Tereškinas, lingvistė Rūta Petrauskaitė, istorikas Zigmantas Kiaupa ir daug kitų Vytauto Didžiojo universiteto akademikų.

 

Vienas pirmųjų mugės renginių – diskusija „Virtuali biblioteka – langas į pasaulinę mokslinę informaciją“, skirta Bibliotekų metams. VDU bibliotekos direktorė Lina Bloveščiūnienė su kitais renginio dalyviais aptars akademinių bibliotekų galimybes. Diskusija vyks vasario 25 dieną, 10 val., „Litexpo“ 3.1 konferencijų salėje.

 

Tą pačią dieną 11 val. „Litexpo“ (3.2) bus pristatytas ir elektroninis japonų-lietuvių ir lietuvių-japonų kalbų žodynas, kurį sudaro daugiau nei 60 tūkst. žodžių – tai pirmasis išsamus tokio tipo žodynas. Terminų abiem kalbomis netrukus bus galima ieškoti internete. Į pristatymą kviečia žodyno sudarytojas, VDU Azijos studijų centro vadovas doc. dr. Aurelijus Zykas ir Japonijos ambasadorius Toyoei Shigeeda.

 

Diskusijoje „Ar tikrai akademinė leidyba – tik paslauga?“ 14 valandą 5.1 konferencijų salėje dalyvaus Lietuvos akademinių leidyklų asociacijos (LALA) nariai, aukštųjų mokyklų, kolegijų ir mokslo institutų leidėjai: LALA prezidentas Gytis Vaškelis, KTU leidyklos „Technologija“ vadovė Inga Garbačiauskienė, LEU leidyklos „Edukologija“ direktorius Jonas Balčiūnas, VU Komunikacijos fakulteto prof. dr. Remigijus Misiūnas ir akademiniai leidėjai. Nuo 15 val. ten pat prasidės diskusija „Žvilgsnis po 20 metų: ar dar rašysime lietuviškai mokslo knygas?“, kurioje prie LALA ir VLKK atstovų prisijungs VDU Humanitarinių mokslų fakulteto profesorė, lingvistė Rūta Petrauskaitė ir kiti dalyviai.

 

Vasario 26-ąją, 20 val.,  mugėje (5.2 salėje) itin aktualią temą narplios VDU sociologai: čia vyks renginys „Lietuviai nusivylimo ekonomikose: kaip gyventi gerą gyvenimą?“, kuriame diskutuos Artūras Tereškinas, Aušra Maslauskaitė, Jurga Bučaitė-Vilkė, Rūta Petkevičiūtė ir Rasa Indriliūnaitė. Diskusijoje bus pristatytos knygos „Vyrai nusivylimo ekonomikose: tarp gero gyvenimo ir socialinės atskirties“ ir „Socialinė atskirtis ir geras gyvenimas Lietuvoje“. Renginį ves žurnalistas Virginijus Savukynas.

 

Savo knygas mugėje pristatys ir filosofas, VDU profesorius Leonidas Donskis. Vasario 26 d., 13 val., 5.1 salėje bus pristatyta prof. L. Donskio ir VDU garbės daktaro Tomo Venclovos dialogų knyga „Optimizmo paieškos pesimizmo amžiuje“, o vasario 27-ąją, 13 val., 5.3 salėje įvyks naujos prof. L. Donskio knygos „Didžioji Europa“ pristatymas.

 

Šeštadienį, vasario 27 d., 16 val., „Litexpo“ 3.2 konferencijų salėje bus pristatyta VDU lektorės Laimos Bucevičiūtės monografija „Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė XV–XVI a.: valstybės erdvės ir jos sienų samprata“. Šios monografijos pristatymui skirtoje diskusijoje „Paženklinti sienas: kaip lietuviai viduramžiais kūrė valstybės erdvę?“ dalyvaus L. Bucevičiūtė, istorikas, VDU profesorius Zigmantas Kiaupa, VU profesorius Rimvydas Petrauskas ir VU lektorius Tomas Čelkis. Renginio moderatorius – VDU Lietuvių išeivijos instituto direktorius, istorikas prof. dr. Egidijus Aleksandravičius.

 

Kitoje diskusijoje, „Ar kultūrai reikia auditorijos?“, šeštadienį 19 val. 3.1 salėje apie kultūros komunikaciją kalbėsis VDU atstovai – filosofas, profesorius Gintautas Mažeikis, docentė Kristina Juraitė, docentas Edgaras Klivis, docentė Ina Pukelytė, profesorė Jurgita Staniškytė, docentė Linara Dovydaitytė, lektorė Daiva Citvarienė, docentė Jūratė Tutlytė. Diskusijoje bus pristatyta kolektyvinė monografija „Komunikuoti kultūrą: institucijos, strategijos, auditorijos“, kurioje aptariami šiuolaikiniai kultūros ir meno komunikacijos raidos procesai politizacijos, liberalizacijos ir mediatizacijos kontekstuose. Renginį ves LRT radijo žurnalistė Agnė Kairiūnaitė.

 

Išsami renginių programa - mugės tinklalapyje http://www.vilniausknygumuge.lt/lt/main/renginiai/renginiai.

MUZIKOS SALĖS scenos programa Vilniaus knygų mugėje

Dalinamės su jumis šių metų MUZIKOS SALĖS scenos programa, kurią rasite čia: http://goo.gl/sOOKEs

Kelios dešimtys gyvų pasirodymų, kurie pristatys naujausius pastarųjų metų muzikinius darbus. Keturios dienos, pilnos muzikos, susitikimų su atlikėjais ir muzikinių atradimų jų stenduose. Žymimės kalendoriuje vasario 25 - 28 d. Vilniaus knygų mugėje.

E. Vareikio poezijos knygos „Atminties draiskalai“ pristatymas

2016 m. vasario 18 d., ketvirtadienį, 17 val. Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje (Radastų g. 2, Meno leidinių skaitykloje, 406 kamb.) pristatoma Egidijaus Vareikio poezijos knyga „Atminties draiskalai“ (2014 m.). Renginyje dalyvaus knygos autorius, aktorius Algimantas Pintukas ir akordeonistas Laimonas Salijus.

 

Poezija mažiau besidomintiesiems žmonėms knygos autorius geriau pažįstamas iš televizorių ekranų kaip politikas, visuomenės veikėjas. Kita jo pusė – jautrioji, poetiškoji – rodos, sąmoningai nedemonstruojama žiniasklaidos, lieka beveik nepastebima. „Nedrįstu garsiai deklaruoti, kad esu poetas. Kai klausia, dažniausiai pavadinu save jau profesionaliu politiku, diplomatu, gamtamokslininku ir keliautoju, suvokusiu, kad gyvenimas turi savo geografinę ir politinę dimensiją. Tačiau svarbiausi dalykai mūsų gyvenime yra padaromi „iš meilės“, t. y. jie – mūsų emocijų, pergyvenimų, nerimo ir džiaugsmo išraiška“, – samprotauja E. Vareikis.

 

„Atminties draiskalai“ – tai lyrinių prisiminimų nuotrupos, iš kurių „siuvamas“ savitas poetinis jausmų pasaulio paveikslas. Jame kontrasto principu derinami vienatvės, meilės, aistros, atgailos, užuojautos motyvai, atspindintys žmogaus atmintyje saugomas ir ne visada viešai pasakomas tiesas. Pats autorius į šią knygą linki pažvelgti ne kaip į eilėraščių rinkinį, bet kaip į savotišką nuotykį – kintančių nuotaikų, jausmų, įsitikinimų ir pasekmių pasaulį. Subtilumo eilėms suteikia knygos iliustracijos – mikroskopiniai žmogaus organų ląstelių vaizdai.

 

Maloniai kviečiame į susitikimą. Įėjimas nemokamas. Bus galima įsigyti knygų.

Vilniaus knygų mugė vėl kvies gyvam susitikimui ir naujiems atradimams

17 – oji Vilniaus knygų mugė šiemet kvies tęsti gyvų susitikimų tradiciją bei įsižiūrėti, susitikti ir iš naujo atrasti gerai žinomus, kiek pamirštus ar visai naujus literatūros personažus.

 

„Šių metų mugės tema „Personažas ieško autoriaus“. Ir tai ne vien siūlymas atidžiau peržvelgti literatūros puslapius, apsvarstyti santykį tarp kūrėjo ir jo kūrinių, sugalvotų personažų. Tai ir raginimas suteikti knygoms gyvybės, siūlymas apsidairyti aplink ir į kasdienybę įpūsti tikro, gyvo susitikimo ir netikėto atradimo džiaugsmo“, – sakė LITEXPO parodų grupės vadovė Milda Gembickienė.

 

Pasiilgtų ir naujai atrastų užsienio autorių personažai 

 

Mugės lankytojai šiemet turės galimybę susitikti net su 35 užsienio svečiais.

 

Vienas jų – po ilgesnio laiko į Lietuvą atvykstantis ir savo naujausią knygą „Giedanti gaidžio galva“ pristatantis Stasys Eidrigevičius. Lankytojai turės galimybę autorių išvysti ir išgirsti ne tik gyvai, bet ir kino ekranuose, mat Knygos kino salėje vyks dokumentinių filmų apie S.Eidrigevičių peržiūra.

 

Visų kūrybiškai nusiteikusių lankytojų pamėgta Vaikų literatūros salė ir kūrybinė studija „Tu gali sukurti knygą“ taip pat sulauks gausaus būrio svečių. Viena jų - gyva legenda vadinama Hanso Kristiano Anderseno premijos laureatė Květa Pacovska iš Čekijos. 87 metų knygų dailininkės kūryba abejingais nepalieka ne tik vaikų, bet ir suaugusiųjų, o jos kurtose erdvinėse knygose ištirpsta riba tarp vaikiškos knygos ir autorinio dailininko darbo.

 

Dar vienas ypatingas svečias šiemetėje knygų mugėje – daugiausia į užsienio kalbas verčiamas Ukrainos rašytojas Andrejus Kurkovas, Lietuvoje pristatysiantis naujausią savo knygą „Maidano dienoraščiai“. Rašytoją bus galima sutikti ne tik knygos pristatyme ar leidyklos stende, bet ir Knygos kino salės trumpametražių filmų programoje bei literatūriniuose skaitymuose „Tavo balsas mano sakiny“, taip pat forume – LRT studijoje vyksiančioje diskusijoje apie Lietuvos ir Ukrainos santykius.

 

Lankytojai taip pat turės galimybę susitikti ir su rusų rašytoja Marina Stepnova, pristatysiančia naujausią romaną „Italų pamokos“, iš Jungtinės Karalystės atvykstančia Lucinda Riley bei gausybe kitų Lietuvos ir užsienio autorių.

 

Provokuojančios, gyvos ir aktualios diskusijos

Norinčių gyvai padiskutuoti aktualiausiomis ne tik literatūros ar kultūros, bet ir visuomenės, politikos temomis, šiemet knygų mugėje lauks išskirtiniai Diskusijų klubo renginiai, taip pat susitikimai forumo – LRT studijos erdvėje.

 

Diskusijų klube šiemet dėmesio sulauks aktualiausios dabarties temos: ekspertai diskutuos apie globalios migracijos keliamus iššūkius, kultūros ir literatūros atstovai kvies kalbėtis apie sovietmečio lietuvių rašytojų palikimą, jų ryšį su autorių sociopolitine laikysena ir praeities atgarsius dabartyje. Žinoma, pro akis nepraslys ir pagrindinė mugės tema, bus ieškoma atsakymo į keblų klausimą – „Rašytojas ir personažas: kas ko ieško?“

 

Visi besidomintieji kino, teatro, medijų ir literatūros sąsajomis diskusijose galės ne tik sužinoti, kodėl stokojame lietuviškų kūrinių ekranizacijų, bet ir gilintis į naujųjų medijų ir vaizduotės santykį,  muzikos ir teatro sąsajas.

 

Kaip visuomet kinas ir literatūra susijungs ir Knygos kino salės renginiuose, skaitymą, kaip gyvą susitikimą, įkūnys Bibliotekų erdvėje įsikūrusi ir jau pamėgta „Gyvoji biblioteka“, o konsultacijas „užsikrėtusiems knygų virusu“ Literatūrinėje vaistinėje teiks bibliotekininkai-vaistininkai. Mugėje kasmet atgimstanti „Literatų svetainė“ kvies susitikti ir vakaroti su eilėmis bei muzika.

 

Muzikos salė – galimybė ne tik klausyti, bet ir bendrauti

Antrus metus Vilniaus knygų mugės programą papildys ir dvigubai išaugusios Muzikos salės renginiai. Anot organizatorių, tai galimybė atrasti ne tik naujausią lietuvišką muziką, bet ir susitikti su atlikėjais be sceninio barjero.

 

„Knygų mugė mums atnešė be galo vertingą tradiciją ne tik susipažinti su naujausiais kūrėjų darbais, bet ir su jais susitikti, pabendrauti, išgirsti jų mintis įvairiomis temomis. Praėjusiais metais daugelis atlikėjų įvertino šiuos susitikimus ir puikią Muzikos salės atmosferą, tad šiais metais turime dar gausesnį būrį atlikėjų, kurie keturioms dienoms įsikurs Muzikos salėje“, - sako Muzikos salę inicijuojančios ir organizuojančios asociacijos AGATA direktorė Agnė Masalskytė.

 

Šiais metais Muzikos salės erdvėje savo stendus įrengs per pusę šimto muzikos leidėjų ir koncertų organizatorių. Per keturias dienas „Muzikos salėje“ planuojama daugiau nei 40 gyvos muzikos koncertų.

 

Čia įrengtoje profesionalioje scenoje naujausius savo albumus pristatys Andrius Mamontovas, Ieva Narkutė, Dainius Pulauskas su grupe, Jurga, Monika Liu, Vidas Bareikis, Monika Linkytė, Gerai Gerai, Donatas Montvydas, grupės „Keymono“, „Garbanotas Bosistas“ ir kiti jau gerai pažįstami bei debiutuojantys atlikėjai.

 

Vasario 25-28 d. parodų ir kongresų centre LITEXPO vyksianti knygų mugė pakvies į daugiau nei 400 kultūrinių renginių, pristatys 330 leidyklų iš Lietuvos ir užsienio šalių, džiugins dvigubai išaugusia Muzikos sale ir pirmą kartą rengiamu atviru antikvarinių knygų aukcionu.

Bibliotekų metai iškilmingai atidaromi Vilniaus universitete

Siekis atskleisti ir išryškinti bibliotekų privalumus bei skaitymo naudą paskatino LR Seimą 2016-uosius paskelbti Bibliotekų metais. Jau vasario 12 d. 13 val. Lietuvos bibliotekininkai, kultūros atstovai ir bibliotekų draugai rinksis Vilniaus universiteto Teatro salėje į iškilmingą renginį, kurį atidarys Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

 

Renginio atidarymas – viena iš Vyriausybės Bibliotekų metų plane numatytų viešinimo veiklų, kurią įgyvendinti patikėta VU bibliotekai. Irenos Krivienės, VU bibliotekos generalinės direktorės, teigimu, tai ne tik didelė garbė organizuoti atidarymo renginį būtent šioje seniausioje šalies institucijos bibliotekoje, tačiau ir didžiulė atsakomybė, nes Bibliotekų metų atidarymas yra starto į visus metus Lietuvoje vyksiančių informacinių, kultūrinių, mokslinių renginių ir projektų bibliotekose ir įvairiose kitose erdvėse pradžia. „Šie metai ne tik praturtins viešųjų bibliotekų knygų lentynas, jie dar kartą atkreips dėmesį į tai, kokia svarbi, stipri, kūrybiška yra ir gali būti kiekviena biblioteka. Bibliotekų metai vyks, vadovaujantis moto stiprios bibliotekos – stipri visuomenė“ – sako Irena Krivienė.

 

Vyriausybės patvirtintame Bibliotekų metų plane nurodyta, kad šiais metais bus siekiama padidinti bibliotekų įvaizdžio patrauklumą visuomenei, išryškinti bibliotekų tinklo privalumus, atskleisti daugialypį jų teikiamų paslaugų plėtros ir naudos visuomenei potencialą. Minėti metus ir vykdyti plane numatytas veiklas planuoja daugelis Lietuvos bibliotekų ir bibliotekininkų asociacijų, bendradarbiaudamos su leidėjais, kitais švietimo bei kultūros sričių partneriais, vietos bendruomenėmis.

 

Lietuvos bibliotekininkų draugijos pirmininkė Alina Jaskūnienė taip pat džiaugiasi šiais metais bibliotekoms skirtu dėmesiu. „Bibliotekų metai – tai ne tik sąvoka, bet ir laiko trukmė, kada Lietuvos bibliotekos, gali atkreipti didesnį visuomenės dėmesį į save, savo išskirtinumus bei stiprybes ir pakviesti gyventojus aktyviau naudotis jų paslaugomis“. Anot draugijos pirmininkės, ir pačios bibliotekos sustiprins tarpusavio bendradarbiavimo ryšius, nes bus nemažai kartu atliekamų projektų, renginių.

 

Taigi jau šį penktadienį Lietuvos bibliotekininkai turės galimybę susiburti ir iškilmingai atidaryti Bibliotekų metus. Atidarymo organizatoriai kartu su renginio režisiere Felicija Feifere svečius planuoja nustebinti netikėtais vizualiniais sprendimais, pasitelkdami įvairias meno raiškos formas, per kurias bus siekiama nestandartiškai atskleisti bibliotekų veidą, perteikti reikšmingą jų vaidmenį visuomenės gyvenime. Tikimasi, kad bibliotekų vertybinių išraiškų, besiskleidžiančių atidarymo renginyje, atgarsiai bus juntami visus metus visoje Lietuvoje.

 

Renginio informacinis rėmėjas LRT dovanoja galimybę Bibliotekų metų atidarymo ceremoniją stebėti ir per LRT Kultūros kanalą vasario 13 d. 18 val.

 

Bibliotekų metus globoja Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Renginį organizuoja – Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos bibliotekininkų draugija ir Vilniaus universiteto biblioteka.

 

Kauno rašytojai poetiškai ir muzikaliai įteiks Vieno lito premiją

Kauno menininkų namuose (V.Putvinskio g. 56) kovo 4 d., penktadienį, 17 val. Kauno rašytojai poetiškai ir muzikaliai įteiks Vieno lito premiją. Literatūrinėje šventėje muzikinę-literatūrinę kompoziciją atliks poetas, bardas Edmundas Janušaitis, dailininkas, garso improvizatorius Gintautas Velykis ir multiinstrumentalistas Alis Balbierius. Taip pat šventėje dalyvaus Vieno lito premijos laureatai, Kauno nacionalinio dramos teatro aktorius, bardas Henrikas Savickis. Vakarą ves Vidmantas Kiaušas-Elmiškis ir Milda Kiaušaitė. Įėjimas nemokamas. 

 

Vieno lito literatūrinė premija 

1998 m. įsteigta literatūrinė Vieno lito premija – išskirtinė, originali, intriguojanti. Į ją kandidatuoti gali įvairiausių žanrų, skirtingas temas analizuojantys ir įvairų patirties bagažą turintys Kauno rašytojai. Premija aprėpia platų Kauno literatūros lauką, todėl svarbiausiais kriterijais tampa kūrinių meninis lygis, originalumas, paveikumas.

 

Geriausios praėjusių metų knygos autorių diskutuodami išrenka LRS Kauno skyriaus tarybos nariai, taigi – patys rašytojai, kurie yra ne tik kompetentingi savo srities profesionalai, bet ir reikliausi skaitytojai.

 

Net ir Lietuvai įstojus į euro zoną Vieno lito premija kultūrinėje atmintyje išsaugo nacionalinės valiutos vardą, o laureatas viešame literatūros vakare apdovanojamas autoriniame skulptoriaus Stasio Žirgulio darbe įkurdinta 1 lito moneta, diplomu bei renginio rėmėjų piniginiu prizu. 

 

Vieno lito premijos laureatai:

2016 m. – Edmundas Janušaitis už jaunatvišką maištą ir brandžią patirtį eilėraščių rinkinyje „Fronto Angelas“ (Kaunas: Naujasis lankas, 2015).

2015 m. – Aleksas Dabulskis už pašaipų žvilgsnį į pasaulį ir save knygoje „Baigtas kriukis“ (Kaunas: Kauko laiptai, 2014).

2014 m. – Petras Venclovas už naujų formų paieškas (mažųjų romanų knyga „Peržengti ribą“ (Kaunas: „Kauko laiptai“ , 2013).

2013 m. – Gintaras Patackas už eilėraščių rinkinius „Kur pakastas šuva“ (Kaunas: Indigo print, 2012), „Pasaulis kurio nėra“ (Kaunas: Indigo print, 2012) ir „Gintaras Patackas. Poezijos pavasario laureatų bibliotekėlė“ (Kaunas: Naujasis lankas, 2012) („Gintarui, kuris yra savitas Poezijos ir Laisvės alėjos Gintaras Patackas“).

2013 m. – Petras Palilionis už nuopelnus ir premijos sumanymą.

2012 m. – Gintautas Dabrišius už dabrišišką originalumą eilėraščių knygoje “Joju vienas” (2011 m., Kaunas: Kauko laiptai).

2011 m. – Aldona Puišytė už lyrikos rinkinį „Begaliniam kely“ (2010 m., Kaunas: Nemunas)

2010 m. – Vladas Kalvaitis už vaižgantišką kalbos sodrumą apsakymų knygoje „Svečias iš Magadano“ (2009 m., Kaunas: Nemunas)

2009 m. – Zita Gaižauskaitė už eilėraščių rinktinę „Kur keliauji, debesėli?“ (2008 m., Kaunas: Aušra)

2008 m. – Rimantas Marčėnas už istorinį romaną „Karūnos spindesio apakinti“ (2007 m., Vilnius: Alma littera)

2007 m. – Vladas Vaitkevičius už eilėraščių rinktinę „Šešėly krintančios žvaigždės“ (2006 m., Kaunas: Naujasis lankas)

2006 m. – Donaldas Kajokas už grušišką kūrybingumą poezijos rinktinėje „Karvedys pavargo nugalėti“ (2005 m., Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla)

2005 m. – Aldona Ruseckaitė už gaivališką moteriškumą apysakoje „Sidabro sodai: fragmentų apysaka“ (2004 m., Kaunas: Naujasis lankas)

2004 m. – Violeta Šoblinskaitė už vaižgantišką kalbos sodrumą romane „Vilkų marti“ (2003 m., Kaunas: Nemunas)

Nuo 2003 m. premijos įteikimas persikėlė į kitus metus

2002 m. – Jonas Laucė už istorinį romaną „Mirštančių dievų kerštas” (2002 m., Vilnius: Vaga)

2001 m. – Tautvyda Marcinkevičiūtė už grušišką kūrybingumą eilėraščių knygoje „Gatvės muzikantas“ (2001 m., Vilnius: Alma littera)

2000 m. – Markas Zingeris už įspūdingą tikrovės mirgesį knygoje „Iliuzionas“ (2000 m., Vilnius: Andrena)

Knygų šalyje – išlauktas susitikimas su Květa Pacovská

Knygų šalyje – išlauktas susitikimas su Květa Pacovská (g. 1928, Čekija), kuriančia instaliacijas, skulptūras ir tūrines, taktilines paveikslėlių knygas suaugusiesiems ir vaikams. Hanso Christiano Anderseno premijos laureatės darbai tęsia Paulo Klee, Vasilijaus Kandinskio ir Joano Miro estetinę tradiciją. Kaip ir Bruno Munaris ji kviečia skaitytojus per interaktyvią knygą pažinti meno pasaulį. Květos darbuose ištirpsta riba tarp paveikslėlių knygos vaikams ir autorinės dailininko knygos. Jos darbų galime išvysti mažuose knygynėliuose ir žymiuosiuose pasaulio muziejuose – Georges Pompidou centre Paryžiuje, Avangardinio meno muziejuje Frankfurte, išgirsti jos paskaitas pasaulinėse ICOGRADA konferencijose. Květos Pacovskos knygas Vilniaus knygų mugėje lankytojai galėjo vartyti jau ketvertą metų, o šiemet, būdama 87 m. amžiaus, menininkė sutiko atvykti pati. Květa Pacovská pristatys savo kurtus plakatus ir knygas, bei kvies pokalbiui apie kūrybą. „Minedition“ leidyklos dėka bus galima įsigyti Květos sukurtų knygų ir gauti jos autografą. Būtent šios leidyklos įkūrėjas Michaelis Neugebaueris 1990 m. leidiniu „Eins, fünf, viele“ („Vienas, penki, daug“) ir išgarsino Květą Pacovską pasaulyje.


vasario 25 d., ketvirtadienį, 13.00 – 14.00 val. Autografus dalija ir su skaitytojais bendrauja dail. Květa Pacovská (Čekija) * 4 salė, Knygų šalies kūrybinė studija
vasario 26 d., penktadienį, 11.00 – 12.00 val. Květos Pacovskos pokalbis apie kūrybą. * 5.3 salė *
vasario 26 d., penktadienį, 12.30 – 13.30 val. Autografus dalija ir su skaitytojais bendrauja dail. Květa Pacovská (Čekija) * 4 salė, Knygų šalies kūrybinė studija


Tarptautinė Vilniaus knygų mugė 2016 * LITEXPO rūmai

http://www.ceskatelevize.cz/ivysilani/1097206490-udalosti-v-kulture/215411000121110/obsah/434523-dilo-kvety-pacovske-v-galerii-hlavniho-mesta-prahy

https://www.youtube.com/watch?v=RRHrGkXacL8


https://lt-lt.facebook.com/knygusalis/

„Knygnešiai 2016“ kviečia padovanoti perskaitytą knygą kaimo mokykloms

Labdaros iniciatyva „Knygnešiai 2016“ kviečia Lietuvos žmones pasidalinti perskaitytomis knygomis su Lietuvos provincijos mokyklomis, kurių bibliotekos jų nuolat stokoja. Akcijos metu surinktos knygos pasieks net 130 mažų miestelių mokyklų bibliotekų lentynas.

 

„Neabejoju, jog kiekvienas iš mūsų namuose turime perskaitytų knygų, kurių jau galbūt niekada net nebeatversime – dažnuose namuose jos tiesiog užima vietą. Todėl kilo idėja – pakviesti žmones padovanoti perskaitytas ir jiems jau nebereikalingas knygas kaimų ir miestelių mokyklų bibliotekoms, kur jų nuolat trūksta,“ – sako Tadas Bojarskas, labdaros ir paramos fondo „Auginame ateitį“ steigėjas ir šios iniciatyvos autorius.

 

Kaip parodė 95 mokyklų (miesteliuose, kur gyvena ne daugiau kaip 5 tūkst. gyventojų) rajonuose apklausa, dauguma švietimo įstaigų naujoms knygoms įsigyti per metus skiria vos iki 100 eurų. Beveik visų apklausoje dalyvavusių mokyklų atstovai įvardijo, kad bibliotekoms labiausiai trūksta vaikams skirtos bei grožinės literatūros.

 

Vilkaviškio rajono Gražiškių vidurinės mokyklos bibliotekininkė Romena Jeseliūnienė sako, kad naujų ir spalvingų knygų labiausiai ieško patys mažiausi mokinukai, o senų net nepastebi. Mokyklų atstovai pažymi, kad moksleivių skaitomumas padidėtų, jei bibliotekose jie rastų modernių, šiuolaikiškų ir vaikams patrauklių knygų.

 

„Mokiniai apsilankę bibliotekoje dažnai pastebi ne seną dūlijančią, o naują knygą, kuri dažniausiai į mūsų mokyklą atkeliauja kaip dovana. Vaikai ieško populiarių paaugliams skirtų lietuvių ir užsienio autorių knygų. Dažnai prašo nuotykių istorijų, fantastinių ar siaubo leidinių. Tokių knygų, kaip ir grožinės literatūros mes įsigyti neturime galimybių“, – sako Prienų rajono Jiezno gimnazijos bibliotekininkė Vitalija Rūdienė ir priduria, jog Jiezno gimnazijos biblioteka yra atvira ir visai bendruomenei.

 

Pasak T.Bojarsko, prie šio projekto ypač kviečiama prisijungti įmonių kolektyvus, nes susibūrus darbuotojams ar komandoms, tikslo siekti pavyksta kur kas efektyviau. Visos akcijai padovanotos perskaitytos, kokybiškos ir morališkai nepasenusios knygos praturtintų 130 mokyklų bibliotekas provincijoje.

 

Plačiau skaitykite: http://www.15min.lt/naujiena/kultura/literatura/knygnesiai-2016-kviecia-padovanoti-perskaityta-knyga-kaimo-mokykloms-286-576103

Rašytojų klubo renginiai sausio 29 – vasario 5 dienomis

Sausio 29 d. 17 val. Rašytojų klube – „Metų“ žurnalo 25-metis. Renginyje dalyvauja „Metų“ žmonės: Antanas Šimkus, Algimantas Baltakis, Danielius Mušinskas, Vytautas Martinkus, Viktorija Daujotytė, Donata Mitaitė, Romas Daugirdas, Regimantas Tamošaitis, Benediktas Januševičius, Marius Burokas, Alvydas Šlepikas, Elžbieta Banytė.

 

Vasario 1 d. 17.30 val. Rašytojų klube – Violetos Palčinskaitės kūrybos vakaras „Mes atminties negalime užmiršt...“.
Vakare dalyvauja: poetė ir dramaturgė Violeta Palčinskaitė, aktorė Laima Štrimaitytė, dainininkas Vygantas Kazlauskas, Vilniaus inžinerijos licėjaus moksleiviai ir kiti.
Vakaro vedėjas – Juozas Šalkauskas.

 

Vasario 2 d. 17.30 val. Rašytojų klube – Vytenio Rožuko elektroninės knygos „Dvidešimt pamišėlių“ pristatymas.
Programoje dalyvaus romano autorius Vytenis Rožukas, literatūrologas prof. Algis Kalėda, literatūros kritikė Janina Riškutė, psichologas Arūnas Kuras, knygos ištraukas skaitys Adriana Čiurlionytė, Emilija Rožukaitė. Vakare dainuos solistė Irena Milkevičiūtė, akompanuos Raminta Gocentienė, koncertuos gitaristas Artūras Chalikovas ir būgnininkas Arvydas Vainius.

 

Vasario 4 d. 18 val. Rašytojų klube – poeto Artūro Valionio autorinis kūrybos vakaras su nauja knyga „Iš natų“. Kartu su knygos autoriumi dalyvauja knygos dailininkas Rimvydas Kepežinskas, multiinstrumentalistas Saulius Petreikis. Vakare bus atidaryta dailininko Rimvydo Kepežinsko iliustracijų paroda Artūro Valionio knygai „Iš natų“.

 

Vasario 5 d. 15 val. Prienų Justino Marcinkevičiaus viešojoje bibliotekoje (Kauno g. 2A, Prienai) – Rimvydo Stankevičiaus autorinis kūrybos vakaras. Poeto kūrybą skaitys aktorius Rimantas Bagdzevičius.

 

Rašytojų klube veikia architekto Arūno Eduardo Paslaičio piešinių paroda „Lietuvos dvarai“ iš Lietuvos nacionalinio muziejaus archyvų.

Įėjimas į renginius nemokamas. Smulkesnė informacija: tel. (85) 2629627; (85) 2617727; el. paštas: rasytojuklubas@aiva.lt.

Literatūros žurnalui „Metai“ sukanka 25-eri

Sausio 29 d., penktadienį, 17 valandą sostinės Rašytojų klube (K. Sirvydo g. 6) vyks renginys, skirtas Lietuvos rašytojų sąjungos (LRS) mėnraščio „Metai“ 25 metų sukakčiai paminėti.

 

Šiame vakare dalyvaus poetai, rašytojai, redaktoriai, literatūros kritikai, žurnalo rengėjai ir bičiuliai: Algimantas Baltakis, Elžbieta Banytė, Marius Burokas, Viktorija Daujotytė, Romas Daugirdas, Benediktas Januševičius, Vytautas Martinkus, Donata Mitaitė, Danielius Mušinskas, Antanas Šimkus, Alvydas Šlepikas ir Regimantas Tamošaitis ir kiti.

 

„Per dvidešimt penkerius metus išleista 300 mėnraščio numerių. Tai – tikras vertingos literatūros, kritikos, eseistikos publikacijų lobynas, – teigia žurnalo „Metai“ vyriausiasis redaktorius Antanas Šimkus. – Smagu, kad mūsų leidinys prisideda prie literatūros tradicijos išsaugojimo ir palaikymo. Dėkojame mums rašantiems ir mus skaitantiems, nes būtent rašytojai ir skaitytojai yra pagrindiniai žurnalo kūrėjai. Tad ši šventė – pirmiausia jiems ir jų. Laukiame visų Rašytojų klube.“

 

Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkas Antanas A. Jonynas džiaugiasi šia gražia sukaktimi: „Mėnraštis „Metai“ tam tikra prasme yra rašytojų bendruomenės praeities, dabarties ir ateities veidrodis bei kalbėjimo ir susikalbėjimo vieta. Tikiu, kad žurnalas išliks vienu geriausiu šalies leidiniu, skirtu gerai literatūrai ir ją lydintiems reiškiniams aptarti.“

 

Į „Metų“ žurnalo 25-mečio vakarą organizatoriai maloniai kviečia visus norinčiuosius.

 

Primename, kad iki 2016 m. išleista 300 žurnalo „Metai“ numerių. Leidinys buvo įsteigtas 1991 metų sausį vietoj mėnraščio „Pergalė“ (ėjo nuo 1942 m. iki 1990 m., išleista 540 numerių).

 

Lietuvos rašytojų sąjungos mėnraštyje „Metai“ publikuojama aktualiausia ir geriausia šalies bei užsienio rašytojų kūryba, interviu, literatūros kritika ir eseistika.

 

Šaltinis: Bernardinai.lt

2016-ųjų Vilniaus knygų mugės viešnia Lucinda Riley – milijonus skaitytojų užbūrusi autorė

Šiųmetės Vilniaus knygų mugės viešnia, kurios leidykla „Tyto alba“ laukė trejus metus, – tarptautinių bestselerių autorė Lucinda Riley, britų žurnalistė, rašytoja, buvusi balerina, teatro, kino ir televizijos aktorė.

 

Autorė vasario 27 d., šeštadienį, viešės Vilniuje ir pristatys savo kūrybą Tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje. Lucindą Riley kalbins žurnalistė, TV laidų vedėja Aistė Stonytė-Budzinauskienė. 

 

L.Riley gimė Airijoje, vaikystėje daug keliavo, daugiausia pas tėvą į Tolimuosius Rytus. 24-erių ji pradėjo rašyti knygas. Pirmiausia sukūrė aštuonis istorinius meilės romanus Lucindos Edmonds vardu. Paskui jos literatūrinė karjera nutrūko – rašytoja susilaukė keturių vaikų. 

 

Šiuo metu su vyru ir vaikais Lucinda Riley gyvena Norfolke (Didžioji Britanija), vasarą – Provanse, Prancūzijoje. 

 

Lietuvoje populiarioji įtaigių, romantiškų knygų autorė išpopuliarėjo 2012 metais, kai buvo išleistas jos romanas „Orchidėjų namai“ (vertė Aušra Karsokienė, išleido „Tyto alba“). Šią šeimos sagą Lucinda Riley pasirašė jau tikruoju vardu, ir 2010-aisiais tarsi iš naujo pradėjo kūrybinę biografiją. Romanas buvo ir yra nepaprastai populiarus – per metus jis buvo išverstas į 30 kalbų, o, pavyzdžiui, Vokietijoje 2011-aisiais jo parduota milijonas egzempliorių.

 

Plačiau skaitykite: http://www.15min.lt/naujiena/kultura/literatura/2016-uju-vilniaus-knygu-muges-viesnia-lucinda-riley-milijonus-skaitytoju-uzburusi-autore-286-572791

Tomo Kavaliausko knygos „Du šimtai brolių, altoriaus laukiančių“ pristatymas Klaipėdoje

Klaipėdos apskrities viešosios I.Simonaitytės bibliotekos Konferencijų salėje vyks Tomo Kavaliausko knygos „Du šimtai brolių, altoriaus laukiančių“ pristatymas.

Tomas Kavaliauskas – rašytojas, filosofas, Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas. Nuo 2000-ųjų autoriaus kūryba publikuojama „Kultūros baruose“, „Nemune“, „Literatūroje ir mene“, „Metuose“. Autorius taip pat yra išleidęs eseistikos rinkinį „Verslas, krikščionybė ir vartotojiška visuomenė“. Be to, prestižinės JAV ir Didžiosios Britanijos leidyklos publikavo akademines T. Kavaliausko knygas anglų kalba: „Transformations in Central Europe between 1989 and 2012“ („Lexington Books“) ir „The Individual in Business Ethics: an American Cultural Perspective“ („Palgrave Macmillan“).

Romanas „Du šimtai brolių, altoriaus laukiančių“ skaitytoją nukelia į 1990-uosius. Nepriklausomybės laisve alsuojančio Kauno senamiestis slepia aukštais mūrais apjuostą kunigų seminariją. Pagrindinis herojus Tomas įkūnija į dievoiešką pasinėrusį žmogų, lemtingai sustojusį ties paskutiniąja kelio į kunigystę pakopa. 

Toji kelionė į kunigystę kupina nuotykių ir netikėtumų: Velyknaktį sutiktas nepažįstamasis pernelyg panašus į Kristų, bažnyčioje įvyksta stebuklas, o seminarijos auditorijoje paaiškėja, kad Jėzus daug ko nemokė, ko moko Bažnyčia.

Kaip ir „Altorių šešėly“, pagrindinis herojus neišvengia meilės pagundų. Tik diakonas Tomas, skirtingai nei Vinco Mykolaičio-Putino kunigas Liudas Vasaris, meilės klausimą sprendžia pačioje celibato mekoje – seminarijoje. Šimto devyniasdešimt devynių brolių Kristuje apsuptyje.

Tomo Kavaliausko romanas – tai atvirai parašyta knyga apie klierikų ir jų mokytojų pasaulį, kuris, atitvertas kunigų seminarijos sienomis, iki šiol lieka pasauliečiams menkai pažįstamas, suprantamas, todėl visada paslaptingas.

Herkus Kunčius

Dalyvaukite seminare „Socialiniai tinklai: ar tikrai visi viską žino?“

Seminaro data: 2016 m. sausio 29 d., 14:00 - 16:30 val.
Seminaro vieta: VGTU, Kūrybinių industrijų fakultetas, Pylimo g.26/1, Vilnius

Pastaruoju metu bene kiekvieną dieną kalbama apie socialinius tinklus. Kiekvienas turi savo "nuomonę" ir visi gali duoti "patarimą". Bet tada, kai reikia pasiekti realių rezultatų, dažniausiai susiduriame su problema - ką ir kaip vertėtų daryti, siekiant efekto?

Kaip atrodo šiandieninis Facebook naudojimas ir ko tikisi vartotojai? Kaip pritraukti jų dėmesį ir sudominti savo komunikacija? Ar verta investuoti į fanų pritraukimą, o gal tai visai beprasmiška? Ar verta pirkti Facebook'e reklamą? Ką daryti su piktais komentatoriais?

Ką reikėtų žinoti apie socialinius tinklus ir kokių veiksmų vertėtų vengti?

Apie tai papasakos Arijus Žakas – visą parą prie Facebook‘o prisijungęs ir Facebook ligoniu save vadinantis komunikacijos specialistas. Jis yra pilną spektrą skaitmeninės komunikacijos ir reklamos paslaugų teikiančios įmonės "Socialus marketingas" vadovas. Komunikacijos srityje Arijus dirba jau daugiau nei 10 metų. Turi žurnalisto, redaktoriaus, marketingo vadybininko ir vadovo patirties.

Prašome registruotis į seminarą iki sausio 27 dienos.

REGISTRACIJA

Seminarus organizuoja Nacionalinė kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacija kartu su Lietuvos marketingo asociacija.

Seminarų organizavimą dalinai finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

Dalyvavimas seminaruose nemokamas.

Sausio 4-osios kultūros renginiai

LRT KLASIKA apžvelgia šį pirmadienį Lietuvoje vyksiančius kultūros renginius.
 
Koncertų ciklo „Alma mater musicalis“ renginys – Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Valentino Sventicko kūrybos vakaras „Valentinas Sventickas – kritikas kaip tarpininkas“ – 18 valandą Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčioje. Žodį tars Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos viršininkas pulkininkas Raimondas Matulis. Dalyvaus literatūrologas V. Sventickas, poetas Rimvydas Stankevičius, aktorius Vytautas Rumšas. Koncertuos liaudies dainų atlikėja Veronika Povilionienė ir saksofonininkas Petras Vyšniauskas. Renginį ves muzikologė Laimutė Ligeikaitė.

 

Paroda „Sveikas, Izraeli. Litvakų dailininkų keliais“ atidaryta Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centre. Ekspozicijoje – 24-ių litvakų dailininkų darbai, atskleidžiantys dvipusį žydų dailės raidos procesą, tai yra, kaip litvakų dailininkai formavo Izraelio dailę ir kaip Izraelio gamta bei vietinės liaudies meno tradicijos pakeitė litvakų dailininkų meninę raišką. Paroda veiks iki kovo 13 dienos.

 

Kęstučio Grigaliūno paroda „Sutemos tirščiausios prieš aušrą“ iki sausio 9 dienos bus eksponuojama Vilniaus dailės akademijos tekstilės galerijoje „Artifex“.

 

Vaido Maco personalinė keramikos paroda iki kovo 3 dienos veiks Vinco Mykolaičio-Putino memorialiniame bute-muziejuje Vilniuje. Ekspozicijoje – įspūdingų dydžių vazų kolekcija, įkvėpta senovės Afrikos, Indijos bei baroko ir rokoko laikotarpių.

 

Kristinos Paulauskaitės paroda „Šviesos kodas“ atidaryta Kauno keramikos muziejuje. Menininkė pristato naujausius pastarųjų metų kūrinius, realizuoja savo seniai puoselėtą siekį – keramikos objektus jungia su šviesos šaltiniais. Paroda veiks iki sausio 10 dienos.

 

Japonijos ambasados Lietuvoje ir Lietuvos dailės muziejaus pristatoma Japonijos fondo kilnojamoji paroda „Japonijos lėlės“ atidaryta Klaipėdos Prano Domšaičio galerijoje. Parodai atrinkti reprezentaciniai, šiuolaikinių meistrų sukurti įvairių žanrų lėlių pavyzdžiai. Eksponuojamos lėlės, vaizduojančios vaikus, imperatorius ir rūmų didikus, grakščias damas, karius ir karžygius, dievus, demonus, pasakų, legendų, no ir kabukio teatro veikėjus. Paroda veiks iki sausio 11 dienos.

 

Plačiau skaitykite: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2016-01-04-sausio-4-osios-kulturos-renginiai/139223

Vilniaus knygų mugė pakvies į atvirą antikvarinių knygų aukcioną

Vasarį vyksiančios Vilniaus knygų mugės programoje jau suplanuota naujiena knygų mylėtojams - atviras antikvarinių knygų aukcionas. Nors toks aukcionas Vilniuje rengiamas jau ketvirtą kartą, tačiau pirmą kartą vertingus leidinius, kartografijos, grafikos darbus ar meno albumus galės apžiūrėti ir įsigyti ne tik prisiekę bibliofilai, bet ir visi mugės lankytojai.

 

„Prabangos ir azarto kupini meno ar kitų vertybių aukcionai, kokius paprastai matome filmuose, iš tiesų yra pasaulinio lygio renginiai, tačiau jie gana reti ir sudaro tik labai nedidelę dalį rinkos. Bet mes savo ruožtu siekiame, kad ir šis aukcionas būtų įdomus, azartiškas ir leidžiantis kiekvienam besidominčiam savo kailiu patirti neretai mistifikuojamą aukcionų dvasią“, - intrigavo organizatorė, „Vilniaus aukciono“ direktorė dr. Simona Makselienė.

 

Organizatorių teigimu, retai pasitaikanti galimybė iš arti susipažinti su išskirtiniais spaudiniais ir prieinama galimybė registruotis dalyvauti aukcione dalį žmonių turėtų paskatinti įvertinti savo namų biblioteką ar net ją papildyti vienu kitu itin vertingu leidiniu. Tačiau norint būti rimtu knygų kolekcionieriumi, bibliofilu, pasirodo, nepakanka vien žavėtis knygomis ir jas mylėti.

 

„Norint rimtai užsiimti tokia veikla būtina turėti daug gilių ir specifinių žinių. Juk knygos, kaip fizinio objekto, vertę sudaro jos istorinis reikšmingumas, retumas, knygos būklė. Vertės prideda aukšto lygio meninis apipavidalinimas, iliustracijos, kokybiškas popierius ir įrišimas. Nemažiau svarbi ir knygos provinencija, t.y. ankstesnių knygos savininkų kaitos istorija, kurią liudija knygoje likę ekslibrisai, autografai, kitokie buvusių savininkų įrašai ar dedikacijos. Ir visą tai reikia pakankamai gerai išmanyti“, – vardijo organizatorė.

 

Vakarų Europoje gana paplitusi asmeninių bibliotekų kaupimo, knygų paveldėjimo, perdavimo iš kartos į kartą tradicija, pasak jos, Lietuvoje gana skurdi dėl sudėtingų istorinių aplinkybių.

 

„Lietuva nuo 1795 m. iki 1948 m. patyrė daug skaudžių istorinių peripetijų - karų, okupacijų, trėmimų, deportacijų, turto nacionalizacijų, kurių metu išardytos ir išvežtos universitetų bei dvarų bibliotekos ir meno kolekcijos. Todėl mes objektyviai turime mažiau reto bibliofilinio palikimo, negu mūsų kaimynai. Ir, sakyčiau, mūsų pareiga po kruopelytę rinkti, saugoti ir perduoti ateities kartoms, tai, kas išlikę“, - mintimis dalijosi dr. S.Makselienė.

 

VŠĮ „Laikas skaityti“ vadovė Rūta Elijošaitė savo ruožtu pastebi, kad gausios ir vertingos namų bibliotekos kūrimas – ne tik gera investicija ar smagus užsiėmimas, bet ir vienas patikimiausių būdų knygos pasaulį atverti jauniausiems skaitytojams – vaikams ir paaugliams. Tyrimai rodo, kad vaikas, kuriam nuo mažens buvo skaitoma, ir kuris užaugo tarp knygų bei drauge su skaitančiais tėvais, visada jaus ir gebės įvertinti visapusišką knygos vertę.

 

Pasak „Laikas skaityti“ vadovės, vaikams ypač brangios tampa ir švenčių proga dovanotos knygos, o savo istoriją turinčias, iš kartos į kartą perduodamas, dedikacijomis ar ekslibrisais padabintas knygas jie skaito kur kas mieliau.

 

„Šventinis laikotarpis, Kalėdos puikus laikas vaikams dovanoti knygas, kurias jie vėliau apipina šiltomis asociacijomis, prisijaukina ir ypač brangina. Juo labiau, kad bėgant laikui knygos vertė ne mažėja, o priešingai – išauga. Suasmenintos knygos su ženklu, dedikacija, įrašu, taip pat yra svarbu – tokiu būdu vaikai tarsi turi įrodymą, kad tai asmeninis daiktas, prie kurio pats knygos autorius buvo prisilietęs. Pastebėkite Vilniaus knygų mugėje aplink Kęstutį Kasparavičių, Liną Žutautę, Neringą Vaitkutę ar Vytautą V. Landsbergį nuolat išsirikiavusiuos vaikų grupės su atverstomis knygomis parašui,“ -  pastebėjo R.Elijošaitė.

 

Lietuvos parodų ir kongresų centro LITEXPO parodų grupės vadovės Mildos Gembickienės teigimu, retų spaudinių aukcionas į knygų mylėtojų ypač laukiamos mugės programą įsiliejo labai organiškai.

 

„Vilniaus knygų mugė – lankytojų jau įvertintas renginys, savotiškas fenomenas. Tad norime ne tik puoselėti pagrindinę misiją – skaitymo skatinimą, knygų populiarinimą, bet padėti susimąstyti ir pažinti knygos vertę pačia plačiausia prasme: nuo fizinio objekto, iki neprilygstamų idėjų bei istorijų raiškos, apsikeitimo ir auginimo erdvės. Todėl šiemet, šalia tradiciniais tapusių susitikimų su Lietuvos ir užsienio rašytojais, naujausiomis knygomis, jau pamėgtais renginiais bei diskusijomis, siūlome ir pažintį su leidiniais, kurie ne tik pasakoja istorijas, bet ir patys yra istoriniai“, - sakė  LITEXPO atstovė.

 

Pasak „Vilniaus aukciono“ direktorės dr. S.Makselienės, Vilniaus knygų mugėje vykstantis aukcionas – tai puiki galimybė  pasiekti daugiau žmonių ir suteikti džiaugsmo visiems knygų mylėtojams.

 

„Siekiame ne pelno, bet pritraukti kuo daugiau žmonių, sudominti tuos, kurie myli knygas, supranta jų vertę, tačiau nėra aktyvūs bibliofilai ir kolekcionieriai. Lietuvoje meno kolekcininkų yra mažai, faktiškai - tai kelių dešimčių žmonių ratas. Bet vis dėlto, įžvelgiu bibliofilų rato augimo tendenciją, o tai ir įkvepia rengti šį knygų aukcioną“, - motyvus atskleidė dr. S.Makselienė.

 

Atviras antikvarinių knygų, leidinių, kartografijos, istorinės grafikos ir susijusių objektų (archyvų, autografų, ekslibrisų, plakatų ir pan.) aukcionas Vilniaus knygų mugėje‘2016 vyks vasario 25-28 d. Mugės metu visi lankytojai galės ne tik susipažinti, pavartyti ir įvertinti retus spaudinius, bet ir registruotis bei dalyvauti atvirame aukcione.

Nacionalinės bibliotekos virtuali paroda „Taida Balčiūnienė: atrasti, pamatyti, džiaugtis!“

Legendinė, viena populiariausių XX a. 7-ojo ir 8-ojo dešimtmečių Lietuvos knygų vaikams dailininkių, garsiosios, sulaukusios ne vieno leidimo knygelės „ABC“ autorė Taida Balčiūnienė šiemet švenčia savo 90-metį. Šia proga Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka parengė virtualią parodą „Taida Balčiūnienė: atrasti, pamatyti, džiaugtis!“.

 

Dailininkė gimė 1925 m.  Kaune. 1951 m. baigė architektūrą Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institute. Nuo 1961 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narė. Parodose dalyvavo nuo 1963 m. Su vyru architektu Vaclovu Balčiūnu susilaukė gausios šeimos: išaugino devynis vaikus. Vyriausioji dukra Taida Balčiūnaitė ir anūkė Sigutė Chlebinskaitė  žinomos dailininkės, taip pat dirba knygų iliustravimo srityje.  Dailininkė kūrė iliustracijas trumpiems apsakymams ir eilėraštukams, dainelių rinkiniams, iliustravo mokyklinius vadovėlius pradinių klasių mokiniams, piešė atvirukus. Maskvos užsienio literatūros leidykla „Progress“ XX a. 8-ąjį dešimtmetį išleido jos iliustruotų knygų vaikams anglų, vokiečių, italų, rusų, hindi, persų ir kt. kalbomis. Daugelis T. Balčiūnienės iliustruotų knygelių perleidžiamos ir dabar.

 

Dailininkės kūryba pristatyta 2011 m. Bolonijos knygų mugės parodoje „Sovietų Lietuvos vaikų knygų iliustracijos“.

 

Parodoje – dailininkės šeimos nuotraukos, originalūs studijų metų architektūriniai piešiniai, knygelių maketai ir iliustracijų eskizai, iliustruotos knygeles, vadovėliai, lankstinukai, atvirukų rinkiniai. Parodos rengėjai nuoširdžiai dėkoja dailininkės dukrai T. Balčiūnaitei ir anūkei S. Chlebinskaitei už suteiktą medžiagą.

 

Virtuali paroda „Taida Balčiūnienė: atrasti, pamatyti, džiaugtis!“

 

Parodą parengė Meno skyriaus vyresnioji bibliografė R. Chlomauskaitė ir dailininkė E. Valiūtė.

Rašytojų klubo renginiai gruodžio 18–22 dienomis

Gruodžio 18 d. 17 val. Rašytojų klubo salėje – vakaras „Balsas iš tylos“, skirtas rašytojo Broniaus Radzevičiaus 75-osioms gimimo metinėms. Vakare dalyvauja literatūrologai prof. Petras Bražėnas, prof. Dainius Vaitiekūnas, rašytojo žmona Genė Radzevičienė, kūrybos ištraukas skaito aktorė Dalia Jankauskaitė, fragmentus iš Broniaus Radzevičiaus užrašų knygelių skaito aktorius Pijus Ganusauskas.

 

Gruodžio 18 d. 10 val. Šalčininkų r. savivaldybės viešojoje bibliotekoje (Vilniaus g. 48, Šalčininkai) – Kalėdiniai skaitymai. Dalyvauja rašytojas Liudvikas Jakimavičius, aktorė, rašytoja Birutė Mar, aktorius Vaidas Lengvinas.

 

 

Gruodžio 21 d. 17.30 val. Rašytojų klubo salėje – rašytojų Algimanto Lyvos ir Mindaugo Peleckio romanų „Žaidimas“, „Post pasaulis“, ,,Sapnas“, „Pamestieji“, „Requiem drugeliams“ pristatymas. Dalyvaus knygų autoriai Algimantas Lyva ir Mindaugas Peleckis, leidėjas Robertas Kundrotas, muzikantas Nėrius Pečiūra. Vakarą ves filosofas dr. Andrius Konickis.

 

 

Gruodžio 22 d. 17.30 val. Rašytojų klubo salėje – vakaras, skirtas Mykolo Kleopo Oginskio 250-osioms gimimo metinėms.
Vakare bus atidaryta architekto Arūno Eduardo Paslaičio piešinių paroda „Lietuvos dvarai“ iš Lietuvos nacionalinio muziejaus archyvų. Koncertuos pianistė Šviesė Čepliauskaitė (skambės Mykolo Kleopo Oginskio, Frederiko Šopeno ir Klodo Debiusi kūriniai). Vakare kalbės parodos autorius Arūnas Eduardas Paslaitis, rašytoja Gintarė Adomaitytė ir kiti.

 

 

Gruodžio 22 d. 16 val. Kauno m. savivaldybės V. Kudirkos viešosios bibliotekos Vaikų skyriuje (V. Krėvės pr. 97A, Kaunas) – knygų šalies dirbtuvės „Judantys paveikslėliai – dovana“ Kauno „Atžalyno“ vaikų globos namų auklėtiniams. Renginį ves dailininkės Sigutė Chlebinskaitė ir Lina Dūdaitė.

 

 

Rašytojų klube veikia poeto Benedikto Januševičiaus fotografijų paroda „Norvegijos dienoraštis“.

 

 

Įėjimas į renginius nemokamas.

Smulkesnė informacija: tel. (85) 2629627; (85) 2617727; El. paštas: rasytojuklubas@aiva.lt

„Knygų Kalėdų“ autobusiukas

 „Knygų Kalėdų“ autobusiukas pradėjo kelionę į tolimiausius Lietuvos kampelius.  Rašytojų klubo ir Knygų šalies kūrėjai aplankys vaikus, senjorus ir surengs knygų skaitymus, kūrybines dirbtuves, tradicines kalėdines vakarones su knyga.

„Knygų Kalėdų“ autobusiukas su menininkais vyks į Varėną, Biržus, Kelmę, Šalčininkus, Švenčionis, Kauną ir Palangą.

„Knygų Kalėdų“ autobusiuko kelionę po Lietuvą remia AB „Kauno dujotiekio statyba“

Pasitikime Kalėdas su knyga!

Programa:

Lapkričio 30 d. 11 val. – Knygų šalies dirbtuvės „Tu gali sukurti knygą Varėnoje“ Varėnos r. savivaldybės viešojoje bibliotekoje. Renginius veda knygų kūrėjai: Kęstutis Kasparavičius, Marius Jonutis, Rimas Driežis, Sigutė Chlebinskaitė, Rūta Mozūraitė.

Gruodžio 10 d. 12 val. – „Dovanokime knygą draugui“ Kelmės r. savivaldybės Žemaitės viešosios bibliotekos Vaikų skaitykloje. Dalyvauja rašytojas Selemonas Paltanavičius, kompozitorius, folkloristas Gediminas Žilys.

Gruodžio 15 d. 13 val. – „Knygų Kalėdų eglutės įžiebimas“ Palangos savivaldybės viešosios bibliotekos Vaikų skyriuje. Dalyvauja rašytoja Gintarė Adomaitytė, aktorė-skaitovė Irena Plaušinaitytė.

Gruodžio 16 d. 15 val. – „Kalėdiniai džiaugsmai bibliotekoje“ Biržų r. savivaldybės J. Bielinio viešosios bibliotekos Vaikų skyriuje. Dalyvauja rašytojos Renata Šerelytė, Birutė Jonuškaitė.

Gruodžio 17 d. 12 val. – Popietė „Mano knygų pasaulis“ Švenčionių r. savivaldybės viešojoje bibliotekoje. Dalyvauja rašytojai Vytautas V. Landsbergis, Tomas Dirgėla.

Gruodžio 18 d. 10 val. – Kalėdiniai skaitymai  Šalčininkų r. savivaldybės viešojoje bibliotekoje. Dalyvauja rašytojas Liudvikas Jakimavičius, aktorė, rašytoja Birutė Mar, aktorius Vaidas Lengvinas.

Gruodžio 22 d. 16 val. – Knygų šalies dirbtuvės „Judantys paveikslėliai – dovana“ Kauno „Atžalyno“ vaikų globos namų auklėtiniams Kauno m. savivaldybės V. Kudirkos viešosios bibliotekos Vaikų skyriuje. Renginį veda dailininkė Sigutė Chlebinskaitė ir kiti Knygų šalies kūrėjai.

Sausio 6 d. – 16 val. – Hampelmanų dirbtuvės pagal dailininkės Taidos Balčiūnienės iliustracijas. Vieta: Užupio meno inkubatoriaus „Galera“, Vilnius. Renginį veda Knygų šalies kūrėjai.

Kalėdų dvasia skatina skaityti

Šį savaitgalį Vilnių ir kitus miestus jau apėmė Kalėdų dvasia. Penktadienio vakare Vilniaus širdyje, Katedros aikštėje, įžiebta Kalėdų eglė. Šiemet ji primena žalią pasakų namelį. Eglę puošiantys langai nušvito šilta gelsva šviesa, primenančia įprastus namų langus. Ryškiai apšviesti langai visus kviečia į vidų, kur visą šventinį laikotarpį po eglės šakomis kasdien galima bus klausytis pasakų. Taip simboliškai sostinė pasitinka 2016 metus, kurie Lietuvoje paskelbti Bibliotekų metais ir bus skirti skaitymo skatinimui visoje šalyje.

 

Miesto eglutės viduje įrengtame pasakų namelyje pasaką apie mažąjį princą mažiesiems sekė ir Vilniaus meras Remigijus Šimašius, Teta Beta, televizijos laidų vedėja Laima Kybartienė, aktorius Mantas Stonkus ir kiti. Visą šventinį laikotarpį ne tik vaikai, bet ir jaunimas, suaugusieji  galės kasdien klausytis visų laikų žymiausių pasakų ar literatūrinių kūrinių ištraukų.

 

Skaitymai PASAKŲ NAMELYJE vyks lapkričio 28 – gruodžio 27 dienomis, 11.30 – 20.30 val. (kas pusvalandį).
 

Darbo dienomis

 

11.30 – 17.00 val. skaitomos pasakos ikimokyklinio ugdymo įstaigų ir moksleivių grupėms
17.00 – 19.00 val. įėjimas laisvas
19.00 – 20.30 val. skaitoma literatūra jaunimui ir suaugusiesiems
 

 

Savaitgaliais ir šventinėmis dienomis

 

11.30 – 19.00 val. įėjimas laisvas
19.00 – 20.30 val. skaitoma literatūra jaunimui ir suaugusiesiems
 

Pasakų namelis talpina tik 25 klausytojus, todėl būtina iš anksto užsiregistruoti el. paštu: loreta@vilniuskc.lt arba telefonu 85 261 9557, 8 657 51984  būtinai nurodant, dieną, laiką, klausytojų skaičių, amžiaus grupę.

 

Plačiau skaitykite: http://rubinaitis.lnb.lt/index.php?-1138586447

Vilniuje vyks istorinio romano „Partizanas“ pristatymas

2015 m. gruodžio 3 d., ketvirtadienį, 16 val. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso Konferencijų salėje vyks žurnalisto Mindaugo Milinio istorinio romano „Partizanas“ pristatymas.

 

Renginyje dalyvaus knygos autorius M. Milinis, krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, Seimo nariai Arvydas Anušauskas ir Naglis Puteikis, leidyklos „Briedis“ atstovai. Bus galima įsigyti pristatomą knygą.

 

„Partizanas“ – tai istorinis romanas, kuriame aprašomi pirmieji antrosios sovietinės okupacijos metai. Nuo Tilžės kilusį Vermachto šaulį Dovą Gelžaitį karo pabaiga užklumpa Kuršo katile. Tačiau kelerius metus šeimos nematęs karys nesirengia kapituliuoti ir ryžtasi bet kuria kaina rasti sūnų ir žmoną. Nenorėdamas patekti į sovietų vergiją, jis bėga jūrai nepritaikyta valtimi. Baltija bėglį pasitinka šiaušdama bangas... Ar pamatys Dovas išsvajotąją Švediją, ar susitiks su žmona Ana, ar priglaus mažylį Helmutą prie krūtinės?

 

Kitas romano herojus ūkininko sūnus Liudas Apuokas, per stebuklą išvengęs žiaurios mirties nuo girtų okupantų rankos, pabėga į mišką. Tačiau partizanai atsisako jį priimti. Rinktinės vadas jam duoda kur kas sunkesnę užduotį.

 

Dovas su Liudu susitinka Žemaitijos miestelyje. Apsupti gausesnių priešo jėgų, turėdami gerokai mažiau šaudmenų, jie nepraranda vilties nugalėti...

 

„Lietuvių tautos kova už laisvę su iš Rusijos atsibasčiusiais bolševikais pasibaigus Antrajam pasauliniam karui plačiai aprašyta ir išnagrinėta. Nors ta kova daug kartų galingesniu priešu buvo pralaimėta, norėjau į ją pažvelgti šiek tiek kitu aspektu. Manau, kad tai vienas šlovingiausių mūsų istorijos epizodų. Iš rezistencijos kovas aprašančių autorių raštų tiesiog sunkiasi ašaros, tragizmas ir neviltis. O juk per tą dešimtmetį netrūko ir šlovingų pergalių, ir kuriozų! Todėl mano romane vyrauja optimistinis požiūris į to laikotarpio įvykius“, – atvirauja knygos autorius M. Milinis.

 

„Partizanas“ yra trečioji M. Milinio knyga. Anksčiau pasirodė dvi publicistikos knygos „Afganistano kariai. Prisiminimai po dvidešimties metų“ ir „Afganistano kariai. Antra knyga“. Jose surinkti 1979–1989 m. Afganistane tarnavusių ir Sovietų Sąjungos gretose su Afganistano tautomis kariavusių vaikinų iš Lietuvos prisiminimai.

Kalbos vakare kraštotyrininkui Benjaminui Kondratui bus įteikta 2015-ųjų Kalbos premija

Gruodžio 4 d., penktadienį, 18.30 val. Lietuvos nacionalinės filharmonijos Didžiojoje salėje (Aušros Vartų g. 5) įvyks iškilmingas Kalbos vakaras „Proteggere le nostre frontiere“, arba Pasisveikinimas su Tėvyne“. Renginys skiriamas Mykolo Kleopo Oginskio metams užverti ir pagerbti kiekvieną, kuris Tėvynei tarnavo kaip galėdamas ir turėjo iš jos išvykti.

 

Kalbos vakarą organizuoja Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija, Kultūros ministerija, Lietuvos nacionalinė filharmonija ir Rašytojų klubas.

 

Iškilmingame renginyje Seimo Pirmininko pavaduotoja, Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos pirmininkė Irena Degutienė už ilgametį lituanistikos tradicijų įprasminimo darbą, literatūrinės kraštotyros inicijavimą ir plėtojimą įteiks 2015 m. Kalbos premiją filologui, lietuvių kalbos ir literatūros mokytojui ekspertui, kraštotyrininkui Benjaminui Kondratui.

 

Premija, įsteigta įprasminant lietuvių visuomenės veikėjos, redaktorės, spaudos laisvės gynėjos Felicijos Bortkevičienės atminimą, teikiama kasmet nuo 2004 m. Laikantis tradicijos, ji įteikiama metų pabaigoje per Kalbos vakarą. Premija skiriama už neatlygintinai padarytus darbus puoselėjant Lietuvoje ar užsienyje lietuvių kalbą, lituanistinius tyrimus, lituanistinį paveldą. Iš viso 2004–2015 metais Kalbos premija įvertinta 18 asmenybių.

 

Šių metų Kalbos vakaras derinamas su Mykolo Kleopo Oginskio metams užverti skirtu koncertu, kuriame muzikinę programą atliks Klaipėdos kamerinis orkestras (meno vadovas Mindaugas Bačkus), teatralizuotoje dalyje pasirodys aktoriai Povilas Adomaitis, Arnoldas Augustaitis, Sergejus Ivanovas, Šarūnas Januškevičius, Dovydas Laukys, Laimutis Sėdžius, Julius Tamošiūnas. Vakaro scenarijaus autorius – Andrius Vaišnys, režisierius – Vytenis Pauliukaitis.

 

B. Kondratas – literatūrinės kraštotyros pradininkas Lietuvoje. Jis yra unikalios 12 knygų serijos „Kūrėjų pėdsakais“ autorius, redaktorius ir leidėjas savo lėšomis. „Kūrėjų pėdsakais“ – išsami Lietuvos regionų literatūrinės kraštotyros serija, skirta mūsų šalies regionų ir atskirų vietovių literatūriniam paveldui. B. Kondrato parengta serija prikelia iš užmaršties nenaudotus originalius šaltinius ir faktus apie Lietuvos kultūros ir meno kūrėjus.

 

Nuo 1956 m. B. Kondratas spaudoje paskelbė apie 400 darbų kultūros, kalbos, literatūros, didaktikos ir kitais klausimais, iš jų apie rašytojus – 270. Laureatas dirba ir kaip kalbos redaktorius, yra parengęs atsiminimų knygas, monografijas, kūrybos rinkinius, parengė ir išleido „Lietuvių kalbos taisykles“.

Susitikimas su rašytoju Gasparu Aleksa

2015 m. gruodžio 10 d., ketvirtadienį, 17 val. Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje (Radastų g. 2, 322 kamb.) vyks projekto „Auksinis laureatų ruduo“ renginys – susitikimas su rašytoju, poetu, dramaturgu bei gydytoju Gasparu Aleksa. Susitikime dalyvaus rašytoja Violeta Šoblinskaitė Aleksa.

 

Kalbant apie šį rašytoją, anksčiau ar vėliau, sąmoningai ar ne, kyla klausimas – „Kaip?“ Kaip visgi nutiko, kad pirmąją savo gyvenimo pusę siejęs su medicina (chirurgija, vėliau dėstytojavimu), G. Aleksa vėliau pasirinko visai kitą sritį – literatūrą? Autoriaus išleistų knygų skaičius jau senokai perkopė dešimtį. Žinoma, galima būtų pajuokauti, kad taip nutiko todėl, kad tuo pat metu vienoje rankoje jis laikė skalpelį, o kitoje – parkerį, tačiau taip nebuvo... Be to, su autoriaus kūryba susipažinti gali ne tik lietuviakalbiai – poezija ir proza verstos į vokiečių, latvių, lenkų, anglų, gruzinų, baltarusių, ukrainiečių, rusų kalbas, skelbtos užsienio almanachuose. Yra išleidęs publicistikos ir novelių rinkinį „Žiogas žvirblį medžiojo: pakraščių kasdienybė“ (2012), poezijos knygas „Prabudimai“ (2009), „Giedantis rupūžys“ (2007), romanus „Fabricijus sprogdina arklius“(2006), „Eriukėlis stiklo ragais“ (2003), „Pusė obuolio Ievai“ (2002) ir daugelį kitų.

 

Apie ką rašo G. Aleksa? Apie žmogų. Pasak paties autoriaus – „pasakoti romano turinį – beviltiškas darbas, nes kiekvienas skaitytojas, pasitelkęs savo patirtį ir vaizduotę, savaip perskaito kūrinį, tarsi pats rašydamas.“

 

Taigi, iki gruodžio 15-osios, kai G. Aleksa minės savo 70-metį, jis dar užsuks ir į biblioteką! Jubiliejus garbus, tačiau tai ne priežastis dalytis vien atsiminimais. Autorius pasidalys naujais sumanymais ir plačiau papasakos apie rengiamą naują knygą, skirtą kunigo Juozo Zdebskio asmenybei...

 

Maloniai kviečiame į susitikimą! Įėjimas nemokamas.

Vilniuje gruodžio 4-6 d. vėl šurmuliuos Sostinės kalėdinė knygų mugė

Lietuvos mažų ir vidutinių leidėjų asociacija š. m. gruodžio gruodžio 4–6 dienomis Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovėje organizuoja tradicinę III Sostinės kalėdinę knygų mugę – 2015.

 

Pasak mugės vyriausiosios administratorės Birutės Kurgonienės, šiųmetiniame kalėdiniame knygų forume ketina dalyvauti 28 leidyklo: Algarvė, Andrena, Aukso žuvys, Bernardinai.lt, Bonus Animus, Burokėlis, Charibdė, Eglės leidykla, Euroknyga LT, Gelmės, Gimtasis žodis, Homo Liber, Kauko laiptai, Keliautojo žinynas, Lietuvos Biblijos draugija, Lietuvos edukologijos universiteto leidykla, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, Lietuvos istorijos ir etnografijos leidinių knygynas, Margi raštai, Mažoji leidykla, Mijalba, Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, R. Paknio leidykla, VšĮ Pasaulio lietuvių centras (PLC), Raidynėlis, Verba Vera, Versus Aureus, Žara.

 

Leidyklų stenduose bus pristatytas visas leidinių spektras – nuo klasikos iki šiuolaikinės poezijos ir prozos, humanitarinė, mokslinė, šviečiamoji literatūra, retos ir vaikiškos knygos, pastarųjų metų naujienos.

 

Organizatoriai tikisi, kad jauki, kompaktiška renginio aplinka padės sukurti džiugiam adventiniam laukimui būdingą atmosferą, unikaliu būdu sujungs literatūros gerbėjus, leidėjus ir autorius, paskatins nuoširdų dialogą ir komunikaciją literatūrinės ir kultūrinės erdvės viduje. 

 

Plačiau skaitykite: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2015-11-26-vilniuje-gruodzio-4-6-d-vel-surmuliuos-sostines-kaledine-knygu-muge/137765

Diskusija „Asmenybė ir knyga“ su Ryčiu Zemkausku ir Stefano M. Lanza

Apie geras ir blogas knygas, apie pomėgį skaityti, apie neskaitančius ir skaitančius, apie gyvenimą su knyga ir be jos, apie knygos gyvenimą ir gyvenimą apskritai. Apie asmenybes ir knygas – nuoširdžiai, jaukiai ir įdomiai diskusijoje su Ryčiu Zemkausku ir Stefano M. Lanza gruodžio 3 d., ketvirtadienį, 17.30 val. Kauno apskrities viešosios bibliotekos (Radastų g. 2) IV aukšto fojė. Vakaro metu bosine gitara improvizuos Karolis Brežinskas.

 

„Asmenybė ir knyga“ - Kauno apskrities viešosios bibliotekos tęstinis projektas, kuriuo siekiama garsių Lietuvos žmonių pavyzdžiu skatinti jaunimą skaityti ir semtis žinių iš knygų. Gerai žinomiems menininkams, žurnalistams, pramogų pasaulio atstovams, sportininkams, verslininkams pateikėme klausimus apie mylimiausias ir labiausiai įsiminusias knygas, herojus ir kt. Visi atsakymai – kilnojamojoje parodoje, čia pat galėsite pavartyti, paskaitinėti ir paminėtas knygas. Paroda veiks iki sausio vidurio.

 

„Skaitantis žmogus nekariauja“ – teigia Rytis Zemkauskas, paprašytas trimis žodžiais apibūdinti knygą ir skaitymą. Televizijos žurnalistas, laidų vedėjas, prodiuseris, filmų garsintojas, rašytojas – vienas projekto dalyvių, o kiti atsakymai į klausimus – parodoje ir susitikime. Diskutuoti apie asmenybes ir knygas kvies lietuvių filologijos mokslų daktaras ir lektorius – Stefano M. Lanza. Susitikime sužinoti ir pasidalinti!

 

Renginys ir parodos lankymas nemokami.

Susitikimas su rašytoju Sauliumi Šalteniu

2015 m. lapkričio 24 d., antradienį, 17 val. Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje (Radastų g. 2, 322 kamb.) vyks projekto „Auksinis laureatų ruduo“ susitikimas su prozininku, dramaturgu, scenaristu, redaktoriumi, Nepriklausomybės Akto signataru, Seimo nariu Sauliumi Šalteniu. Svečią kalbins žurnalistė Audronė Meškauskaitė. Vakarą pagyvins daugelio respublikinių bei tarptautinių konkursų prizininkas – akordeonistas Laimonas Salijus. Taip pat dalyvaus leidyklos „Tyto alba“ atstovai.

 

Nors apie S. Šaltenį galime pasakyti išties nemažai, daugelis mūsų jo vardą pirmiausia sieja su apysaka „Riešutų duona“ (1972) ir jos kino ekranizacija arba su romanu „Kalės vaikai“ (1990). Tačiau reikia prisiminti, kad 1973 m. autorius pelnė ir Valstybės premiją už kino scenarijų „Herkus Mantas“, 1986 m. apdovanotas J. Grušo premija už dramą „Lituanica“, 2000 m. – Lietuvos Nepriklausomybės medaliu. 1989 m. kartu su A. Juozaičiu ir S. Stoma įsteigė savaitraštį „Šiaurės Atėnai“, vėliau jį redagavo. Nuo 1994-ųjų dvejus metus buvo dienraščio „Lietuvos aidas“ redaktoriumi.

 

Dvi pastaraisiais metais išleistos knygos tikriausiai dar nespėjo įsitvirtinti taip stipriai, dar ne visi jas spėjome perskaityti ir prisijaukinti, tačiau... Paskutinioji išleista knyga „Žydų karalaitės dienoraštis“ (2015) – romanas, kuriame pasakojamas žydų mergaitės Estrelos gyvenimas Lietuvoje karo ir pokario metais jaunų mokytojų šeimoje. Tai istorija apie silpnųjų stiprybę, narsą ir pergalę. Knyga šiuo metu užima pirmąją vietą geriausių leidyklos „Tyto alba“ knygų penketuke.

 

„Skaitau ir lyg kas mano sielą kabintų sidabriniu šaukštu – taip čia susipynęs skausmas ir švelnumas... Vėl norisi tikėti meilės stebuklu.“ – savo pastebėjimais apie prozos ir dramaturgijos knygą „Demonų amžius“ (2014) dalijasi dainininkė Justė Arlauskaitė-Jazzu. Knygos veiksmas vyksta prieškario ir pirmaisiais okupacijos metais. Tai didelės meilės, šviesių vilčių, nevilties ir tragiškų praradimų kupina poetės gyvenimo istorija. Kartu tai smurto ir šėtoniškų ideologijų amžiaus – demonų amžiaus kronika. Knygoje taip pat spausdinami autoriaus dramos kūriniai – pjesė „Jasonas“ bei dviejų veiksmų drama „Ilja ir Europa“.

 

Kalbėdamas apie kūrybą ir rašytojo pašaukimą, autorius prisimena savo tėvus, kurie jam buvo pirmieji mokytojai (mokytojai dvejomis prasmėmis – gyvenime bei mokykloje) ir didžiausi autoritetai. „Mano tėvas buvo kūrybingas literatūros mokytojas. Vos tik pramokau rašyti, jis paskyrė mane tapti rašytoju, nes, girdi, būtina pratęsti mūsų – A. Baranausko, A. Vienuolio-Žukausko – literatūrinės giminės savotišką kultūrinės bajorystės tradiciją. Kai dar buvo gyvas A. Vienuolis, tėvas veždavosi mane su pirmaisiais rašinėliais pas jį į Anykščius“, – prisimena S. Šaltenis. Taigi, tokia buvo ta pradžia.

 

Kaip suderinti kūrybą, politiko darbą ir rasti laiko sau bei kitiems – apie visa tai ir pakalbėsime su Sauliumi Šalteniu. Tad maloniai kviečiame į susitikimą! Įėjimas nemokamas. Bus galima įsigyti knygų.

Kaune savo knygas pristatys išeivijos rašytojas A. Šileika

Lapkričio 16-19 dienomis Kaune, Vytauto Didžiojo universitete (VDU) viešės ir paskaitas skaitys Kanadoje gyvenantis lietuvių rašytojas, Humbero rašytojų mokyklos direktorius ir dėstytojas Antanas Šileika.

 

Rašytojas yra keturių knygų autorius, trys jo knygos – romanai „Bronzinė moteris“, „Pogrindis“ ir novelių knyga „Pirkiniai išsimokėtinai“ yra išverstos į lietuvių kalbą ir išleistos Lietuvoje. Kaune autorius pristatys šias savo knygas, skaitys paskaitas.

 

Visas savo knygas Antanas Šileika parašė anglų kalba, pirmiausia jos buvo išleistos Kanadoje, įvertintos tenykščių kritikų ir skaitytojų. Rašytojo kūrybos pagrindas – Lietuvos istorija, lietuvių adaptacijos svetimame krašte problemos. „Niekada netikėjau, jog rašysiu lietuviškomis temomis. Kelias į jas buvo vingiuotas, ir supratau, kad tik apie tai galiu rašyti. Visų mano romanų inspiracijos ir veiksmas kyla iš Lietuvos, kuri man atrodė kaip atspindinti visą pasaulį. Esu vaizduotės emigrantas“, – sako A. Šileika.

 

„Dažname interviu ir pokalbyje Kanadoje gimęs ir gyvenantis rašytojas kalba apie savo kintančią tapatybę, kūrybos lietuviškus siužetus ir kontekstus. A. Šileikos proza kitataučiui pristato nepažintą, iki šiol tarptautiniame kontekste pernelyg nereflektuotą Lietuvos  istorijos tarpsnį – pokario partizanų kovą“, – svečio kūrybą pristato VDU Lietuvių literatūros katedros vedėja, doc. dr. Dalia Kuizinienė.

 

Į pokario laikus nukelia A. Šileikos romano „Pogrindis“ veiksmas: per pagrindinio veikėjo partizano likimą išryškinamas prieštaringas rezistencinio judėjimo kontekstas. Knygoje „Pirkiniai išsimokėtinai“ iš vaiko pozicijos su ironija ir švelniu humoru yra pasakojama apie tėvus, lietuvius, pradedančius savo gyvenimo etapą Kanadoje, santykius su vietiniais žmonėmis. Romano „Bronzinė moteris“ pagrindinį personažą – dievdirbį iš Lietuvos kaimo – likimas per Lenkiją nuveda į Paryžių. Siekdamas tapti menininku ir realizuoti savo sumanymus, jis nueina ilgą ir dramatišką kelią.

 

Antanas Šileika yra dažnas Vilniaus knygų mugių svečias. Viena iš jo knygų, „Pirkiniai išsimokėtinai“, yra išrinkta į „Metų knygos“ penketuką, ji dalyvauja 2015 m. „Metų knygos“ rinkimuose.

 

A. Šileikos paskaitų ir pristatymų tvarkaraštis

Laikas

Vieta

Renginys

Lapkričio 16 d.
11.15 val.

VDU III-ieji rūmai
K. Donelaičio g. 52-514

Kūrybos, biografijos, novelių rinkinio
„Pirkiniai išsimokėtinai“ pristatymas

Lapkričio 17 d.
13.15 val.

VDU mažoji salė
S. Daukanto g. 28, II a.

Romano „Bronzinė moteris“ pristatymas

 Lapkričio 19 d.
16.15 val.

VDU III-ieji rūmai
K. Donelaičio g. 52-322

Romano „Pogrindis“ pristatymas

 Lapkričio 19 d.
17.30 val.

 VDU III-ieji rūmai
K. Donelaičio g. 52-322

Paskaita „Baltijos šalys 4 naujose Amerikos ir
Kanados knygose: nematomos tampa pastebimos“

Susitikimas su rašytoju, poetu Liudviku Jakimavičiumi

2015 m. lapkričio 10 d., antradienį, 17 val. Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje (Radastų g. 2, 322 kamb.) susitikimas su rašytoju, poetu, dramaturgu, literatūros kritiku Liudviku Jakimavičiumi. Svečią kalbins žurnalistė Audronė Meškauskaitė.

 

Paklaustas, ką laiko savo autoritetais, kūrybos mokytojais, L. Jakimavičius pirmiausia pamini savo dėdę, užmirštą (jo manymu) ir labai gerą poetą Gediminą Jokimaitį, kuris davė poezijos suvokimą ir pradžiamokslį – nukreipė į gerą poeziją, ir ne tik lietuvių. „Po to didieji mano mokytojai buvo Sigitas Geda, Vytautas Bložė, Marcelijus Martinaitis, Judita Vaičiūnaitė, Antanas A. Jonynas, Donaldas Kajokas, Edmundas Kelmickas, o pats ypatingiausiais – Henrikas Nagys, kuris mane poezijos mokė kaip pameistrį – jaunesnįjį brolį – Kanadoje, Lietuvoje ir laiškais, skridusiais man per Atlantą“, – prisimena L. Jakimavičius.

 

1985-aisiais Vilniaus universitete baigęs lietuvių kalbą ir literatūrą, L. Jakimavičius savo kūrybos kelią pradėjo nuo pjesių – „Milžino širdis“ (1985), „Gaisrininkų legendos“ (1988), už pastarąją apdovanotas Gaisrininkų premija. 1989–1990 m. kūrė tekstus „Šėpos“ teatro vaidinimams, todėl visai nenuostabu, kad 1991-aisiais baigė ir Scenaristų kursus Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Vėliau išleido eilėraščių rinkinį „Kitoj miško pusėj“ (1989), rinktinę „Medinė“ (2001), knygas vaikams „Sargo nuotykis“ (2005), „Lapė ir kaliošai“ (2008). Dirbo „Metų“, „7 meno dienų“, „Literatūros ir meno“ redakcijose. Apdovanotas Kultūros ministerijos premija už aktualiausius ir ryškiausius publicistinius kūrinius kultūros temomis (2003) bei Lietuvos rašytojų sąjungos premija už eilėraščių apysaką „Elio“ (2007).

 

L. Jakimavičiaus poezijai būdinga elegiškai ironiška intonacija, praeities ir dabarties susidūrimai, atskleidžiantys žmogaus trapumą ir negailestingumą, kartais sarkastiškai pavaizduotą romantinės praeities modifikaciją dabartyje.

 

Gražiausia yra

 

ta pralaimėjusiųjų akimirka –

 

nesvarbu –

 

dar laisvų ar belaisvių,

 

kai jie niekur nebėga,

 

sėdi ant žemės,

 

kai tyli,

 

ilgą gyvenimo pauzę –

 

maldą be žodžių.

 

 

 

Ir dažniausiai tada

 

Dievas liūdi tarp jų

 

graudžia pralaimėjusių šypsena.

 

(Iš knygos „Elio“, Vilnius, LRS leidykla, 2007)

 

 

Maloniai kviečiame į jaukų vakarą. Renginys nemokamas.        

Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos renginiai lapkričio mėnesį

Ar pajutote, kad šaltis jau pradėjo raitytis apie kiekvieną mūsų? O ar pastebėjote, kad medžiai išretino savo lapų gretas? Persukus laikrodžių rodykles – ilgesnės dienos, o kad vakarai neprailgtų, maloniai kviečiame Jus į literatūrinius renginius, siūlome skaityti prasmingas knygas.

Ramių ir prasmingų Vėlinių.

 

BALTAS LIŪDESIO BALANDIS ŠV. JONŲ BAŽNYČIOJE


Vėlinių dieną, lapkričio 2-ąją, 18 val., Vilniaus universiteto šv. Jonų bažnyčioje vyks rašytojo Romualdo Granausko kūrybos vakaras „Baltas liūdesio balandis“.

Dalyvaus literatūros kritikas Valentinas Sventickas, aktorius Vytautas Rumšas, smuikininkė Monika Čepytė, Lietuvos edukologijos universiteto folkloro ansamblis PORINGĖ, koncerto vedėja muzikologė Laimutė Ligeikaitė.
Programoje J.S. Bacho, N. Paganini kūriniai, lietuvių liaudies dainos.

Maloniai kviečiame. Renginio metu bus galimybė įsigyti naujausią R. Granausko knygą „Baltas liūdesio balandis“.

 

PK KNYGOS „ KVĖPUOJU“ PRISTATYMAS

Lapkričio 6 d. 17.30 val. Rašytojų klube (K. Sirvydo g. 6, Vilnius)
Renginys iš ciklo „Jauni ir talentingi“. Vitalijos Pilipauskaitės-Butkienės pirmosios knygos „Kvėpuoju“ pristatymas.

Dalyvauja knygos autorė, literatūrologė Audinga Peluritytė-Tikuišienė, poetas, PK konkurso komisijos narys Aidas Marčėnas. Koncertuos grupė „Raguvos“ ir Kotryna, Irmina bei Kristina.

Susitikime.

 

DAugiau informacijos rasite čia.

Knygos anatomija: I–XVI a. knygų įrišų (re)konstrukcijų paroda

2015 m. spalio 14 d. 17 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje atidaroma knygų restauratoriaus Sigito Tamulio istorinių knygos įrišų (re)konstrukcijų paroda. Jos sudaro nepaprastai vertingą, laiku pasirodžiusį rinkinį ir nuosekliai chronologine seka parodo knygrišystės amato ir įrišo struktūros raidą. Šalia re(konstrukcijų) eksponuojamos senosios knygos iš Vrublevskių bibliotekos fondų. Renginį ves dr. Sigitas Narbutas, kalbės menotyrininkė Rūta Taukinaitytė-Narbutienė ir parodos autorius Sigitas Tamulis. Paroda veiks iki lapkričio 6 d.

 

Lietuvos valstybė ir jos rašto kultūra susikūrė tūkstantmečiu vėliau nei pasaulyje atsirado kodeksinė knyga – mums įprasta, sulankstytų ir susiūtų lapų, atverčiama knyga. Seniausių tokios knygos įrišų pavyzdžių mūsų bibliotekose nėra, todėl ši paroda – puiki proga pamatyti, kokios seniau buvo knygos: kaip kito jų forma, lankų siuvimo ir viršelių tvirtinimo būdai, kokios buvo naudojamos medžiagos, metalo apkalai ir segtuvai, kaip ir kodėl buvo naudojamos knygas saugančios grandinės. Tai iškalbinga medžiaga, puiki pažinimo ir mokymosi priemonė restauratoriams, knygrišiams, bibliotekininkams, knygotyrininkams, archeologams, menotyrininkams, muziejininkams, menininkams, bibliofilams ir visiems, besidomintiems knygos istorija. Parodoje galima pamatyti ne tik (re)konstrukcijas, bet ir keletą knygų originalų, saugomų LMA Vrublevskių bibliotekos fonduose, tarp jų ir XVIII amžiaus nuostabiomis graviūromis puoštą knygrišystės amato vadovėlį, taip pat fotografijas, iliustruojančias darbo eigą, bei įrankius, kurie buvo naudojami viršeliams puošti. Atidi pažintis su senųjų įrišų struktūromis, jos atskirų elementų formų kaita padės geriau identifikuoti ir pačius istorinius įrišus, ir jų įtaką šiuolaikiniams meniniams įrišimams.

 

Parodoje eksponuojama po du kiekvieno įrišo tipo egzempliorius: vienas demonstruoja atvirą, neuždengtą vidaus struktūrą, jos elementus ir tvirtinimus, o kitas – baigtą rišti knygą, kurios viršelis aptrauktas oda ir dekoruotas. Rišdamas šias knygas Sigitas Tamulis rėmėsi garsiąja J. A. Szirmai monografija „The archaeology of medieval bookbinding“, taip pat kitais ikonografiniais šaltiniais. Be to, de visu peržiūrėjo VU inkunabulų fondą (apie 300 knygų), Žygimanto Augusto knygų rinkinį, dalį paleotipų fondo. Siekdamas autentiškumo naudojo istoriniu senoviniu būdu rankomis išdirbtas odas iš užsienio – Lenkijos, Prancūzijos, Baltarusijos, JAV.

 

Istorinė knygrišystė jungia keletą amatų, todėl šio projekto konsultantai ir bendradarbiai buvo odos išdirbėjas Virginijus Jakubauskas, odininkas Martynas Švedas, peiliadirbys Vykintas Motuza ir apkalų bei segtuvų meistras Marius Žuramskas. Darbus ir jų eigą fotografavo Raimundas Malaiška. Vertingų konsultacijų suteikė VU ir LMA Vrublevskių bibliotekos Retų spaudinių ir Dokumentų konservavimo ir restauravimo skyrių darbuotojai.

 

Šaltinis: http://www.mab.lt

Almanacho "Baltija" pristatymas I.Simonaitytės bibliotekoje

Spalio 21 d. (trečiadienį) 17 val. I. Simonaitytės bibliotekos kavinėje „Pauzė“ vyks almanacho „Baltija“ sutiktuvės.

 

Dalyvaus: sudarytojai, leidėjai ir autoriai.

 

Baltija – pamario kultūros veidrodis gyvuoja jau ketvirtą dešimtmetį keisdamasis ir likdamas toks pat patrauklus ir reikalingas visiems, norintiems pajusti pamario kultūrinę atmosferą. Jeigu jubiliejinis 2014 m. almanachas buvo skirtas įsimintiniausioms publikacijoms per trisdešimt metų, tai 2015 m. leidinys netikėtai skirtas vaikų literatūrai, joje publikuojama vietinių ir svečių kraštų rašytojų kūriniai vaikams su iliustruotais nuotaikingais piešinukais. Be to užtenka ir kitokio pobūdžio medžiagos. Paminėtinos Arvydo Juozaičio įžvalgos, jubiliatams ir jų kūrybai skirtas kampelis, dvi istorinės medžiagos: E.Bacevičiaus apie vėtrunges bei A.Kavaliauskienės apie lietuvininkų aprangą pagal I. Simonaitytę. Meno skyrelyje menotyrininko P. Šmito straipsnis skirtas skulptorei V. Skirgailaitei. o marinistikos rubrikoje jūrų kapitono S.Šilerio esė. Gausi įvykių rubrika bei kultūrinio gyvenimo kronika.

 

Almanacho rėmėjai Lietuvos kultūros taryba ir Klaipėdos miesto savivaldybė, leidėjas „Druka“, projekto vadovas Juozas Šikšnelis, sudarytoja – Irma Antanaitytė, redaktorė Rita Maksimavičienė, dizainerė Aida Zybartė, iliustracijos Viktorijos Dambrauskaitės.

 

Almanacho sutiktuvės vyks spalio 21 d. 17 val. kavinėje „Pauzė“, dalyvaus sudarytojai, leidėjai ir autoriai

Vilniaus knygų mugėje neatrasti personažai ieškos savo autorių

Viso pasaulio knygų skaitytojų, leidėjų bei autorių bendruomenei laukiant rudens pradžioje įvyksiančių dviejų pagrindinių metų įvykių - didžiosios Frankfurto knygų mugės ir 2015 metų Nobelio literatūros premijos laureato vardo paskelbimo – Lietuvos knygų skaitytojų švente vadinamos Vilniaus knygų mugės organizatoriai skelbia 2016 metų temą – personažas ieško autoriaus.

 

„Kaip personažai įtakoja mus, ar mes į juos lygiuojamės, ar mokomės iš jų pasiekimų ir klaidų?“ - šių atsakymų, mugės organizacinio komiteto nario, poeto, vertėjo Mariaus Buroko nuomone, galėsime ieškoti Vilniaus knygų mugėje, - „ten, kur kasmet susitinka visi ir viskas – ir Personažai, ir Skaitytojai, ir Rašytojai“.

 

Mugės organizatoriai teigia, kad tokios temos iškėlimas leis lankytojams pažvelgti į tai, kokie personažai lietuvių skaitytojui yra mieliausi, patraukliausi, o kokių  nemėgstame labiausiai, taip pat – kokių personažų lietuvių literatūroje apstu, o kokių – galbūt - trūksta.

 

2016 metų Vilniaus knygų mugėje bus visiems visko: ir naujovių, ir tradicijų. Išlaikydama senąsias tradicijas – kūrybinę studiją vaikams, diskusijų klubą, susitikimus su mėgstamais ir naujais autoriais, mugė augs ir didės. Viena iš pagrindinių mugės naujovių – atnaujinta ir išgražėjusi Vaikų literatūros salė, specialiai sukurta mažiausiems skaitytojams bei šeimoms. Čia planuojama ne tik įkurdinti kūrybinę studiją „Tu gali sukurti knygą“, naujausias knygas vaikams pristatančias leidyklas, bet ir didesnę, erdvesnę Vaikų sceną, kurioje vyks spektakliai, koncertai, susitikimai su vaikų rašytojais bei jų sukurtais personažais.

 

Lankytojų pamėgti ir kasmet dėmesio sulaukiantys mažieji knygynai bei skaitytų, senesnių knygų prekeiviai įsikurs naujose Bukinistų pasažo erdvėse, o Muzikos salė, pasak antrus metus šį projektą inicijuojančios ir rengiančios asociacijos AGATA atstovų, kitąmet bus dar gyvybingesnė, žadanti dar daugiau įdomių susitikimų su šalies atlikėjais, kompozitoriais, muzikos leidėjais, taip pat ir koncertų, naujausių albumų pristatymų, ilgųjų muzikos vakarų.

 

Vilniaus knygų mugė vyks 2016 m. vasario 25-28 dienomis Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO. Jos tema – personažas ieško autoriaus. Mugėje vėl ketina dalyvauti per 300 leidyklų, knygų prekybininkų iš Lietuvos ir užsienio šalių, joje bus surengta apie 400 įvairių renginių, knygų pristatymų, susitikimų su autoriais, diskusijų, kino peržiūrų, spektaklių ir koncertų.  

Seime bus aptarti vaikų ir paauglių skaitymo skatinimo iššūkiai

Spalio 8 d., ketvirtadienį, 10 val. Konferencijų salėje (Seimo III r.) Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Švedijos Karalystės ambasada Lietuvoje ir Švedijos institutas organizuoja tarptautinę konferenciją „Vaikų ir jaunimo skaitymas kaip iššūkis XXI amžiuje: bibliotekos socialiniams pokyčiams 2015“.

 

Renginio dalyvius pasveikins Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė, Švedijos Karalienė Silvija, kultūros ministras Šarūnas Birutis ir Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius prof. Renaldas Gudauskas.

 

Konferencijoje Lietuvos ir Švedijos įvairių sričių specialistai (leidėjai, bibliotekininkai, skaitymo skatinimo programų ekspertai ir kiti), dalyvaujantys literatūros, skaitymo procese, tarptautiniu lygmeniu aptars XXI a. vaikų ir paauglių skaitymo skatinimo iššūkius, šiuolaikinės vaikų literatūros procesus ir komunikacijos modelius. Astridos Lindgren premijos komiteto direktorė Helen Sigeland išsamiau pristatys premiją.

 

Konferencijos organizatorių teigimu, Šiaurės šalių literatūra Lietuvoje yra populiari. Remiantis „Lietuvos spaudos statistika“, 2004–2014 metais išleisti 446 danų, islandų, norvegų, suomių ir švedų literatūros vertimai. Organizatorių manymu, tai lemia ne tik šių šalių teikiama parama vertimams, bet ir artimas mentalitetas, vertybės, lietuviams lengvai atpažįstamas kūriniuose perteikiamas pasaulis. Didžiausią šių leidinių dalį (daugiau kaip 40 proc.) sudaro vertimai iš švedų kalbos. Kasmet švedų literatūros knygų išleidžiama po 16–25 pavadinimus, o beveik pusę jų sudaro knygos vaikams ir paaugliams.

 

Renginio metu Seimo III rūmų galerijoje bus eksponuojamos dvi parodos – „Kur auga vaikai“ (Švedijos institutas) ir „Populiariausios švedų autorių knygos vaikams“ (Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka). Knygų parodoje „Kur auga vaikai“ supažindinama su naujais švedų vaikų ir jaunimo knygų autoriais, naujausiomis jų knygomis. Parodoje „Populiariausios švedų autorių knygos vaikams“ pristatomos populiariausios, skaitomiausios švedų autorių knygos vaikams ir jaunimui, atspindinčios Lietuvos skaitytojų pasirinkimo tendencijas.

 

9 val. Spaudos konferencijų salėje (Seimo II r.) įvyks renginio organizatorių spaudos konferencija. Dalyvaus kultūros ministras Šarūnas Birutis, Švedijos instituto generalinio direktoriaus pavaduotojas Henrikas Selinas (Henrik Selin), Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius prof. Renaldas Gudauskas, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų literatūros centro vyr. bibliotekininkas, Vilniaus universiteto docentas dr. Kęstutis Urba.

 

 

 

Renginio programa.

 

Konferencija bus tiesiogiai transliuojama Seimo interneto svetainėje.

Lankaisi bibliotekoje? Prisidėti prie švaresnės aplinkos kūrimo kviečiamas ir tu!

Spalio mėnesį net 75 gamtai neabejingos Lietuvos bibliotekos jungiasi prie aplinkosauginės iniciatyvos: „ATSAKINGAS SKAITYTOJAS. „Mąstau. Rūšiuoju. Gyvuoju!“ bibliotekose“. Akcijos metu bibliotekų lankytojai raginami aktyviai rūšiuoti baterijas bei mobiliuosius telefonus ir juos išmesti į bibliotekose pastatytas specialias EPA surinkimo dėžutes.

Rungsis dėl atsakingiausios bendruomenės titulo

Knyga, kompiuteris ir šviečiamojo pobūdžio iniciatyvos - neatsiejama modernėjančios bibliotekos gyvenimo dalis. Visgi tokio masto aplinkosauginė akcija, nuvilnysianti per visą Lietuvą, organizuojama pirmą kartą. Joje dalyvaujančios 75-ios didžiausios Lietuvos savivaldybių viešosios bibliotekos atliks atsakingą vaidmenį – švies ir ugdys bendruomenių ekologinį mąstymą ir kultūrą. Visą spalio mėnesį lankytojai kviečiami rūšiuoti ir į artimiausią biblioteką atnešti aplinkai kenksmingas baterijas bei mobiliuosius telefonus. Akcijos metu trims daugiausiai elektronikos atliekų surinkusioms bibliotekoms bus įrengta poilsio ir laisvalaikio zona. Be abejonės, geriausių rezultatų pasiekti padės aktyvus bibliotekos bendruomenės įsitraukimas.

„Švietimas atliekų rūšiavimo temomis skatina gyventojus imtis realių veiksmų. Bibliotekos – puiki grandis, jungianti miesto bendruomenes, formuojanti vertybes bei padedanti ugdyti naujus įpročius. Šiandien bibliotekos tampa vieta, kurioje galima pažinti ir nuveikti kur kas daugiau nei pasiimti knygą ar perskaityti laikraštį,“ - sako projektą organizuojančios Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) vadovas Mantas Varaška.

Apie tai, jog atnešant ar pasiimant knygas, čia pat, bibliotekoje, galima išmesti baterijas bei mobiliuosius telefonus, skaitytojams primins akcijos metu dalinami knygų skirtukai. Daugiau informacijos apie projektą ir akcijoje dalyvaujančių bibliotekų sąrašą rasite www.epa.lt.

Bibliotekos - aplinkosaugos ambasadorės

Tobulėjant informacinėms technologijoms, keičiasi ir bibliotekos: jose diegiami inovatyvūs sprendimai, gyventojai gali nemokamai naudotis interneto ryšiu, kompiuteriais, elektroninėmis knygų skaityklėmis ar kita įranga. Kone visas gyvenimo sritis apėmusios skaitmeninės technologijos palengvina daugelį kasdienių veiksmų, tačiau didėjantys senos, nebereikalingos elektroninės įrangos atliekų kiekiai kelia grėsmę sveikatai ir gamtos ekosistemai. Apie tai nevengia kalbėti ir bibliotekų darbuotojai. „Visi esame vienos planetos gyventojai, todėl kiekvienas turime jaustis atsakingais ir atlikti savo pareigą gamtai. Būdama bibliotekos - visuomenės švietimo ir kultūros centro - darbuotoja, jaučiu pareigą prisidėti prie socialinės atsakomybės ugdymo ir skleisti žinią bibliotekų lankytojams,“- sako bibliotekininkė Dijana Pranckūnienė.

Prie akcijos prisidedančio nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos įgyvendinamo projekto „Bibliotekos pažangai 2“ vadovo Eugenijaus Stratilatovo teigimu, socialinės atsakomybės ugdymo misija yra svarbi bibliotekoms, nes jos yra bendruomenių žinių ir kultūros židiniai. Bendradarbiaudamos su Elektronikos platintojų asociacija, bibliotekos sutelks bendruomenes ir suteiks jų nariams galimybę prisidėti prie pozityvių ekonominių ir socialinių pokyčių šalyje.

Ką žinome apie elektronikos atliekas?

Kiekvieną dieną elektronikos atliekų kiekiai auga dideliais tempais. Sunerimti verčia tai, jog per metus visame pasaulyje išmetama apie 50 mln. tonų elektronikos atliekų ir tik 12% šių atliekų yra perdirbamos. Deja, netinkamai jomis atsikračius, nuodingos medžiagos, kaip švinas, kadmis ar gyvsidabris, patekusios į vandenį ar dirvožemį, kenkia ekosistemai bei žmonių sveikatai. Pavyzdžiui, vienoje baterijoje yra mažiausiai 22 sveikatai pavojingos medžiagos, todėl ypač svarbu jas tinkamai utilizuoti. Nuo šiol jas galite išmesti į specialias EPA surinkimo dėžutes ir bibliotekoje.

Šaltinis: http://3erdve.lt/naujienos/biblioteku-naujienos/569-lankaisi-bibliotekoje-prisideti-prie-svaresnes-aplinkos-kurimo-kvieciamas-ir-tu

Šeštadienį startuos netradicinis knygų projektas

Knygų pirkimų ir pardavimų portalas „Sena.lt“ atstovai, kartu su prekybos ir renginių centru VCUP, organizuos netradicines knygų muges, kurių metu kiekvienas galės ne tik norimą knygą įsigyti pigiau, bet ir parduoti savo perskaitytą.

Pirmoji perskaitytų knygų mugė vyks jau šį šeštadienį ir bus organizuojama kiekvieno mėnesio pirmąjį šeštadienį.

„Jausdami vis didesnį renginių poreikį bei stebėdami didelį susidomėjimą perskaitytų knygų perpardavimu, kartu su „Sena.lt“ kviečiame miesto gyventojus bei svečius į pirmą mūsų organizuojamą perskaitytų knygų mugę, – sako VCUP vadovė Ona Nevinskienė. – Šiam šeštadieniui jau yra užsiregistravę daugiau nei 20 žmonių, kurie pasiūlys daugiau nei 3 tūkst. skirtingų knygų. Šios mugės išskirtinumas – lankytojai galės įsigyti knygas jau su istorija, kadangi kiekvienoje perskaitytoje knygoje lieka ir kažkas įdomaus iš ją perskaičiusio žmogaus – komentaras, pabraukimas – o tai dar labiau skatina gilintis į turinį. Be to, neretai tarp perduodamų knygų pasitaiko tų, kurių sunku rasti, pavyzdžiui, knygų originalia kalba, pirmojo vertimo ar pan. Iš kitos pusės, šis projektas leidžia sumažinti lentynų turinį tiems, kurių perskaitytos knygos tiesiog dulka lentynose“.

 

Plačiau skaitykite: http://www.15min.lt/naujiena/kultura/literatura/sestadieni-startuos-netradicinis-knygu-projektas-286-531208

Tarptautinė mokslinė konferencija „Literatūros laukas komunistinio režimo sąlygomis: struktūra, funkcijos, illusio“

2015 m. spalio 7–9 d. įvyks Lietuvių literatūros ir tautosakos organizuojama tarptautinė konferencija, skirta sovietmečio literatūros problematikai. Renginio tikslas ‒ peržengti schemas, niuansuotai ir kontekstiškai nagrinėti komunistinį režimą išgyvenusias Europos literatūras.

 

Konferencijoje dalyvaus visas būrys sovietinės literatūros tyrinėtojų iš Lietuvos ir užsienio. Pranešimuose bus nagrinėjamos temos nuo Ezopo kalbos literatūrinės ir politinės funkcijos iki kompromiso meno sovietmečio literatūros kritikoje, nuo sovietinės Lietuvos inteligentijos Brežnevo valdymo („Atlydžio“) metais iki metaforų sovietiniame teatre, nuo literatūros kaip ideologijos pakaitalo ateizacijos politikoje iki vaikų literatūros kovos už išlikimą ir autonomiją sovietiniame režime. Bus nagrinėjami literatūros lauko funkcionavimo ir illusio (tai dalyvių polinkis įsitraukti į žaidimą ir tikėti jo svarba) atvejai Lietuvos, Latvijos, Estijos, Kazachstano, Rusijos, Ukrainos, Vokietijos demokratinės respublikos sovietmečio literatūrose.

 

Didžiuosius, plenarinius pranešimus skaitys pasaulinio lygio sovietinės literatūros tyrinėtojai Marina Balina (Ilinojaus Veslio universitetas, JAV), Katerina Clark (Jeilio universitetas, JAV), Evgeny Dobrenko (Šefildo universitetas, JK), Wolfgangas Emmerichas (Brėmeno universitetas, Vokietija), Valentyna Kharkhun (Nežino valstybinio Nikolajaus Gogolio universitetas, Ukraina).

 

Konferencijos rengėjai džiaugiasi jau ne pirmą kartą Lietuvoje sulauksiantys Jevgenijaus Dobrenkos,Valentinos Kharkhun. Šie tyrėjai jau yra viešėję Lietuvių literatūros ir tautosakos institute, skaitę paskaitų ciklus čia rengiamuose sovietmečio seminaruose. M. Balina yra žinoma sovietinio laikotarpio rusų literatūros tyrinėtoja; jos specializacija – sovietinė vaikų literatūra. K. Clark – pagarsėjusių knygų „Sovietinis romanas: istorija kaip ritualas“ (1981), „Peterburgas, kultūrinės revoliucijos išbandymas“ (1995), „Maskva, ketvirtoji Roma: stalinizmas, kosmopolitizmas ir sovietinės kultūros evoliucija, 1931–1941“ (2011) autorė, monografijos „Michailas Bachtinas“, išverstos į daugelį kalbų, bendraautorė (kartu su Michael Holquist, 1984). Wolfgango Emmericho tyrinėjimų sritis – literatūros ir ideologijos santykiai, VDR literatūra.

 

Dauguma pranešėjų yra aukštųjų mokyklų dėstytojai, profesoriai, išleidę ne po vieną sovietmečio tyrimams skirtą knygą.

 

Renginio programa: http://sc.bns.lt/docs/190685/Congress_programa2015%2009%2029_5.pdf

Įėjimas į konferenciją laisvas. Pradžia – 10 val. Konferencija vyks Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto (Antakalnio g. 6, Vilnius) centrinių rūmų posėdžių salėje.

 

Šaltinis: BNS

Šiuolaikiniai lietuvių autoriai kitu kampu

VILNIUS

Spalio 1 d. 19 val. (ketvirtadienis), Vilniaus Akropolio „Pegasas”
Projekto „Šiuolaikiniai lietuvių autoriai kitu kampu“ atidarymas: skelbiame pirmojo paauglių ir jaunimo literatūros konkurso laureatą. Dalyvauja knygų autorės Daina Opolskaitė, Rebeka Una, komisijos nariai doc. dr. Kęstutis Urba, rašytojos Renata Šerelytė, Gintarė Adomaitytė, literatūros kritikė Danguolė Šakavičiūtė, mokytojos Violeta Juodelienė ir Vilija Dailidienė. Renginiui diriguoja improvizacijų teatro „Kitas Kampas“ aktoriai.

Spalio 2 d. 19 val. (penktadienis),  Vilniaus Akropolio „Pegasas“
Sigitas Parulskis kitu kampu. Klausimus užduoda improvizacijų teatro „Kitas Kampas“ aktoriai.

Spalio 6 d. 19 val. (antradienis), Vilniaus VCUP „Pegasas“
Kristina Gudonytė pristato romaną paaugliams „Jie grįžta per pilnatį“ – užburiančią knygą apie draugystę, kiną, burtus, apie Vilnių – šių dienų ir renesansinį, apie karalių ir magą.

Spalio 7 d. 19 val. (trečiadienis), Vilniaus VCUP „Pegasas“
Profesorių Balį Dainį kalbina žurnalistė, psichologė Danutė Jonušienė. „Urologo užrašai“ – ne tik vyrams, bet ir moterims.

Spalio 8 d. 19 val. (ketvirtadienis), Vilniaus Akropolio „Pegasas“

„Sena karvė“ Algimantas Čekuolis vs. „geležinis vilkas“ Andrius Tapinas. Diskusiją užkuria ir palaiko improvizacijų teatro „Kitas Kampas“ aktoriai.

Spalio 9 d. 18 val. (penktadienis), Vilniaus Akropolio „Pegasas“
Muzikologas Viktoras Gerulaitis kalbina maestro Virgilijų Noreiką: knygos „Virgilijus Noreika: „Ir kur benueičiau“ pristatymas. Ko dar nežinome apie iškiliausią Lietuvos tenorą?

Spalio 15 d. 19 val. (ketvirtadienis), Vilniaus Akropolio „Pegasas“
Rūta Vanagaitė rekomenduoja: kremas sielai „Ne bobų vasaros spinduliai“ (SPF 40). Atvirai ir aštriai, kartu su „Kito kampo“ improvizacijų teatro aktoriais.

Spalio 16 d. 18 val. (penktadienis), Vilniaus VCUP „Pegasas“
Saulius Šaltenis, grįžęs į literatūrą su „Demonų amžium“, pristato naujausią savo romaną – „Žydų karalaitės dienoraštis“.

Spalio 22 d. 19 val. (ketvirtadienis), Vilniaus Akropolio „Pegasas“
Trys meilės kampai ir trisdešimt trys atspalviai. Susitinka Irena Buivydaitė, Jolita Herlyn, Lina Ever. Susitikimą moderuoja improvizacijų teatro „Kitas Kampas“ aktoriai.

Spalio 28 d. 19 val. (trečiadienis), Vilniaus VCUP „Pegasas“
Stiprios moterys ir jų likimai: Birutė Jonuškaitė pristato romaną „Maranta“. 

Spalio 20 d. 19 val. (antradienis), Kauno Akropolio „Pegasas“
Populiariųjų Maironio gyvenimo etiudų „Šešėlis JMM“ autorė Aldona Ruseckaitė pristato biografinį romaną „Žemaitės paslaptis“.  Dramatišką, skausmingą, bet ir šviesią, patrauklią Žemaitės vėlyvos meilės istoriją.


KAUNAS

Spalio 20 d. 19 val. (antradienis), Kauno Akropolio „Pegasas“
Aldona Ruseckaitė pristato romaną „Žemaitės paslaptis“.

Spalio 21 d. 19 val. (trečiadienis), Kauno Akropolio „Pegasas“
Rūta Vanagaitė rekomenduoja: kremas sielai „Ne bobų vasaros spinduliai“ (SPF 40). Atvirai ir aštriai, kartu su „Kito kampo“ improvizacijų teatro aktoriais.

Spalio 23 d. 18 val. (penktadienis), Kauno Akropolio „Pegasas“
Trys meilės kampai ir trisdešimt trys atspalviai. Susitinka Irena Buivydaitė, Jolita Herlyn, Lina Ever. Susitikimą moderuoja improvizacijų teatro „Kitas Kampas“ aktoriai.

Šv. Jeronimo premijos įteikimas

Rugsėjo 30 d. (trečiadienį) 18 val. Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga (LLVS) Taikomosios dailės muziejuje (Arsenalo g. 3) rengia Šv. Jeronimo – Tarptautinės vertėjų dienos šventę. Bus įteiktos Šv.Jeronimo premijos.

2015 m. Šv. Jeronimo premijų laureatai – vertėja iš latvių kalbos Renata Zajančkauskaitė ir lietuvių literatūros vertėjas į ukrainiečių kalbą Dmytro Čerednyčenka.

Renatai Zajančkauskaitei 2015 m. Šv. Jeronimo premija skirta už itin didelį ir ryškų indėlį į latvių literatūros vertimą, ypač už jos dėka lietuviškai prabilusią iškilios latvių rašytojos Zentos Maurinios humanistinę kūrybą.

Vertinimo komisija – poetas ir vertėjas Vladas Braziūnas, vertėja ir redaktorė Daiva Daugirdienė, vertėjos Jonė Ramunytė ir Giedrė Sodeikienė, literatūrologė Donata Mitaitė.

Renata Zajančkauskaitė gimė 1940 08 05 Biržuose. 1974 m. baigė Vilniaus universitetą ir įgijo lietuvių kalbos ir literatūros dėstytojos specialybę. Dirbo „Vagos“, „Šviesos“ leidyklose, taip pat kūrybinį darbą pagal sutartis. 1985–1990 m. priklausė Lietuvos rašytojų sąjungos grožinės literatūros vertėjų profesinei organizacijai.Nuo 1990 m. – LRS narė.

Latvių literatūros vertėją į lietuvių kalbą Renatą Zajančkauskaitę Latvija apdovanojo Trijų žvaigždžių ordinu. Už tai, kad jos dėka lietuviškai prabilusios knygos atskleidė esmingus latvių literatūros, istorijos, kultūros aspektus. Vertėjos indėlis į latvių literatūros vertimą itin didelis ir ryškus. Jos plunksnai gerai pasidavė ir gana savitas žinomos latvių prozininkės Dagnijos Zigmontės romanas „Laintų prakeikimas“ (Laintu lāsts; Vaga, 1989), kuriame tragiški žmonių likimai pasakojami sakmių intonacijomis. Renata Zajančkauskaitė yra išvertusi tris kitos žymios latvių prozininkės Reginos Ezeros romanus: „Neregima ugnis“ (Zemdegas; Vaga, 1984), „Prievarta“ (Varmācība) ir „Išdavystė“ (Nodevība) – Vaga, 1992. Latvijos universiteto Literatūros, folkloro ir meno instituto 2008 m. išleistoje knygoje „Latviai, estai ir lietuviai: literatūriniai ir kultūros kontaktai“ (Latvieši, igauņi un lietuvieši: literārie un kultūras kontakti) rašoma: „Zajančkauskaitę drąsiai galima vadinti R. Ezeros vertėja: jai pavyko lietuvių kalba tartum iš naujo sukurti R. Ezeros pasakojimo polifoniją, įsiklausyti į personažų sielos virpesius“ (S. Gaižiūnas; cituota iš latviško originalo). Alberto Belo romanai, kuriuose nedaug veiksmo, bet gausu poteksčių ir asociacijų, išskirtinio gilinimosi į veikėjų psichologiją, tekstai, kuriuose kinta pasakojimo ritmas bei intonacijos, dėl vertėjos meistriškumo prabilo sklandžia lietuvių kalba. Tai – „Šauklio balsas“ (Saucēja balss) ir „Slėptuvė“ (Slēptuve) – Vaga, 1988 (sudėta į vieną knygą). Vertėja, kuri, jei tik galėdavo, palaikė ryšį su verčiamų knygų autoriais, ypatingą aktyvumą ir ryžtą parodė versdama Uldžio Gėrmanio (Uldis Ģērmanis) „Latvių tautos nutikimus“ (Latviešu tautas piedzīvojumi; Šviesa, 1998): knygos, kurioje beletristiškai patraukliai (ir su daugybe poezijos citatų) papasakota latvių bei Latvijos istorija nuo seniausių laikų iki Antrojo pasaulinio karo užbaigos, autorius 1945 m. buvo pasitraukęs į Švediją. Šios knygos tik penktas leidimas tegalėjo išeiti Latvijoje (1990 m.). Vertėja rado būdą, kaip pasiekti autorių. Specialiai parašytą pratarmę „Brolių tautos skaitytojams“ Uldis Germanis atsiuntė iš Stokholmo 1997 m. sausio mėnesį. Tų pačių metų gruodžio mėnesį autorius mirė. Lietuviškai knyga pasirodė, kaip minėta, jau 1998 m. Šiam leidimui rašytą pratarmę autorius baigia taip: „Tebūnie man leista išreikšti viltį, jog ši savita knyga padės suprasti mūsų tautų bendrą dalią ir paskatins bendradarbiauti ateityje. Už šio leidinio tapsmą didelės padėkos nusipelno rūpestinga vertėja ir „Šviesos“ leidykla.“

Renata Zajančkauskaitė išties daug išvertusi latvių literatūros – tai dar ir Vilio Zemgaro ir Aleksandro Gryno (Grīns) kūriniai senovės istorijos tematika, A. Dripės pedagoginės apybraižos, mediko J. Liepinio (Liepiņš) „Pažink save“, M. Rubenės „Dabarties filosofija“ ir dar kitų autorių knygos, puikiai, meistriškai išverstos A. Saksės pasakos ir subtìliosios K. Skalbės pasakos.

Tačiau šioje darbų gausoje neabejotinai reikšmingiausias dalykas yra tai, kad Renata Zajančkauskaitė Lietuvos skaitytojus supažindino su iškiliosios latvių rašytojos, filosofės, eseistės Zentos Maurinios (Mauriņa, 1897–1978) šviesia humanistine kūryba. 1998 m. „Šviesos“ leidykla išleido Z. Maurinios eseistikos rinkinį „Knyga apie žmones ir daiktus“ (Grāmata par cilvēkiem un lietām), 2013 m. – tikrai nebanalią knygą „Meilės poros“ (Mīlas pāri) – subtiliai papasakotas žinomų Europos kultūros asmenybių gyvenimo ir santykių istorijas.

Dmytro Čerednyčenkai 2015 m. Šv. Jeronimo premija skirta už gausybę lietuvių literatūros vertimų į ukrainiečių kalbą, ilgametį kūrybingą darbą pristatant savo šalyje lietuvių literatūrą nuo liaudies pasakų ir K. Donelaičio „Metų“ iki šiuolaikinių autorių.

Vertinimo komisija – rašytojai ir vertėjai Vytautas Dekšnys ir Birutė Jonuškaitė, vertėja Kazimiera Astratovienė, Kultūros ministerijos atstovė Rasa Balčikonytė, Tarptautinių kultūros programų centro direktorė Aušrinė Žilinskienė.

Lygiai po dviejų mėnesių nuo Šv. Jeronimo premijos teikimo iškilmių, lapkričio 30-ąją, Ukraina švęs Dmytro Čerednyčenkos (Дмитро Чередниченко) gimimo 80-metį. Šio kūrėjo vardas Ukrainoje garsus ir daugialypis: jis poetas ir prozininkas, vertėjas ir pedagogas, menotyrininkas ir visuomenės veikėjas. Dmytro Čerednyčenko per gyvenimo dešimtmečius yra išvertęs ir kitų tautų (čekų, slovakų, latvių, baltarusių, lenkų) literatūros, bet daugiausia vis dėlto yra nuveikęs dirbdamas lietuvių literatūros bei jos populiarinimo Ukrainoje labui. Nelengva būtų suskaičiuoti, kiek lietuvių kūrinių vertimų publikacijų, rašinių apie lietuvių literatūrą, jos aktualijas, apie Ukrainos rašytojų vertimus į lietuvių kalbą ir daug ką kita lietuviška paskelbta ir aktyviai tebeskelbiama Ukrainos periodikoje, o knygomis Dmytro verstų lietuvių išleista – dešimtys: prozos, poezijos, dramaturgijos. Kruopščiai, jautriai, išradingai talentingo poeto rankos išverstų. Surinkus vienon vieton išeitų ištisa mūsų literatūros antologija: nuo lietuvių liaudies pasakų ir Kristijono Donelaičio „Metų“ iki Vytauto Račicko ir Vytauto V. Landsbergio, nors šiomis pavardėmis Dmytro vertimai chronologiškai ir nesibaigia. Jos tik mums nurodo, kokia jam, ir kaip poetui, ir kaip vertėjui, svarbi yra įvairiausių žanrų literatūra vaikams bei paaugliams.

Stebėtina, kaip mažai didžiuliame šio vertėjo repertuare paraštinių mūsų literatūros kūrinių, atsiradusių, tarkim, iš pažinties su „reikalingu“ autorium. Čia pirmiausia rasim aukštas literatūros viršukalnes, pavyzdžiui: poezijos knygų – Justino Marcinkevičiaus, Alfonso Maldonio, Marcelijaus Martinaičio, Martyno Vainilaičio; prozos – Vinco Mykolaičio-Putino, Vytauto Bubnio, Juozo Apučio... Žinoma, Dmytro Čerednyčenka pirmiausia yra poetas, tad ir skelbta daugiausia poezijos vertimų: Algimanto Baltakio, Albino Bernoto, Vytauto P. Bložės, Kazio Bradūno, Vlado Braziūno, Daivos Čepauskaitės, Janinos Degutytės, Sigito Gedos, Antano A. Jonyno, Jono Juškaičio, Mykolo Karčiausko, Kosto Kubilinsko, Maironio, Eugenijaus Matuzevičiaus, Eduardo Mieželaičio, Algimanto Mikutos, Violetos Palčinskaitės, Ramutės Skučaitės, Jono Strielkūno, Pauliaus Širvio, Albino Žukausko ir daugelio kitų. Ukrainoje Dmytro – ir savo kartos, ir daug jaunesnių literatūros žmonių autoritetas: sąžinės, literatūros išmanymo bei skonio. Šiuo, taip pat savos bei vertimo kūrybos meistrystės požiūriu Dmytro yra nepralenkiams Ukrainos jaunuomenės mokytojas, ugdytojas – ir savo pavyzdžiu, ir tiesiog pedagoginiu darbu dešimtmečius veikiančiame savo kūrybiniame seminare prie Ukrainos rašytojų sąjungos. Lietuvių literatūrai šįkart šypsosi laimė, kad skaitytojus, taip pat ir jaunus, Ukrainoje ji pasiekia iš dosnių ir patikimų vertimo profesionalo rankų.


Apie Šv. Jeronimo premijas

Šv. Jeronimo premijos kasmet skiriamos užsienio grožinės ir humanitarinės literatūros vertėjui už pastarųjų trejų metų profesionaliausiai, meniškiausiai į lietuvių kalbą išverstus kūrinius ir atsižvelgiant į nuopelnus vertėjo profesijai, meniniam vertimui, meninio vertimo teorijai ir kritikai, vertėjų ugdymui; taip pat grožinės ir humanitarinės lietuvių literatūros vertėjui už profesionaliai ir meniškai į užsienio kalbą išverstus kūrinius, už lietuvių literatūros populiarinimą užsienyje. Premijos tikslas – pripažinti ir skatinti vertėjo kaip menininko darbą ir indėlį į Lietuvos kultūrą, literatūrą ir kalbą, kultūrų dialogą, pasaulio elitinės literatūros leidybą, kelti literatūros vertėjų profesijos prestižą.




Šv. Jeronimo premijų steigėjai – Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga ir Lietuvos Kultūros ministerija.

Rėmėjai – LIETUVOS KULTŪROS TARYBA

Daugiau informacijos tel. 8-698 18116

Interneto svetainėje:
www.llvs.lt


I.Simonaitytės bibliotekoje - Klaipėdos knygų mugė

Spalio 1-3 dienomis Klaipėdos apskrities viešoji I. Simonaitytės biblioteka ir Lietuvos mažų ir vidutinių leidėjų asociacija klaipėdiečius ir miesto svečius kviečia į trečiąją Klaipėdos knygų mugę.

 

Išsami Klaipėdos knygų mugės PROGRAMA: www.klaipedosknygumuge.lt

 

KLAIPĖDOS KNYGŲ MUGĖS VIETA IR DARBO LAIKAS:

Klaipėdos apskrities viešoji I. Simonaitytės biblioteka /Herkaus Manto g. 25, Klaipėda/
Spalio 1 d. /ketvirtadienis/ 12.00 val. – 19.00 val.
Spalio 2 d. /penktadienis/  10.00 val. – 19.00 val.
Spalio 3 d. /šeštadienis/     10.00 val. – 17.00 val.

Klaipėdos apskrities viešojoje I. Simonaitytės bibliotekoje vyksiančioje Knygų mugėje dalyvaus:  “Andrena”, “Bernardinai.lt”., “Charibdė”, “Eglė”, “Homo liber”, “Lieparas”, Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, “Margi raštai”, “Mijalba”, Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, “Žara”, 25-erių metų veiklos sukaktį pažyminti  S. Jokužio leidykla-spaustuvė, UAB “Baltic Printing House”, “Libra Memelensis”, LCC universiteto biblioteka.

Laukiant knygų mugės visi kviečiami dalyvauti įvairiuose konkursuose, kuriuos galima rasti svetainėje www.klaipedosknygumuge.lt. Konkursų laimėtojai bus apdovanoti Knygų mugės renginių metu.

 

Šaltinis: BNS

Rašytojų klubas pradeda naująjį renginių sezoną

Rugsėjo 21 d. 17.30 val. Rašytojų klubas pradeda naująjį renginių sezoną ir kviečia į Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato, rašytojo Donaldo Kajoko autorinį kūrybos vakarą su nauja knyga „Apie vandenis, medžius ir vėjus“. Vakare bus atidaryta Mildos Kiaušaitės fotografijų paroda „Keistame laike“. Renginyje dalyvaus rašytojas Donaldas Kajokas, fotografė Milda Kiaušaitė, literatūrologė, prof. Viktorija Daujotytė, poetė, aktorė Daiva Čepauskaitė, poetas, literatūros kritikas Arnas Ališauskas.

 

Rugsėjo 24 d. 17.30 val. Rašytojų klube – Jurgio Volando neformalaus romano „Dorandobongas“ pristatymas.
Vakarą ves rašytojas Liutauras Degėsys. Romaną pristatys autorius Juozas Glinskis. Pokalbyje dalyvaus rašytojai Liudvikas Gadeikis, Julius Keleras, Vytautas Landsbergis, teatrologė Gražina Mareckaitė ir kiti.

 

Rugsėjo 28 d. 17.30 val. Rašytojų klube – poezijos ir muzikos vakaras „Žmogus sutilpo vienaty“, skirtas Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 140-osioms gimimo metinėms. Antano Kalanavičiaus, Stasio Stacevičiaus, Vytauto Mačernio eiles skaitys aktorė Gražina Urbonaitė, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrinius atliks pianistas Rokas Zubovas.

 

Nuo rugsėjo 21 d. Rašytojų klube veiks Mildos Kiaušaitės fotografijų paroda „Keistame laike“. Paroda veiks iki spalio 5 d.

Įėjimas į renginius nemokamas. Smulkesnė informacija tel. (85) 2629627; (85) 2617727; el. paštas:
rasytojuklubas@aiva.lt.

Urbanistiniame skaitymo festivalyje – dėmesys paaugliams

Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos organizuojamo festivalio „(Re)Start“ atstovų teigimu, rengini veikla nukreipta į jaunąjį skaitytoją, siekiant jį sudominti bibliotekos teikiamomis galimybėmis. Tai iliustruoja faktas, kad pirmajame Lietuvoje urbanistiniame skaitymo festivalyje pristatyta rašytojos Kristinos Gudonytės knyga paaugliams „Jie grįžta per pilnatį“. Pasak pristatymą moderavusio vaikų literatūros tyrinėtojo Kęstučio Urbos, jaunimui skirta lietuvių literatūra, dar visai neseniai išgyvenusi krizę, po truputį ima atsigauti.

 

Sudėtingiausia skaitytojų auditorija

 

„Vilnius – viena didžiausių ir pastoviausių mano meilių, – pristatydama knygą pasakojo K. Gudonytė. – Du metus rinkau medžiagą, perskaičiau galybę įvairiausių knygų apie sostinės architektūrą, istorines asmenybes, gyvenimo būdą XVI amžiaus Lietuvoje. Norėjau, kad jaunasis skaitytojas gautų vertingų žinių, susidomėtų savo šalies istorija. Pabaigoje patalpinau knygų, kuriomis rėmiausi rašydama, sąrašą, kad susidomėjęs skaitytojas galėtų pratęsti istorinę kelionę po Vilnių.“

 

Jaunimui rašanti K. Gudonytė sako, kad vaikų ir paauglių negalima nuvertinti – jie dažnai būna kategoriški, bekompromisiai, ieškantys tiesos, todėl ir iš rašytojų reikalauja daugiau nei aiškaus siužeto istorijos apie bendraamžių problemas. K. Gudonytė į savo skaitytojus žiūri kaip į bręstančius intelektualius žmones ir nemano, kad sudominti juos galima tik populiariąja literatūra.

 

Rašyti paaugliams – nelengva užduotis, rašytojai teko bendrauti su 15-16 metų mokiniais, gilintis į jų mąstymą, požiūrį į gyvenimą. Pristatyme dalyvavusi leidyklos „Tyto alba“ direktorė Lolita Varanavičienė teigia, kad rašytojos kalba adekvati to amžiaus žmonėms, į kurių lūpas ji įdeda žodžius, tačiau šokiruoti skaitytojų nesistengiama, todėl dialoguose keiksmažodžių nėra.

 

Plačiau skaitykite: http://www.15min.lt/naujiena/kultura/literatura/urbanistiniame-skaitymo-festivalyje-demesys-paaugliams-286-528045

Sudalyvaukite trečiajame Nacionaliniame vaikų literatūros konkurse 2015

Labdaros ir paramos fondas „Švieskime vaikus“, kurio steigėjai yra Andrius Mamontovas ir Ramūnas Karbauskis, bendradarbiaudamas su Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyriumi, kurios pirmininkas yra Kęstutis Urba ir kartu su Lietuvos Rašytojų sąjunga, kurios pirmininkas yra Antanas Jonynas, skelbia trečiąjį Nacionalinį vaikų literatūros konkursą 2015, kuris vyksta iki 2015 m. spalio 1 d..

Pirmasis ir antrasis konkursai sulaukė didelio susidomėjimo, juose dalyvavo per 200 autorių, kurie pateikė 203 kūrinius. Trečiojo Nacionalinio vaikų literatūros konkurso apdovanojimų fondą sudaro 6960 eurų. Pirmojo ir antrojo konkurso laureatai Naisiuose buvo apdovanoti gandrų statulėlėmis, kurios jau tapo tradiciniais šio konkurso apdovanojimais. Laureatų knygos buvo išleistos 13 tūkstančių egzempliorių tiražu projekte „Vaikų bibliotekėlė“, kurios sumanytojas yra labdaros ir paramos fondas „Švieskime vaikus“. Vaikų bibliotekėlė bus dovanojama visoms Lietuvos mokykloms, darželiams, bibliotekoms, bendruomenėms, ligoninėms, vaikų globos namams ir t.t. Šiai dienai, išleista dvylika naujų knygų, kurios skirtos vaikams iki 10-ies metų.

Nacionalinio vaikų literatūros konkurso tikslai – duoti postūmį lietuvių vaikų literatūros raidai, paskatinti rašytojų ir dailininkų bendradarbiavimą, paskatinti debiutuoti naujus talentus; atnaujinti visų tipų vaikų bibliotekų fondus; remti bibliotekėlių atsiradimą darželiuose, vaikų ligoninėse, bendruomenėse ir t.t.; aktyvinti ir skatinti mažamečių vaikų domėjimąsi literatūra, norą skaityti.

 

Daugiau informacijos apie kokursą rasite: http://www.svieskimevaikus.lt/news/26/57/Skelbiamas-treciasis-Nacionalinis-vaiku-literaturos-konkursas-2015/d,renginiai/

 

Atsakingas asmuo už Nacionalinį vaikų literatūros konkursą 2015:

Labdaros ir paramos "Švieskime vaikus", direktorė
Jolanta Zigmantienė

Mob.:  +37061557853
El.p.: direktore@svieskimevaikus.lt

Aplankykite KNYGŲ ALĖJĄ Dūzgiančiame prospekte

Jau 10 metai SOSTINĖS DIENOSE  Gedimino prospektas – susitikimo vietos pakeisti negalima!

 

DŪZGIANTIS PROSPEKTAS – aktyvaus kultūrinio veiksmo ir įvairių kūrybinių sumanymų vieta, tai įvairiausių poreikių, norų ir fantazijų išsipildymo vieta, tai kaimynystės, bičiulystės ir svečių sutikimo vieta. Tai vilniečių raiškos būdas!

Šiemet DŪZGIANTIS PROSPEKTAS nusidrieks per beveik visą Gedimino prospektą, o jo programa tematiškai suskirstyta į 4 veiksmo erdves:

 

1) Gedimino pr. nuo Katedros a. iki V. Kudirkos a.
MENŲ IR MUZIKOS GATVĖ
Čia bus įrengtos vizualiųjų menų ekspozicijos, profesionalių dailininkų parodos, keramikų ir tapytojų darbai, įvairiausi meno dirbiniai, o svarbiausia – daugybė kultūros renginių ir koncertų: trokštantiems jaukesnės ir intymesnės aplinkos scenoje prie Nacionalinio dramos teatro pasirodys nedidelės grupės, bardai, teatro aktoriai ir kiti įvairūs pavieniai atlikėjai, kalbantys iš širdies į širdį, o didžiojoje prospekto scenoje prie V. Kudirkos aikštės – norintiems galingos energijos ir smagios linksmybės – vyks įvairių stilių muzikos grupių ir garsių atlikėjų koncertai, gatvės teatrų spektakliai, nuotaikingi projektai. Pirmą kartą Sostinės dienų istorijoje organizuojamas DIZAINO SKVERAS. Jame turėsite unikalią galimybę pamatyti naujausias dizainerių kolekcijas po vienu stogu! DIZAINO SKVERAS vyks pačioje V. Kudirkos aikštėje.

2) Gedimino pr. nuo Jogailos g. iki A. Jakšto g.
GARDŽIŲ LAUKTUVIŲ KELIAS
Šioje prospekto erdvėje kiekvienas galės paragauti ir įsigyti įvairiausių gardumynų – atėjusieji alkani išeis pilvus nešini! Čia bus pateikta plati įvairovė specialiai atrinktų aukščiausios kokybės skanėstų: duonos, pieno, medaus, mėsos gaminių, sūrių, saldumynų ir daugybė kitų gardėsių.

3) Gedimino pr. nuo A. Jakšto g. iki Vasario 16-osios g.
KNYGŲ ALĖJA
Ypač pasiteisinusi “Dūzgiančio prospekto” tradicija – knygų mugė, šiemet ji išsidėstys Gedimino prospekto atkarpoje prie ir aplink rašytojos Žemaitės paminklą. Šioje prospekto erdvėje plačią knygų įvairovę pristatys dauguma Vilniaus leidyklų, knygas čia pat su nuolaidomis ir autorių parašais galės įsigyti visi norintys.

4) Gedimino pr. prie Lukiškių aikštės
ŽAIDIMŲ IR ATRAKCIJŲ PARKAS „DANGAUS LINKSMYBĖS”
Šioje „Dūzgiančio prospekto” zonoje – gausybė lauko ir stalo žaidimų, specialių atrakcijų vaikams ir jaunimui: čia bus žaidžiami aikštės šachmatai, stalo futbolas, veiks šaudymo tirai, batutai, karusėlė, šokinėjimai su guminiais lynais ir kiti įvairūs atraktyvūs pasirodymai bei daugybė nekasdienių pramogų. Ypatingai smagūs nuotykiai laukia vaikų – įlindus į gigantiškus plastikinius burbulus (virš 2 m skersmens) bus galima nesušlapus pasiplaukioti dideliame baseine, o netoliese esančiomis moderniomis elektrinėmis mašinėlėmis mažieji galės pasivažinėti tiesiog patys. Prie Lukiškių aikštės įrengtoje scenoje koncertuos skirtingų stilių muzikos atlikėjai, pop/roko muzikos grupės, jaunieji talentai ir smagiausi vaikų kolektyvai. Pirmą kartą šioje erdvėje vyks didžiųjų oro balionų, sraigtasparnių ir kitų skraidančiųjų „objektų” ekspozicija.

 

Gedimino prospektas nuo Katedros aikštės iki Lukiškių aikštės
Rugsėjo 4 d., penktadienis, nuo 10:00 iki 23:30
Rugsėjo 5 d., šeštadienis, nuo 10:00 iki 23:30
Rugsėjo 6 d., sekmadienis, nuo 10:00 iki 22:30

Pirmajame Lietuvoje skaitymo festivalyje – žinomų žmonių paskaitos

Psichologų teigimu, bent 30 minučių trukmės kasdienis knygos skaitymas vaikams daro didžiulę įtaką polinkiui knygas skaityti paauglystėje ir jiems suaugus. Buvusio modelio, psichologės Aistės Jasaitytės-Čeburiak bei aktoriaus Rimanto Bagdzevičiaus teigimu, knygos ne tik lavina vaiką, padeda ugdyti jo asmenybę, bet ir stiprina vaiko ir tėvų ryšį. Įžvalgomis apie skaitymo svarbą vaikams, savęs paieškas knygose ir kitomis mintimis žinomi žmonės dalinsis pirmajame Lietuvoje urbanistiniame skaitymo festivalyje „(Re)Start“. Jaunimui skirtame renginyje organizatoriai tikisi atgaivinti ryšį tarp knygos ir jauno žmogaus.

 

„Kiekvienas mano gyvenimo periodas padiktuoja, kokią knygą turėčiau skaityti – atrodo, kad jos į mano rankas patenka neatsitiktinai, – sako A. Jasaitytė-Čeburiak. – Sunku pasakyti, kokiais keliais mane pasiekia knyga, bet visuomet iš jos ką nors gaunu – naujų minčių, aštrių emocijų ar nusiraminimą. Jeigu reikėtų įvardinti knygą, kuri šiuo metu man imponuoja labiausiai, turbūt tai būtų dr. Clarissa Pinkola Estes knyga „Bėgančios su vilkais“. Skaitydama ją supratau, kad kiekvienoje moteryje slypi vidinis grožis, laukinė prigimtis, kuri dažnai būna pamiršta ir prislopinta. Kiekviename amžiaus etape, net ir paauglystėje, moterys atras sau aktualių minčių – tai istorijos, kurias skaityti galima visą gyvenimą.“ Mintimis apie šią knygą ir galimomis jos interpretacijomis psichologė su skaitymo festivalio dalyviais pasidalins susitikimo metu.

 

Meilė knygoms, pasak žinomos moters, dažniausiai neatsiranda savaime, ji gimsta dar vaikystėje, tėvams skaitant pasakas prieš miegą. Dvi dukras auginanti A. Jasaitytė-Čeburiak įsitikinusi, kad tėvai, skaitantys vaikams, sužadina ir lavina jų vaizduotę, simbolinį, kritinį mąstymą, moko sukoncentruoti ir išlaikyti dėmesį bei sutvirtina tarpusavio santykius. Psichologė prisimena vaikystėje bei paauglystėje mėgusi tiek jaunimui skirtas, tiek rimtesnes – psichologines, savęs ieškojimo ir pažinimo knygas bei biografijas. Tuometiniai vertinti rašytojai – Herman Hessse, Paulo Coelho ir kitų mintys padarė didžiulę įtaką bręstančiai asmenybei.

 

Žinomas aktorius R. Bagdzevičius paauglystėje itin mėgo nuotykinę literatūrą – „Raitelis be galvos“, „Trys muškietininkai“ bei kitos, klasika tapusios knygos, buvo geriausios jo draugės. R. Bagdzevičius sako perskaitęs, turbūt, visas nuotykinei literatūrai priskiriamas knygas, išleistas Lietuvoje. Šias nesenstančio turinio knygas aktorius skaitydavo jau dabar suaugusiems savo vaikams, o šiuo metu džiaugiasi, kad vienintelė jo anūkė taip pat užmiega besiklausydama tėvų skaitomų pasakų. R. Bagdzevičius teigia, kad skaityti vaikams ne tik reikia, bet būtina ir juokdamasis tikina, kad iš valstybės biudžeto reikėtų numatyti lėšų, kurias tėvai privalėtų skirti vaikiškų knygų pirkimui.

 

„Žinomi žmonės, jų patirtis ir rekomendacijos dažnai daro įspūdį jaunajai kartai, todėl į jiems skirtą skaitymo festivalį pakvietėme būrelį žinomų veidų – tai skaitančios, išsilavinusios, vertingą patirtį sukaupusios asmenybės, kurios pasidalins įžvalgomis ir mielai padiskutuos su visais atėjusiais. Per keturias renginio dienas, vyksiančias kelis savaitgalius iš eilės, į bibliotekos kiemelį sukviesime diskusijų, edukacinių užsiėmimų, parodų, džiazo muzikos, o svarbiausia – knygų mylėtojus. Iš viso planuojame daugiau nei 20 skirtingų renginių ir užsiėmimų, patogią poilsio ir skaitymo erdvę. Kaip byloja festivalio pavadinimas, stengsimės į knygą pažvelgti kitaip ir iš naujo ją atrasti“, – teigia viena festivalio organizatorių, Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos direktoriaus pavaduotoja Laura Juchnevič.

 

Nemokamas urbanistinis skaitymo festivalis „(Re)Start“ vyks rugsėjo 11-19 dienomis, Adomo Mickevičiaus bibliotekos vidiniame kiemelyje. Daugiau informacijos apie renginį ir jo programą galima rasti internetinėje svetainėje: http://restart.amb.lt/

 

Šaltinis: Bernardinai.lt

Rugpjūčio 20 d. diskutuosime apie leidybą ir jos sklaidą perkrautų medijų amžiuje

Jau rugpjūčio 20 d. startuoja LLA (Lietuvos leidėjų asociacija) organizuojamas seminarų ciklas, kurių metu bus diskutuojama aktualiausiais leidybos klausimais Lietuvoje.

Pirmasis seminaras „Leidyba ir sklaida perkrautų medijų amžiuje: iššūkiai ir įžvalgos“ įvyks rugpjūčio 20 d. 10:00 – 14:00

Renginio dalyvių registracija pradedama nuo 9:30.


Pranešėjai: Dainius Blynas (Lietuva), Nick Canty (UK), Nathan Hull (UK, Danija), Valentin Negoita (Rumunija), Frank Salliau (Belgija).

Moderuoja Aida V. Dobkevičiūtė

Renginio vieta: A. Mickevičiaus viešoji biblioteka, Trakų g. 10, Vilnius

Renginys vyks anglų kalba

Būtina išankstinė registracija el.pašto adresu
mantas@lla.lt

Renginį organizuoja Lietuvos leidėjų asociacija, renginį remia Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija

 

PROGRAMA

Dalyvių registracija:

9:30 – 10:00

Įžanga

10:15 – 10:30 Skaitmeniniai sprendimai Lietuvoje. Dainius Blynas

10:30 – 11:00 Skaitmeninė rinka Rumunijoje. Valentin Negoita

11:00 – 11:30 Skaitmeninė leidyba: kitas puslapis. Nathan Hull

11:30 – 12:00 Kavos pertraukėlė

12:00 – 12:30 „Storyblink“. „Ambilight for Books“ („Apšvietimo technologija knygoms“). Frank Salliau

12:30 – 13:00 YouTube: žvaigždės, leidėjai ir gerbėjų galia. Nick Canty

Diskusija

Plačiau apie renginį ir jo programą skaitykite Facebook paskyroje.

Programme in English is here.

Plačiau apie pranešėjus:

Nathan Hull
Mofibo verslo plėtros skyriaus vadovas.

Kaip Mofibo (Europoje ypač didelio pasisekimo pasiekusi el. knygų prenumeratos paslaugą teikianti įmonė) verslo plėtros skyriaus vadovas, Nathan Hull yra atsakingas už įmonė plėtrą į Europos rinkas, ryšius su žiniasklaida, telekomunikacijų bendrovėmis ir techninės įrangos partneriais, derybas su leidėjais ir autoriais. Nuo savo veiklos pradžios Mofibo sugebėjo Danijoje padidinti el. knygų dalį nuo 3% iki 17%.


Prieš tai Nathan Hull buvo Penguin Random House skaitmeninių produktų direktorius, strategiškai atsakingas už skaitmeninio portfelio klestėjimą ir skyrė ypatingą dėmesį produktų naujovėms:  ieškojo partnerių pritraukti naujausias technologijas įgyvendinant tarptautinius projektus; vystė produktų pristatymą ir sklaidą įvairiais skaitmeniniais kanalais ir platformose daugelyje rinkų, dalyvavo tokių programų ir naujų e-knygų bei interneto technologijų kūrime. Naujausias darbas – Stephen Fry Your Fry iniciatyva, skirta naujai pažvelgti į istorijos pasakojimą pasitelkiant technologijų centrus, inovacijų laboratorijas ir universitetus.

 

Valentin Negoita
Dabartinis APDETIC (www.asociatiait.ro) prezidentas, anksčiau ėjo Rumunijoje Ringer priklausančio verslo žurnalo Capital direktoriaus pareigas.

Vėliau jis perėjo į IRT sritį ir tapo aktyvus šios srities vystymo Rumunijoje šalininkas. Pastaruoju metu rėmė jaunimo bei startuolių skaitmeninio švietimo bei mentorystės programas.

 

Frank Salliau
Frank Salliau turi elektronikos inžinerijos magistro laipsnį, bet dažniausiai dirbo programinės įrangos kūrimo srityje.

XX a. pabaigoje jis įsitraukė į interneto programų ir e-mokymosi sritį. Su knygomis jis dirba nuo 2009 m. ir ėjo flamandų knygų federacijos organizacijos boek.be e-vadovo pareigas. Eidamas šias pareigas jis dalyvavo keliuose su knygomis susijusiuose IRT projektuose, kaip spausdinamų knygų duomenų bazės DANTE (Meta4Books) ir skaitmeninio švietimo turinio platinimo platformos Knooppunt kūrimas. 2014 m. rugsėjį jis pradėjo eiti vyresniojo mokslo darbuotojo pareigas iMinds/MMLab Ghent universitete, kur dalyvauja keliuose su leidyba susijusiuose projektuose kaip FREME, Publisher of the Future (Ateities leidėjas) Edutab ir TISP.

Plačiau apie pristatymą:

Storyblink – tai moderniausia semantikos technologija ir susietų duomenų tinklu pagrįstos knygų rekomendavimo platformos, skirtos padėti naudotojams atrasti ne tik susijusias knygas, bet ir kitą turinį, kaip filmai ar muzika.

Ambilight for Books (Apšvietimo technologija knygoms) – tai (ypač vaikams skirtos) hibridinės knygos, pagerinančios skaitymo patirtį pasitelkiant išmanųjį apšvietimą ir garsą, idėjos įgyvendinimo pavyzdys.

 

Dainius Blynas
Alma Littera sprendimai e-leidybos skyriaus vadovas.

Alma littera sprendimai yra pirmaujanti e-knygų platintoja Lietuvoje, teikia paslaugas didmeninei ir mažmeninei prekybai. Neseniai įmonė startavo su nauja paslaugų platforma Milžinas (www.milzinas.lt). Šioje platformoje skaitmeninę knygą galima skaityti daug patogiau naudojant išmaniojo telefono ar planšetės programėlę. Pagrindinis naujų paslaugų ir investicijų į jas tikslas,– auginti skaitytojams patrauklią e-leidybos rinką, kuri vis  dar neišaugo iš vienaženklių statistinių rodiklių.

 

Nick Canty
UCL (University College London) vykdomasis leidybos magistro studijų programos direktorius.

Nick Canty leidybos srity kaip leidėjas ir vyriausiasis redaktorius dirba jau 15 metų. Pradėjęs karjerą tokiose įmonėse kaip Pearson ir Thomson Reuters, vėliau tapo akademinės spaudos leidybos direktoriumi. Anksčiau Nick Canty įkūrė ir valdė kelis verslus, kurie buvo susiję su leidyba ir įvairiomis medijomis. Šiuo metu N. Canty dėsto kursą apie pardavimus, rinkodarą ir reklamą bei turi du su leidyba susijusius modulius („Leidybos kontekstai" ir „Leidybos projektai").

Nick Canty yra vienas iš AHRC Academic Book of the Future projekto įkūrėjų.

Buvo profesinės ALPSP (Association of Learned and Proffesional Society Publishers) plėtros komiteto narys, taip pat APE (Association of Publishing Education), AIR-L (Association of Internet Researchers) ir SHARP narys. Bendradarbiauja su Universite Paris 13, reguliariai jame dėsto. Prisideda prie Digital Publishing Forum renginių organizavimo.